Šį rugsėjį Vilniaus universiteto studentų būrys pasipildė dar apie 5600 pirmakursių. Šiais metais stojantieji į universitetą jau pajuto pirmąsias priėmimo ir studijų proceso naujoves, kiti, į studentų poreikius orientuoti pokyčiai dar tik laukia. Apie šių metų Vilniaus universiteto studijų tobulinimo darbus kalbame su Studijų direkcijos Studijų programų skyriaus vedėja dr. Daiva Lepaite.

Kokių naujovių Vilniaus universitetas pateikė šiemet į universitetą stojusiems jaunuoliams?

Vienos naujovės susijusios su studijų programų lankstumo galimybėmis. Kitos yra labiau studijų organizavimo pobūdžio.

Kalbant apie studijų programas ir studentų galimybę lanksčiai rinktis dalykus ar modulius ir patiems daryti įtaką kaupiant studijų kreditus, yra kelios išties reikšmingos naujovės, kurios realiai pradedamos įgyvendinti nuo šių mokslo metų.

Tai – bendrosios universitetinės studijos, kai į visas naujai startuojančias ir kai kurias po akreditacijos atnaujintas pirmosios pakopos studijų programas įstoję studentai gali laisvai rinktis bendrojo universitetinio lavinimo modulius (apimančius 15 kreditų).

Anksčiau (ir dabar vykdomose programose) tie15 kreditų buvo iš anksto apibrėžti dalykai. O naujai parengtose programose yra paliktas įrašas „bendrojo universitetinio lavinimo moduliai“ ir studentas šiuos modulius gali laisvai rinktis iš universiteto siūlomo sąrašo. Studentui svarbu susirinkti 15 kreditų.

Kol kas universitetas siūlo 18 tokių modulių. Šis sąrašas nuolat bus pildomas naujais moduliais.

Nuo 2013 m. ir anksčiau pradėtos vykdyti programos pereis į bendrųjų universitetinių studijų pasirinkimo sistemą.

Šis žingsnis buvo žengtas atsižvelgiant į studento poreikius ir siekiant skatinti juos būti sąmoningesnius.

Kita naujovė, atsiradusi nuo šio rudens – tai gretutinių studijų pasirinkimo galimybė, kuria gali pasinaudoti dabartiniai antrakursiai.

Gretutinės studijos reiškia, kad studentas, baigęs savo pagrindinių studijų programą ir lygiagrečiai pasirinkęs gretutines studijas, įgis dvigubą bakalauro laipsnį.

Studentai gretutines studijas gali pradėti rinktis nuo trečiojo semestro.

Mes kol kas turime 112 studentų, pasirinkusių gretutines studijas. Į šią naujovę drąsiausiai nėrė Filologijos fakulteto studentai – jame gretutines studijas pasirinko 84 studentai (ypač populiarios prancūzų kalbos ir kultūros gretutinės studijos). Gana reikšmingo aktyvumo sulaukė dalyko pedagogikos gretutinės studijos, jas pasirinko 26 studentai iš įvairių studijų programų.

Studijų organizavimo požiūriu didžiausia šių metų priėmimo naujovė buvo galimybė studijų sutartis sudaryti elektroniniu būdu. Būsimi studentai, neišvykę iš savo gyvenamosios vietos ir pasinaudoję elektroninės bankininkystės sistema, galėjo sudaryti studijų sutartį internetu. Tik atvykę studijuoti į universitetą studentai privalo pasitvirtinti studijų sutartį savo parašu.

Šia naujove buvo labai sėkmingai pasinaudota. Ypač aktyviai sutartis per elektroninės bankininkystės sistemą sudarinėjo magistrantai – 56 proc.

Kiekvienais metais tarp stojančiųjų populiariausi socialiniai mokslai. Gal šiemet jaučiamas studentų pagausėjimas ir kitose srityse?

Kalbant apie bendrojo priėmimo rezultatus tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų matyti trejų pastarųjų metų socialinių mokslų populiarumo mažėjimo tendencija. Socialinių mokslų pasirinkimas smuktelėjo 5 proc., nors jie vis dar lieka tarp geidžiamiausių mokslų. 2010 m. stojančiųjų į šiuos mokslus buvo 52,9 proc., o šiais metais jau 47,1 proc.

Biomedicinos studijų sritis patiria atgimimą. Jaučiamas gyvybės mokslų populiarėjimas – 2010 m. biomedicinos mokslus rinkosi 14,59 proc. stojančiųjų, o 2012 m. – jau 18,17 proc.

Patys stabiliausi pasirinkimo požiūriu išlieka humanitariniai ir fiziniai mokslai.

Ar itin didelis socialinių mokslų programų populiarumas gali lemti tam tikrus Vilniaus universiteto dėmesio studijų programoms prioritetų pokyčius?

Didžiausia pasiūla universitete yra socialinių mokslų programų.

Ir jei peržiūrėtume naujai teikiamas programas per pastaruosius metus, tai iš esmės pamatytume, kad didžioji dauguma jų yra tik socialinių mokslų srities programos.

Bet čia reikia pabrėžti, kad socialinių mokslų studijų programų skaičius neauga, tiesiog ne tokias paklausias programas pakeičia naujos.

Kokie yra šių mokslo metų pagrindiniai iššūkiai studijų srityje?

Stebėsime pradėtų naujovių įgyvendinimą.

Turėtume užbaigti pedagogų rengimo koncepciją (kuri buvo pradėta pernai). Planuojamas mokymosi visą gyvenimą programų sistemos sukūrimas. Iki šiol universitete nemažai jau yra nuveikta šioje srityje – turime papildomąsias studijas, įvairius kvalifikacijos tobulinimo kursus. Visa tai bus siekiama įkomponuoti į mokymosi visą gyvenimą programas.

Netolimoje ateityje Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) aukštosioms mokykloms planuoja perduoti kvalifikacijų pripažinimo funkcijas. Užsieniečiai, kurie atvyks studijuoti į mūsų universitetą, galės pas mus atlikti atestatų, diplomų pripažinimo procedūras, taip pat plėtosime neformaliu ir savaiminiu mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą. Tobulės ir darbo su studentais sistema – planuojama stiprinti akademinį konsultavimą. Siekiama, kad studentas visą jam reikiamą informaciją gautų vienoje vietoje. Nes atsiradus naujovių studijų procese studentams kyla papildomų neaiškumų, klausimų.