Vakar Vilniaus universitete vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytas Universiteto siekis tapti teisiškai pripažintu nacionaliniu universitetu ir VU 2007-2013 metų strateginis veiklos planas.

Vakar Vilniaus universitete vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytas Universiteto siekis tapti teisiškai pripažintu nacionaliniu universitetu ir VU 2007-2013 metų strateginis veiklos planas.

VU rektorius akad. Benediktas Juodka sakė, kad nacionalinio universiteto statusas VU suteiktų daugiau autonomijos, atsakomybės, pasitikėjimo, laisvės ir galimybę disponuoti savo turtu: „Pavyzdžiui, parduotume Chemijos fakultetą, kuris prasmirdęs, nors yra gražioj vietoj, ir už tuos pinigus pasistatome Chemijos fakultetą Saulėtekyje, galbūt kartu su Chemijos institutu.“ Nacionalinis universitetas galėtų gauti kreditus, vystyti savarankišką ūkinę veiklą. Šiuo metu ne tik universitetų turto, bet ir mokslinės produkcijos savininkas yra valstybė.

Kaip teigia Strateginės plėtros prorektorius habil. dr. profesorius Juozas Rimantas Lazutka, pažangūs pasaulio universitetai funkcionuoja ir kaip verslo įmonės, gaudami pelną iš intelektualinės veiklos. „Pagal dabartinius Lietuvos įstatymus, universitetai negali būti inovacijų sistemos dalis. Neturime teisės disponuoti tais produktais, kuriuos sukuria Universiteto žmonės. Šitą klausimą reikėtų spręsti pirmiausia,“ – teigia prorektorius.

Strateginės plėtros prorektoriui antrino Mokslo reikalų prorektorius profesorius Juozas V. Vaitkus, teigdamas, kad universitetai iš esmės kaltinami tuo, kad šalies įstatymai netobuli: „Universitetai kaltinami, kad nesteigia „pumpurinių“ įmonių. Kaip galima jas steigti, jei tai uždrausta? Įstatymai universitetams neleidžia bendradarbiauti su firmomis.“

VU rektorius įsitikinęs, kad Universitetas galėtų gauti nacionalinio universiteto statusą ir todėl, kad yra populiariausias Lietuvos universitetas – per ketverius metus 30 procentų studentų, stojančių į universitetus, pirmu numeriu rinkosi VU.

Universiteto profesorius Arvydas Šliogeris pritaria nacionalinio universiteto idėjai: „Visų universitetų ir ne universitetų diplomai yra vienodi. Svarbu gauti diplomą, kur – visai nesvarbu. Jei šita lygiava nebus panaikinta, o dabartinė mokslo ir studijų reforma to neužtikrina, aukštasis mokslas žlugs.“ Pasak filosofo, tik įsteigus vieną ar kelis elitinius universitetus, išnyktų lygiava ir atsirastų konkurencija.

VU kuria du studijų, mokslo ir inovacijų integracinių centrus (slėnius). Kartu su Vilniaus Gedimino Technikos universitetu (VGTU) ir Biochemijos bei Biotechnologijos institutais, Lazerinių tyrimų centru ruošiamasi kurti Saulėtekio technologijų slėnį. Į jį iš Čiurlionio ir Naugarduko gatvių bus perkelti Gamtos mokslų, Chemijos, Matematikos ir informatikos fakultetai, turėtų atsirasti inovacinių biotechnologijų kompanijų. Saulėtekyje pirmiausia įsikurs nauja VU biblioteka – mokslinės komunikacijos centras (MKC), kurį VU bibliotekos direktorė prof. Audronė Glosienė vadina biblioteka-iššūkiu, biblioteka-sukrėtimu ir biblioteka-įkvėpimu ir sako, kad jis bus rytdienos informacijos ir komunikacijos įstaiga, kur iš bet kurios šalies atvykęs studentas ar mokslininkas ras ne žemesnio lygio nei kitur informacines paslaugas, ne mažiau turtingus informacijos išteklius. „Tai jau nebe universiteto, o visos Lietuvos projektas, nes MKC naudosis ir VGTU, ir Tarptautinė verslo mokykla,“ – kalbėjo VU rektorius akad. B. Juodka. Į Santariškių sveikatos miestelį per 2007-2013 metus planuojama perkelti Medicinos fakultetą, kur įsikurtų Medicinos ir biofarmacijos slėnis.

Ambicingus VU bibliotekos projektus – MKC ir naują modernią Humanitarų skaityklą pristatė bibliotekos direktorė prof. A. Glosienė. Ji žurnalistams parodė retų spaudinių saugyklą, keletą eksponatų iš bibliotekos lobyno ir rekonstruotas ir baigiamas įrengti Humanitarų skaityklos patalpas, kurioje jau nuo rugsėjo studentai galės studentai pažiūrėti mokslo populiarinimo filmų, naudodami multimedia įrangą ruoštis seminarams, skaityti knygas ir periodinius leidinius iš atvirų fondų.