Šių dienų jaunimas vis dažniau sąžiningumą laiko vertybe, tačiau tam tikrais atvejais jauni žmonės korupciją pateisina. Todėl itin svarbu, kad suaugusieji rodytų tinkamą pavyzdį, sako Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto asistentė, Lietuvos skaidrumo akademijos ekspertė dr. Rita Toleikienė, su kolegomis tyrinėjanti jaunimo antikorupcinį potencialą ir antikorupcinę politiką Lietuvoje.
Jaunimo požiūris į korupciją. Ar tai problema?
Dr. R. Toleikienė, dalyvavusi mokslininkų grupės didelės apimties tyrime „Jaunimo antikorupcinis potencialas Šiaulių regione“, sako, kad pavyko apibrėžti pagrindines Lietuvos jaunimo antikorupcinio potencialo stiprinimo tendencijas.
„Nustatėme, kad jaunuoliai korupciją dažniausiai atpažįsta viešojo administravimo srityje ir laiko tai nepriimtinu elgesiu. Jei korupcinės veiklos metu naudą gavo ne tik korupcijos subjektai (korumpuoti asmenys), bet ir korupcijos procese nedalyvavusios gyventojų grupės, dalis jaunimo tokį nesąžiningą elgesį yra linkę pateisinti. Pamatėme, kad jaunimui sudėtinga įvardyti korupcijos poveikio sau ir savo aplinkai padarinius“, – sako mokslininkė.
Pasak dr. R. Toleikienės, tyrimo metu buvo pastebėta, kad šių dienų jaunimas vis dažniau sąžiningumą laiko svarbia vertybe, tačiau tai dar nėra tvari nuostata, t. y. atsiradus dileminei situacijai, kai reikėtų priimti sprendimą siekiant greito rezultato ar greitos sėkmės, tam tikra dalis jaunų žmonių pasirinktų nesąžiningą elgseną. Kadangi elgsenai įtakos turi ir aplinka, norint, kad jaunimo atsparumas korupcijai taptų tvarus ir ilgalaikis, mums, suaugusiems, būtina rodyti asmeninį pavyzdį. Teoriniai šaltiniai teigia, jog nesąžiningas elgesys yra išmokstamas.
„Todėl mūsų pareiga yra rodyti gerą pavyzdį formuojant nuostatą, kad sąžiningumas yra didelė vertybė, t. y. kad būtent sąžiningas žmogus pasiekia daugiau. Jeigu jaunimas matys, kaip sąžiningumas kuria pridėtinę vertę asmens karjerai, reputacijai, jie bus linkę elgtis sąžiningai.
Diskutuodami su jaunimu korupcijos sąvoką aiškiname per žmogaus, organizacijos, valstybės sąžiningumą, skaidrumą, atvirumą. Dažniausiai korupcija yra aiškinama kaip teisės pažeidimas. Todėl nesąžininga veikla yra pirmas žingsnis korupcijos kaip teisinės problemos link. Paprasčiausi nesąžiningo elgesio pavyzdžiai yra nusirašinėjimas per pamokas, įvairius atsiskaitymus ar egzaminus ir kt. Ar įsitraukti į korupcinę veiką, ar ne, priklauso nuo žmogaus moralinio sprendimo, nuo jo vertybių, sąžiningumo, todėl, kalbėdami su jaunimu apie korupciją, pirmiausia akcentuojame sąžiningumo reikšmę. Korupcija yra ne tik teisinė, bet ir etinė problema. Jaunimą būtina šviesti, akcentuojant, kad sąžininga elgsena ilgainiui žmogui duoda didelę naudą, kuria vertes – gerą reputaciją, prestižą, pasitikėjimą ir pan.“, – sako tyrėja.
Kas lemia antikorupcinių nuostatų formavimąsi?
Dr. R. Toleikienės nuomone, šeima yra labai svarbi formuojant jauno žmogaus nuostatas, bet ne mažiau svarbi yra ir aplinka. Pasak mokslininkės, šeimoje sąžiningumas gali būti vertybė, bet jeigu aplinkoje žmogus mato, kad elgiamasi kitaip, jo nuostatos gali keistis. Žmogus yra racionalus, pragmatiškas ir savo nuostatas dažnai modeliuoja per naudingumo sau prizmę.
„Asmens antikorupcinį potencialą sudaro antikorupcinio turinio žinios ir nuostatos, aplinkos antikorupcinis vertinimas, antikorupcinės elgsenos ketinimai, požiūris į antikorupcinį švietimą. Jaunimo antikorupcinį potencialą galima stiprinti vykdant antikorupcinį švietimą, kuriant integralias programas formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijoms“, – teigia mokslininkė.
Jos nuomone, jaunimo antikorupcinių nuostatų formavimo pagrindas yra ugdymas. Šiuo metu Lietuvoje į mokymo įstaigas yra integruojamos antikorupcinės programos, rengiamos metodinės priemonės, todėl atnaujinant įvairių dalykų mokymo turinį šie klausimai bus integruoti. VU Šiaulių akademijos mokslininkai su bendraautoriais jau yra parengę metodinę priemonę 5–12 klasių mokiniams, kurioje pateikiamos konkrečios užduotys, stiprinančios antikorupcinį potencialą. Antikorupcinės temos taip pat yra integruojamos VU ir kitų šalies universitetų studijų programose. Antikorupcinės priemonės jau diegiamos ir pačių universitetų, kaip organizacijų, ugdančių jaunimą, veikloje.
Korupcijos lygis Lietuvoje keičiasi lėtai
Tarptautinės „Transparency International“ organizacijos atliekamas korupcijos suvokimo indekso tyrimas rodo, kaip šalims sekasi kovoti su korupcija, įgyvendinti antikorupcines strategijas. Pastaruosius dvejus metus Lietuvai skiriama 60 balų iš 100 (100 balų – skaidriausia šalis), tačiau iki 2019 m. ketverius metus buvo skiriama po 58 balus. Pasak dr. R. Toleikienės, galima teigti, kad situacija po truputį gerėja, nors kol nesikeis visos mūsų visuomenės antikorupcinės nuostatos, staigaus balų kilimo ir antikorupcinės situacijos gerėjimo tikėtis negalime. Tyrėja džiaugiasi, kad pastaruoju metu ne tik viešasis sektorius, bet ir verslas imasi iniciatyvos – savo organizacijose diegia antikorupcines sistemas, skatinančias darbuotojų sąmoningumą.
Dr. R. Toleikienė pažymi, kad pastaraisiais metais keičiasi ir antikorupcinės aplinkos kūrimo reglamentavimas.
„Dabar daug dėmesio skiriama teisės aktams, t. y. tam, ką privalu įgyvendinti kiekvienoje tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus organizacijoje. Deja, dažnai tai, kas privalo būti, neatitinka to, kas yra, t. y. reglamentavimas ir darbuotojų elgsena organizacijose skiriasi. Naujai patvirtinta Korupcijos prevencijos įstatymo redakcija nustato tai, kaip įvairiomis priemonėmis turi būti ugdomas darbuotojų sąmoningumas. Įstatymas nurodo, kad kiekviena organizacija turi pasirengti etikos kodeksą ar antikorupcinės elgsenos kodeksą, kuriuose turėtų būti aprašytos tipinės korupcijos riziką keliančios praktinės situacijos ir instrukcijos darbuotojams, kaip reikėtų elgtis“, – pasakoja ji.
Anot mokslininkės, itin reikšmingas yra organizacijų vadovų vaidmuo kuriant antikorupcinę aplinką. Nuo jų aiškios pozicijos, asmeninio pavyzdžio priklauso, kokia kultūra formuosis organizacijoje ir kiek ji bus orientuota į sąžiningą elgseną. Nors vadovo asmeninis pavyzdys svarbus, antikorupcinė aplinka kuriama tik kartu su darbuotojais, nes iš viršaus „nuleistas“ sprendimas nebus paveikus.
„Per įvairius užsiėmimus ir paskaitas mes su jaunimu diskutuojame, kaip įstatymo nuostatos veikia organizacijų praktikoje. Pavyzdžiui, labai svarbi sritis – dovanų politika. Dažnai klausiama, ką daryti, jeigu atnešamos dovanos, o jų priėmimas organizacijoje yra nepriimtinas elgesys. Atsakydama pabrėžiu, kad kiekvienai organizacijai reikia turėti aiškius susitarimus ir sistemą, nustatančią, ką tokiais atvejais darbuotojas turi daryti. Aiškių antikorupcinio elgesio algoritmų buvimas organizacijoje – naudinga pagalba darbuotojui priimant sprendimą“, – tikina mokslininkė.
Ar antikorupcinės priemonės taikomos šalies universitetuose?
Dr. R. Toleikienė pastebi, kad antikorupcinė situacija Lietuvos aukštojo mokslo institucijose keičiasi. Daug dėmesio šiai sričiai skiria VU. Jame dirba korupcijos prevencijos pareigūnas Viktoras Bulavas, kuris koordinuoja šią veiklą.
VU antikorupcinių nuostatų įgyvendinimas vykdomas dviem kryptimis – integruojant dalykus ir specialias temas į studijų programas ir administracinėmis priemonėmis.
Šiuo metu VU yra įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti bendrą antikorupcinę sistemą VU. Praėjusių metų pabaigoje jau vyko mokymai VU administracijos darbuotojams, surengtas seminaras-diskusija „Skaidrumo kultūros stiprinimas universitete“, skirtas Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti, kuriame dalyvavo atstovai iš „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
Pastaruoju metu pagrindinis dėmesys VU yra skiriamas rengiamam antikorupcinio elgesio kodeksui. Balandžio mėnesį Jaunųjų tyrėjų konferencijoje planuojama atskira sekcija, skirta antikorupcijos temai, į kurią pristatyti šia tema atliktų tyrimų rezultatus bus pakviesti visų VU fakultetų studentai.
Ypač daug dėmesio antikorupcinei strategijai yra skiriama VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute, kurio dėstytojai turi didelį įdirbį korupcijos prevencijos srityje.
„Į mūsų viešojo administravimo studijų programą jau yra įtrauktas modulis „Etika ir antikorupcinė politika“, kuriame vykdomos kooperuotos studijos, t. y. studentai viešojo sektoriaus organizacijose atlieka praktines užduotis, susijusias su korupcijos prevencija. Be to, viešojo administravimo studijų programos dėstytojai ir studentai atlieka šios tematikos mokslinius tyrimus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, rengia mokslines publikacijas.
Neseniai Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva Specialiųjų tyrimų tarnyba sukūrė Skaidrumo akademiją, kurios pagrindinė idėja – sujungti didelę patirtį sukaupusius ir aukščiausią kompetenciją turinčius ekspertus, galinčius pasidalyti antikorupcinės aplinkos kūrimo patirtimi ir praktika su viešojo sektoriaus organizacijomis, savanoriškai įsitraukiančiomis į projektą ir pasiryžusiomis aktyviai kurti skaidrią aplinką. Aš esu pakviesta būti Skaidrumo akademijos mentore-eksperte. Mano užduotis – konsultuoti, padėti organizacijoms diegti antikorupcines sistemas ir kartu gerinti jų antikorupcinę aplinką. Tik bendromis pastangomis galime tikėtis, kad korupcijos lygis šalyje pradės mažėti“, – sako VU Šiaulių akademijos mokslininkė dr. R. Toleikienė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!