-
Naujasis universiteto vadovas akcentuoja modernias studijas, tarptautinio lygio mokslą, išplėtotą partnerystę ir universiteto poziciją pasaulyje. IRVS archyvo nuotr.
Kovo 12 d. Vilniaus universiteto Taryba išrinko rektorių. 85-uoju VU rektoriumi tapo prof. habil. dr. Artūras Žukauskas – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus vedėjas. Naujasis universiteto vadovas akcentuoja modernias studijas, tarptautinio lygio mokslą, išplėtotą partnerystę ir universiteto poziciją pasaulyje, stiprią ir į reformas įsitraukiančią bendruomenę.
Gerbiamas rektoriau, nuo ko pradėsite savo kaip rektoriaus darbą?
Pirmiausia norėčiau padėkoti Tarybai ir bendruomenei už palaikymą ir pasitikėjimą – man tai labai didelis įpareigojimas. Aš noriu tai priimti kaip didelį iššūkį ir šituos penkerius metus pasišvęsti mūsų universiteto bendruomenės ir Lietuvos visuomenės labui tiek, kiek mes esame atsakingi jai.
O darbus norėčiau pradėti taip: yra formalūs darbai – reikia perimti kai kuriuos dalykus iš ankstesnės administracijos, galutinai suformuoti prorektorių komandą, jiems duoti tam tikrus įsipareigojimus, ir vienas iš svarbiausių darbų – peržiūrėti mūsų strateginį planą. Ten surašytas priemones reikia suskirstyti pagal įvairius prioritetus, pavyzdžiui, pagal darbų skubą, pagal jiems reikalingus išteklius, pagal poveikį mūsų universiteto bendruomenei, plėtrai, studijoms, mokslui. Tad darbus planuoju pradėti nuo šio plano analizės, gal net pasitelkti specialistus, kurie planą struktūrizuotų, ir būtų galima sudėlioti laikinę veiksmų schemą. Tai maždaug tokie mano pirmi darbai.
Esate išanalizavęs naujausius vadybos metodus. Kokie vadybos principai, Jūsų manymu, gali būti taikomi VU? Pagal ką rinksitės skyrių, fakultetų vadovus, kokia bus rektorato sudėtis?
Rektorato sudėtis radikaliai keisis – visi prorektoriai bus nauji. Mano programoje numatyti keturi prorektoriai. O kancleriu greičiausiai išliks dabartinis prorektorius dr. Aleksas Pikturna – jam teks baigti spręsti tarpuvaldžio metu susikaupusias problemas – turto valdymo klausimus ir kitus skubiai spręstinus dalykus, kuriuos naujam žmogui tektų visus metus aiškintis. Dr. A. Pikturna yra patyręs vadovas ir turi užbaigti mūsų perėjimą į viešosios įstaigos teisinį statusą, sutvarkyti daugybę turtinių ir finansinių dalykų.
Administracijoje irgi bus pokyčių, tarsimės, bus dirbama ta linkme.
Dėl fakultetų vadovų – jie bus keičiami kartu vykdant struktūrinę reformą. Daug tų pačių jų, manau, liks, bet truputį keisime struktūrą, stambinsime fakultetus, tai užtruks kažkiek laiko. Čia pokyčiai bus nuoseklūs ir gal ne tokie staigūs.
Galiu įvardyti numatomų prorektorių pavardes, nors tai dar – ne galutinis sprendimas.
Rimčiausia pretendentė į studijų prorektores – doc. Nijolė Radavičienė iš Filosofijos fakulteto, kuri sutinka ir, svarbiausia, yra pasiryžusi įgyvendinti studijų reformą.
Į mokslo prorektorius rimčiausias kandidatas yra prof. Rimantas Jankauskas, antropologas iš Medicinos fakulteto, LMA tikrasis narys. Jis galėtų eiti ir vicerektoriaus pareigas.
Prorektorė partnerystės reikalams numatoma prof. Greta Drūteikienė iš Ekonomikos fakulteto. Ji yra įvaizdžio specialistė, geba spręsti daug klausimų, susijusių su mūsų pozicija pasaulyje ir Lietuvoje. Ta pozicija turėtų tapti adekvati mūsų realiai padėčiai. Man atrodo, kad vadybiniai tos srities darbai yra šiek tiek apleisti.
Dėl bendruomenės prorektoriaus – šiuo metu dirbu ta kryptimi, yra viena kandidatė, tik dar turiu su ja susitikti, o jeigu nerasiu – skelbsiu atvirą konkursą.
Nemažai moterų nusimato Jūsų komandoje.
Gali būti taip, kad iš šešių rektorato narių trys bus moterys, trys – vyrai. Rektorius, mokslo prorektorius ir kancleris – vyrai, kitos pozicijos – moterys. Lyčių lygybė. Renkuosi pagal kompetencijas, bet moterims kai kur teikiu pirmenybę, nes be moteriško prado mes vadyboje prarasime tam tikrus pranašumus – aš vadovaujuosi ne tiek lyčių lygybės, kiek racionaliais vadybos principais.
VU atskaitomybė ir atsakomybė visuomenei – supratimas, kad autonomija – tai ne laisvė veikti, kaip norime, o pirmiausia įsipareigojimas visuomenei. Reikia orientuotis į ilgalaikės strategijos įgyvendinimą. Tai skamba labai gaiviai ir vakarietiškai. Kaip stiprinsite VU vaidmenį visuomenėje?
VU vaidmenį visuomenėje numatome stiprinti tiek modernizuodami studijų procesą ir didindami mokslinių tyrimų efektyvumą, tiek įgyvendindami specialią partnerystės programą, už kurią bus atsakingas atitinkamas prorektorius. Identifikuosime strateginius partnerius Lietuvoje ir pasaulyje, su jais sudarysime sutartis, padėsiančias mums judėti pirmyn; gerinsime universiteto reputaciją, gerindami išorinę komunikaciją; kviesime bendruomenės narius aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje.
Kokį tikslą pavadintumėte ambicingiausiu, o kokį jums mieliausiu, kurį labiausiai norėtumėte įgyvendinti per savo rektoriaus kadenciją? Ką labiausiai norėtumėte keisti universitete ir ką padaryti, kad kadencijos pabaigoje jaustumėte pilnatvę ir džiaugsmą, kad viską padarėte teisingai?
Pagrindiniai akcentai ir klausimai yra mano programoje. Studijose – tai modulinė sistema, jos dermė su gera informacine ir veiksminga studijų kokybės valdymo sistema.
Mokslo srityje – kai kuriose kryptyse mes gerai atrodome, bet norėtųsi, kad ir kiti mokslai pasitemptų iki tarptautinio lygio. Aš jokiu būdu nenoriu gąsdinti humanitarų ir kai kurių socialinių mokslų atstovų. Tarptautinis lygis nėra vien straipsnių rašymas į citavimo rodiklį turinčius tarptautinius žurnalus – tai toks lygis, koks yra kituose pirmaujančiuose užsienio universitetuose. Mūsų žmonės turėtų stovėti vienoje gretoje su, pavyzdžiui, Skandinavijos universitetų mokslininkais. Kai kuriuos mokslus būtina pastūmėti į priekį, panaudojant savas patirtis, kitur neapsieisime be stažuočių ir užsienio mokslininkų pagalbos. Kai kurie fakultetai skundžiasi, kad neturi išteklių pasiųsti žmogų kur nors pasistažuoti ar pasikviesti mokslininko – tam mes sutelksime centralizuotus išteklius, padėsime tiems fakultetams, kurie dėl išteklių stokos negali pasikelti mokslo srityje. Taip kai kuriuose fakultetuose labiau į mokslinius tyrimus orientuotus darbuotojus sutelksime į komandas, kuriose būtų pasiekiama „kritinė masė“ tolesnei plėtrai.
Trečias akcentas – partnerystės plėtra. Čia svarbiausias uždavinys – pakliūti į QS 500-tuką. Tai vadybinis uždavinys, čia reikia prorektoriaus partnerystės reikalams nuoseklaus darbo, nuoseklios partnerystės rodiklių analizės. Bandysime įtikinti bendruomenės narius universiteto įvaizdžio nauda, kad jie prisiimtų asmeninius įsipareigojimus šioje srityje. Reikės ir stalčiuose susirasti visų savo užsienio kolegų vizitines korteles. Kiekvienas vykstantis į konferenciją užsienyje turėtų tikslingai propaguoti savo universitetą, kad garsūs mokslininkai daugiau sužinotų apie mūsų universitetą, kad jie gerai įvertintų mūsų pasiekimus.
Ir pagaliau bendruomenė – aš manau, ji turėtų pasikeisti per tuos metus, tam ir bendruomenės prorektorių numatau. Turime labiau konsoliduotis, bendruomenė turi labai aiškiai suvokti, kokių tikslų universitetas siekia, kaip ir kuo kiekvienas gali prisidėti prie to, būti suinteresuotas. Mes naudosime socializacijos priemones, motyvavimo programą, kad sustiprintume ir konsoliduotume mūsų bendruomenę.
Sutvarkę reputacijos vadybą, manau, galime pretenduoti į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, o kadencijos pabaigoje galėtume patekti į 400-tuką. Tačiau tam jau reikės pasitempti mokslinių tyrimų ir tarptautiškumo srityse. Manau, kad galima tai padaryti.
Modernios studijos, tarptautinio lygio mokslas, išplėtota partnerystė ir mūsų pozicija pasaulyje, stipri ir į reformas įsitraukianti bendruomenė – tai pagrindiniai dalykai, kurių sieksime.
Kalbėjote apie stambinimą. Kas laukia fakultetų, centrų, mokslo institutų, centrinės administracijos, kitų padalinių?
Strateginiame plane tai numatyta ir patvirtinta. Iš tikrųjų šitiek padalinių negali būti ir dėl vadybos problemų – sudėtinga vadovauti. Kita vertus, reikia stambinti pajėgas ir konsoliduoti bendruomenę, kad ji būtų mažiau susiskaldžiusi ir prisiimtų didesnius iššūkius. Trečias dalykas – čia ne vien stambinimo iš viršaus problema, aš norėčiau, kad ir fakultetų viduje vyktų tam tikra restruktūrizacija, būtų siekiamybių pereiti prie neformalių komandų, vadovaujamų ordinarinio profesoriaus, kuris būtų ne administracinio padalinio vadovas, o akademinis lyderis. Tuomet šakinis padalinys būtų gana stambus, o jo administracijos pagrindinė paskirtis – aptarnauti šias akademines komandas. Tai pasieksime ilgu ir nuosekliu darbu. Tokioms reformoms pirmiausia reikia įtikinti bendruomenę – kad tai duos mums tam tikros naudos ir pranašumų.
Galiu suminėti, kokie būtų 8 fakultetai: Humanitarinių mokslų fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Teisės fakultetas (lieka kaip dabar, galbūt jame neliks šakinių padalinių arba jų bus labai nedaug), Verslo vadybos fakultetas (arba mokykla), Medicinos fakultetas (lieka be didelių pokyčių), Matematikos ir informatikos fakultetas, Gyvybės mokslų fakultetas bei Fizinių ir technologijos mokslų fakultetas.
Ką galite pasakyti VU studentams, kokios naujos galimybes jų laukia studijų procese, kokie pokyčiai planuojant karjerą? Perėjimas nuo mokymo prie mokymosi? Modulinė studijų sistema? Gal galite papasakoti plačiau?
Būtent modulinė sistema leis tą padaryti. Jos esmė yra daug kur aptarta. Tai savarankiškas ir atsakingas savo mokymosi proceso suformavimas, orientuotas ne į procesą, o į rezultatą – pasirinktus tikslus ir siekiamas kompetencijas. Padedant ir prižiūrint kuratoriams, studentai susidėlios individualų „studijų namelį“ iš unifikuotos apimties modulių. Tai kitokia mokymosi koncepcija, perorientuota iš mokymo į mokymąsi. Stengsimės, kiek įmanoma, sumažinti auditorinį krūvį ir plėsti savarankiškas studijas. Dėstytojams auditorinis krūvis sumažės, tačiau jie turės daugiau laiko skirti susitikimams su studentais, aptarimams ir dalyvavimams kuravimo komitetuose. Tai iš esmės keičia studijų procesą – jis turėtų būti panašus į daugelį Vakarų šalių universitetuose esantį modelį.
Studentų tikrai lauks pokyčiai.
Didinsime ir studentų atstovybių vaidmenį, jos galės perimti kai kuriuos infrastruktūros elementus ir socialinių paslaugų teikimą.
Kaip apibūdintumėte savo charakterį? Kokios gerosios ir kokios blogosios Jūsų charakterio savybės?
Oooo, čia geriau, kad kas iš šalies spręstų… Pagal temperamentą – esu gal labiau panašus į flegmatiką, bet turiu ir sangviniko, ir melancholiko bruožų, o mažiausiai – choleriko. Kitus dalykus man sunku pasakyti… Galbūt pasižymiu fizikams būdingu abstrakčiu ir vaizdiniu mąstymu. Mėgstu daugiau galvoti nei dirbti. Lengvai priimu iššūkius ir užsispyręs siekiu tikslo, įvairiais būdais įveikdamas kliūtis. Gerai skaičiuoju ir „kiaurai permatau“ – bjauri savybė, nes mane sunku apgauti, manipuliuoti. Kai kas sako, kad esu šiek tiek arogantiškas, bet su patirtimi arogancija mažėja.
Horoskopais netikiu, nes pagal kalendorių turėčiau būti priskirtas tryliktajam – Gyvatnešio ženklui, esančiam tarp Skorpiono ir Šaulio, o iš tikro gimiau, kai dėl nusislinkusios Žemės sukimosi ašies Saulė buvo Svarstyklių žvaigždyne.
Papasakokite apie savo šeimą, savo pomėgius, laisvalaikį.
Žmona Rita yra M. Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė, tarptautinio lygio socialinių mokslų atstovė (h=9).
Dukros jau suaugusios – vyresnioji Agnė (išvaizda panaši į mamą) VU studijavo fiziką, apsigynė medžiagų inžinerijos daktaro disertaciją Linčiopingo universitete Švedijoje, šiuo metu vykdo podoktorantūros studijas Fraunhoferio institute Freiburge (Vokietija); pabaigusi studijas žada grįžti į Lietuvą. Jaunesnioji Kotryna (išvaizda panaši į mane) studijavo Vilniaus dailės akademijoje, paskui baigė studijas Kingstono universitete Anglijoje; šiuo metu gyvena Lietuvoje, yra iliustratorė. Dirba pasaulinėje rinkoje, iliustruoja garsius laikraščius ir žurnalus, tarp jų – mokslo populiarinamuosius ir mokslinius. Genai susimaišė.
Turiu du pomėgius. Vienas – praleisti savaitgalius savo sodyboje, kuri yra Žukaučiznos kaime Švenčionių rajone (nusipirkau sodybą kaime pagal savo pavardę) – faktiškai turime antrus namus ten įsirengę. Ten aš tvarkausi, meistrauju, sportuoju, beveik visas laikas nueina sodybos priežiūrai, malkų ruošimui, žolės pjovimui, grybų rinkimui, paskui – jų valymui ir valgymui.
Antras mano pomėgis – orientavimosi sportas. Dalyvauju masinėse mėgėjų orientavimosi varžybose ir du kartus per savaitę bėgioju po mišką.
Kokiomis vertybėmis vadovaujatės?
Gyvenime vadovaujuosi akademinėmis vertybėmis. Man viską smalsu žinoti, rūpi viskas, kas susiję su mokslu, studijomis, inovacijomis.
Komentarų: 17
2015-03-16 11:10
ArvydasSveikinimai,linkejimai!Tikesimes ir lauksime.Varsuvos,Maskvos universitetu nepavysime,bent kol kas,o Tartu turetume,netgi privaletume.Linkejimai is Izraelio.
2015-03-16 15:17
to say the truthPanašu, kad bus ne studijų reforma, o vienos vienišos aktorės monospektaklis su visokiais “in the long run” ir “all in all”.
2015-03-16 16:51
variantasGalėtų būti 9 fakultetai, iš šių dviejų: Matematikos ir informatikos, Fizinių ir technologijos mokslų fakultetų padarant 3:
– Matematikos fakultetas
– Fizinių ir technologinių mokslų fakultetas
– Informacinių Technologijų fakultetas
IT svarba sparčiai didėja ir tik didės, o VU čia yra silpna vieta, nes MIF labiau orientuotas į teorinę dalį; su aparatūra MIF studentams tenka pernelyg mažai susidurti, to vengiama. Tuo tarpu modemais, maršrutizatoriais etc. užsiima fizikai. Taigi, IT sritis išskaidyta per 2 atskirus fakultetus, tad pilnaverčių IT studijų VU iš esmės nėra.
2015-03-18 13:59
DKas vykdys mokslinius tyrimus tame Informacinių technogolijų fakultete? Ar daug publikacijų šiuo metu paskelbia VU IT specialistai?
2015-03-16 17:26
labai protingasPanelei Simonytei Prorektoriaus vieta palikit, kaip buvo sutarta…….
2015-03-17 13:51
LeoKažkokia nesąmonė: “Socialinių mokslų” fakultetas, kuriame …nebus tokių socialinių mokslų, kaip vadyba, teisė, politologija. Tai KAS jam lieka? Ekonomika plius dar keli buvę Filosofijos fakulteto padaliniai (sociologija, psichologija, socialinis darbas)? Ar čia implikuojama nauja mokslų klasifikacinė schema, pagal kurią teisė, vadyba ir politologija nebėra socialiniai mokslai? Jeigu ne, tai kam tas žodžių žaidimas?
Kita – daug kur fizikai ir matematikai jungiami į vieną kamienienį padalinį (kiek pamenu, MGU /Lomonosovo/ netgi taip ir vadinosi: “Fizmato” fakultetas), o pas mus kažkodėl matematikus žadama palikti “savistovius”. Kodėl,ar nebus čia kažkokių “galių” lobistinės įtakos rezultatas?
2015-03-19 15:35
Vaidotas ZemlysMGU, tai čia daug kur? MGU yra atskiri Matematikos ir mechanikos, Skaičiuojamosios matematikos ir kibernetikos fakultetai ir Fizikos fakultetai. Jeigu jungiami į vieną padalinį, tai tada visi: fizikai, chemikai, biologai ir matematikai. O paprastai kiek pasižiūrėjau top universitetus fizikai ir matematikai būna atskirai.
O jungia čia pagal labai paprastą principą, mažesnius sujungia, didesnius palieka. Jeigu vienoje vietoje būtų galima pamatyti kiek yra studentų kiekviename fakulteta tai labai aiškiai matytųsi. Kiek paieškojus galima rasti kad Matematikos ir informatikos, Teisės ir Medicinos yra dideli fakultetai, turintys daug studentų. Ekonomikos fakultete didžiają dalį studentų sudaro vadybininkai, todėl juos ir išskiria. O tada lieka smulkmė, kurią reikia sujunginėti. Logika maždaug aiški, bet kokia nauda iš sujunginėjimo tai nelabai.
2015-03-17 14:28
NesakysiuA. Žukauskas nieko naujo nepasakė, tik kad vėl VU klestės “triūsikų” principu. Tai yra, kaip ir seniau, komunistų laikais, mokslinis rezultatas bus “triūso vaizdavimas”. Jis, berods pateikė gan stambų matematikos sprendinį, kuris gali būti patogus nustatyti plauko sandarą, bet tai – per menka sėkmė imti ir garbintis, kad VU yra stiprus humanitariniuose moksluose. Jums, gerbiamieji, net ir Žydrūno Savicko įdarbinimas neleistų taip reitinguotis. Komedijų liūnas, o ne humanitariniai mokslai.
2015-03-17 14:33
NesakysiuPavyzdžių. Štai – E. Gudavičius ir jo kliedesiai:
Lietuva pradžioje, Mindaugo laikais buvo visai mažas domenas…” Priduriu – “toks mažas, kad Šventasis Brunonas Lietuvą įsidėjo į kišenę ir numetė nunešęs į pasienį su Rusija…” Arba dar jo – Mindaugas turėjo sostinę. Pasakau – popiežius Aleksandras IV buvo pareigingas sostinių mi9nėjime, bet nemini. “Ta Mindaugo sostinė buvo Vilnius” Priduriu – “bet iš nelaisvės grįžę Livonijos krikščionys pateikė duomenų apie Kernavę (ji paminima po to)..” Gudavičius – Vilnius buvo saugi vieta…” Priduriu – “turbūt dėka 150 tūkstančių mongolų armijos netoliese. Ir taip toliau ir taip toliau. Štai koks yra tas VU triūsikų mokslas, kur kiekvienas kertinis “nustatymas” prieštarauja logikai.
2015-03-17 19:33
broniusLabai daug tikėjaus iš naujo rektoriaus, bet interviu smarkiai nuliūdino. Fakultetų stambinimas? Kaip jis įsivaizduojamas? Sujungti filosofus, istorikus, filologus į vieną vietą? Ar įsivaizduojama, kokia kils painiava? O kur dar visi humanitarų institutai, studijų centrai… Seniausias universiteto fakultetas vėl išnyks, tarsi bolševikai būtų vėl užėję. Socialiniai mokslai – tai čia kas? Psichologija sujungta su komunikacija, ekonomika, bet be vadybos? Kažkokie kliedesiai… Motyvą čia matau vieną – kaip įmanoma sumažinti darbuotojų skaičių siekiant taupyti atlyginimams skiriamus pinigus. Rezultatas tame bus tik vienas – fakultetų valdžia taps dar “aukščiau”, dar abstraktesnė, reikalus tvarkyti bus dar sunkiau, darbuotojai turės dar didesnį krūvį, o studentai… studentai kaip nors. Tegul laksto paskui parašiukų per tris pastatus (reikalinga reforma – vieno langelio principas, kuris, kiek teko girdėti, tik MIF’e veikia). Apskritai, jau kuris laikas studentams gyvenimas yra sunkinamas, jų santykis su universitetu tampa vis labiau panašesnis į darbininko santykį su šefu kokiam prastam uab’e, kur bet kokie priekaištai atremiami “nepatinka? Eik kitur, už tavęs dar 100 norinčių!”. Apie kažkokį bendruomeniškumą ir šnekėti liežuvis nebeapsiverčia, o nuvažiavus į užsienį apie VU belieka tik kažką mykti arba pasakoti šlovingą jo praeitį, kai tai dar buvo klasikinis universitetas.
Labai gaila matyti, kad universitetas niekaip neatsigauna po sovietmečio, vis dar vyrauja tie patys kriterijai – padaryk daugiau, efektyviau, pasireklamuok, “kelk reputaciją!”, piarinkis! O tada stebimasi, kad krenta studijų kokybė, kad geri studentai išvyksta į Angliją, Daniją, o likę – keikia… O dabar dar žiauriau – naujas rektorius pagrindine problema mato reputacijos nebuvimą, nors jau įstoję studentai apie VU atsiliepia blogiau nei dar tik ketinantys stoti! Visiškas marazmas.
“Turime labiau konsoliduotis, bendruomenė turi labai aiškiai suvokti, kokių tikslų universitetas siekia” – bendruomenė ir taip suvokia. Aiškiai matyti, kad universitetas yra tik pinigų kalvė jam vadovaujantiems asmenims. Pakanka pažiūrėti į Bibliotekos kieme sustatytus automobilius, kuriais atvažiuoja rektorato darbuotojai. Mercedes, BMW, Lexus… Pasako geriau už tūkstančius žodžių. O tuo tarpu pinigų komandiruotėms nėra, užsienio lektoriams – nėra, studentams – juo labiau (trūksta auditorijų, kai kur netgi kėdžių, suolų, skaityklose nėra užtektinai vietų, jau nekalbant apie knygas ar prieigas prie duomenų bazių. Informacinės sistemos nuolat stringa ir t.t. ir pan.).
“Būtent modulinė sistema leis tą padaryti. Jos esmė yra daug kur aptarta. Tai savarankiškas ir atsakingas savo mokymosi proceso suformavimas, orientuotas ne į procesą, o į rezultatą – pasirinktus tikslus ir siekiamas kompetencijas.” – kliedesys. Kaip galima patikėti studentui susidėlioti programą? Koks tada bus jo diplomas? 25% ekonomikos, 40% teisės ir 35% filosofijos? Programose laisvai pasirenkami gali būti tik nedidelė dalis kreditų.
“Didinsime ir studentų atstovybių vaidmenį” – reiškia jau ir taip universiteto administracijos darbus atliekančioms atstovybėms bus užkrauta dar daugiau pareigų. Apie kažkokį studentų atstovavimą nebus ir kalbos (nors to atstovavimo ir taip jau seniai nebėra).
“Studentų tikrai lauks pokyčiai.” – visiškai sutinku. Studentams bus dar sunkiau, jie turės dar mažiau teisių, o bet kokios bendruomenių užuomazgos stambinamuose fakultetuose bus sunaikintos. Skaldyk ir valdyk!
2015-03-17 20:12
man ne vis tiektrys klausimai, kurie atrodo svarbūs: studijų programa, modulinė sistema ir doktorantūros studijos.
Studijų programa turi prasmę, dalykai čia surikiuojami nuosekliai. Tokiam surikiavimui reikalingas ir mokslo srities išmanymas ir pedagoginė patirtis: kokį kiekį konkrečios srities gebėjimų, žinių per laikotarpį įsisavina “tipinis” studentas etc. Todėl delegavimas studentui teisės laisvai rinktis daugumą studijų dalykų atrodo problematiškas
Modulinė sistema. Čia turiu galvoje tokį modulinės sistemos aspektą, kai metų ar semestro kursą modulinė sistema gali siūlyti įgyvendinti per porą ar trejetą mėnesių: intensyvūs trumpi moduliai. Ji labai patogi dėstytojams, ją lengva administruoti. Tačiau šios gerosios savybės yra antraeilės, kai palyginame jas su studento galimybėmis įsisavinti konkretų studijų dalyką. Sąvokoms, ryšiams tarp jų ir tt. įsisavinti reikia laiko. Aišku reikia darbo, bet reikia ir laiko, kol sudėtingi klausimai susiguli atmintyje. Forsavimas čia neatrodo išeisiantis studentui į naudą.
Paskutinis klausimas: kaip užtikrinti doktorantūros studijų kokybę ir paruoštų doktorantų kompetenciją. Ar šie klausimai nėra palikti vien dokt. vadovų rūpesčiui?
2015-03-18 07:50
dO kaip su reikalavimais atestacijai? Visuose Lietuvos universitetuose apsigyne disertacijas dirba docentais, o VU – tik lektoriais (nors tokioms pareigoms net nereikia mokslinio laipsnio). Tai kam tie sujungti fakultetai, jei visi isbegios po kitas istaigas?
2015-03-18 10:19
NMIr kur gi jie bėgs? Kas tos “kitos įstaigos”? MRU ar LEU? o gal i kolegijas? Nereikia susireikšminti – nepakeičiamų nėra. Gero kelio!
2015-03-18 14:10
D (iš didžiosios D)Kvalifikacinių reikalavimų mažinti nereikia. Atvirkščiai – reikia privalomo mokslinio darbo asistentams ir lektoriams. Šiuo metu dirba daug lektorių (apie asistentus jau net nekalbu), kurie po disertacijos gynimo arba iš viso niekada nėra paskelbę jokio straipsnio. Ką tokie žmonės veikia Universitete? Dėsto!? Bet gal jie galėtų dėstyti kur nors profesinėje mokykloje arba kolegijoje? Universitete reikia vietų patiems gabiausiems ir darbščiausiems, o ne šnekiausiems.
Pats vargstu su tais penkiais straipsniais, kad iš lektoriaus būčiau paaukštintas į docentą, bet reikalavimų sumažinimo nenoriu.
2015-03-18 17:16
DOC.dr.maladiec, VARK IR TOLIAU
2015-03-19 15:03
Vaidotas ZemlysNa aš galiu pasakyti tik apie MIF, tai dauguma lektorių nerašo mokslinių straipsnių, nes darbas MIF jiems yra hobis. Tokių žmonių universitete turėtų nelikti, bet jeigu jie išeis, kas tada dėstys? Sėkmės ieškant specifinių dalykų dėstytojų už 500 eurų atlyginimą.
Linkiu daug sėkmės naujajam rektoriui, bet kažkaip skeptiškai žiūriu į jo galimybes įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Tikiuosiu mano skepticizmas nepasiteisins.
2015-03-19 11:17
kestutis dšiaip taryba galėjo pažadėti rektoriui ne 4,7 dėstytojų bei mokslo darbuotojų vidutinių darbo užmokesčių, o 4,7 vidutinių pastovių mėnesinių atlyginimų