Plenarinį pranešimą gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ skaitęs Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys pristatė šio instituto mokslininkų darbus kuriant naujus genomo redagavimo įrankius. Profesoriaus teigimu, DNR galėtume palyginti su gyvenimo knyga. Joje gyvuosius organizmus valdanti programa DNR molekulėje užrašyta raidėmis A, C, T ir G. Jeigu jos pasikeičia, dalis raidžių iškrinta ar ima kartotis, tai sukelia paveldimas genetines ligas.
„Klaidų pasitaiko ir tekste. Redaktorius joms ištaisyti paprastai naudoja raudoną rašiklį. Jei į DNR žiūrėtume kaip į tekstą, atrodytų, kad redaguoti DNR taip pat nesunku: tereikia rasti neteisingą raidę ir ją pakeisti kita. Bėda tik ta, kad DNR molekulės seka labai ilga. Technologijos dabar leidžia atrasti klaidą, tačiau reikia tikslaus įrankio, kad iškirptume blogą raidę ir įdėtume kitą“, – šypteli prof. V. Šikšnys.
VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis) buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui.
Profesorius paaiškina, kad naujų genomo redagavimo įrankių mokslininkams labai reikėjo, bet nebuvo aišku, kur jų ieškoti. Pasirodo, šypteli prof. V. Šikšnys, jie buvo paslėpti… jogurto indelyje: „Jame yra milijonai Streptococcus thermophilus bakterijų, o jose – keturios skirtingos CRISPR-Cas sistemos, kurios padeda bakterijoms apsisaugoti nuo virusų. Laboratorijoje nemokėjome rauginti jogurto ar auginti S. thermophilus bakterijų, todėl nusprendėme S. thermophilus CRISPR sistemą perkelti į žarnyno bakterijų E. coli kamieną. Jogurto bakterijų CRISPR apsaugos sistema, perkelta į E. coli, apsaugojo nuo virusų E. coli ląsteles. Šią apsaugą suteikė Cas9 baltymas.“ Prie šio darbo daug prisidėjo dr. G. Gasiūnas.
Prof. V. Šikšnys tvirtina, kad jo komanda, išsiaiškinusi, kaip Cas9 atpažįsta ir sunaikina viruso DNR, suprato, jog šį baltymą galima panaudoti kaip molekulines žirkles genomui redaguoti. Šį VU mokslininkų atradimą pastebėjo JAV kompanija „DuPont Pioneer“. Ši pasaulinė lyderė pažangių augalų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje pasirašė bendrų tyrimų sutartį su VU ir įgijo išskirtinę VU nuosavybės licenciją. Be to, ši bendrovė ketina kartu su VU toliau plėtoti Biotechnologijos instituto mokslininkų sukurtą technologiją.
Komentarų nėra. Būk pirmas!