1993 metais įkurtas Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centras keičia statusą ir pavadinimą. Centras tapo Azijos ir transkultūrinių studijų institutu ir integralia Filosofijos fakulteto dalimi. Gruodžio mėnesį naujojo instituto direktoriumi išrinktas dr. Vytis Silius sako, kad šias permainas mato kaip simbolinį žingsnį naujos kokybės ir santykių su Azijos universitetais bei akademikais link.
Pasak mokslininko, prijungus Azijos studijas atsiskleis dar didesnis Filosofijos fakulteto tarpdiscipliniškumo potencialas. „Visi kartu sieksime, kad Azija kaip kultūrinis partneris ir akademinių mainų erdvė būtų mums tiek pat artima ir suprantama, kaip kad šiandien yra europinė erdvė. Mes, kaip Azijos ir transkultūrinių studijų institutas, gausime papildomo gylio skirtingose disciplinose, o mūsų kolegos Filosofijos fakultete įgis geografinio pločio, kuriame jiems rūpimas temas bus galima analizuoti ne vien Europoje ir ne vien su kolegomis iš Europos“, – teigia V. Silius.
Transkultūrinės studijos reiškia, kad Azija bus tiriama ne tik jos geografinėje plotmėje, bet kartu matoma, atpažįstama ir aktualizuota neeuropinio pasaulio patirtis Lietuvoje ir Europoje. Kultūra visada yra kismo būsenoje, todėl išskirtiniai bruožai formuojasi tik nuolatiniame mainų ir permainų procese. „Tai reiškia, kad net kai mes kalbame apie konkrečią kultūrą, tarkime, lietuvišką, Artimųjų rytų, indišką, kinišką ar japonišką, mes neišvengiamai turėtumėme siekti atpažinti svetimas idėjas, kurios ilgainiui tampa savomis, ar savas idėjas, kurios kūrybiškai integruojamos svetimose kultūrose“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak naujojo instituto direktoriaus, nors viešojoje erdvėje nuolat girdime apie Azijos svarbą, bet vis dar trūksta noro iš tikrųjų investuoti pinigus ir laiką tam, kad ateinanti Lietuvos karta būtų pasiruošusi darbui su Azija. Universiteto mokslininkai nori išeiti iš uždaros akademinės plotmės ir parodyti jų tyrinėjamų regionų svarbą šiandieninei lietuviškai tikrovei.
V. Silius nori, kad Aziją Lietuvoje vis dar dažnai lydintis žodis „egzotika“ natūraliai išnyktų iš žmonių lūpų, nes kai Vakarų pasaulio valstybės Aziją mato kaip savo pirminį prioritetą, lietuviams Azija vis dar yra nišinė ir egzotiška. „O tai reiškia, kad dar labai nedaug žinome apie pasaulio dalį, kurią absoliuti dauguma tarptautinių akademinių, ekonominių, politinių ekspertų vadina didžiausia XXI a. jėga ir potencialu“, – svarsto mokslininkas.
Pagrindinė atsinaujinusio instituto misija – plėsti neeuropinių kultūrų tyrimus ir padėti platesnei visuomenės daliai pamatyti, kad Azija nėra keista ir nesuprantama, o savo kitoniškumu tik labiau įkvepianti savirefleksijai. V. Siliaus teigimu, Azijos studijų programas baigę studentai išeina patogiai ir tvirtai jausdamiesi pasaulinėje erdvėje, o būtent tokių, iškelta galva ir atviromis akimis į visą pasaulį žiūrinčių žmonių, reikia visose profesinėse srityse.
Tikimasi, kad Azijos ir transkultūrinių studijų institutas leis sujungti du arti vienas kito esančius, bet skirtingais režimais veikiančius pasaulius – dažnai pernelyg uždarą akademinę plotmę ir viešąją erdvę. Tokiu būdu bus sukurtas unikalus, stiprus ir tarpdiscipliniškas Filosofijos fakultetas, kuriame išvien dirbs humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai.
Komentarų nėra. Būk pirmas!