Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai suvienijo jėgas ir įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos administruojamos programos projektą ,,Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“. Šio projekto metu buvo analizuojama, kaip Covid-19 sukelta ekonominė krizė paveikė gyventojų užimtumą ir pajamas, kokiu mastu naujai įvestos socialinės apsaugos priemonės atitiko besikeičiančią padėtį ir koks jų ilgalaikis poveikis.
Projekte dalyvavo VU Ekonomikos ir verslo administravimo, Filosofijos bei Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai. Pasak projekto vadovo prof. Romo Lazutkos, tyrimas atskleidė, kad, nepaisant taikytų paramos verslams priemonių, nedarbas Lietuvoje sparčiai augo, tačiau skirta parama pakeitė kitus rodiklius.
„Du trečdaliai nedarbo augimo susiję su taikytų ekonominių veiklų ir gyventojų judėjimo ribojimo priemonėmis. Pasikeitimai darbo rinkoje neigiamai paveikė 30–40 proc. gyventojų pajamas balandžio–birželio mėn. Apie 60 proc. gyventojų nurodė gavę vienokią ar kitokią paramą iš valstybės pandemijos metu įvestų priemonių. Nors parama buvo teikiama nevertinant pretendentų pajamų, ji dažniau pasiekė mažesnių pajamų namų ūkius ir tai turėjo teigiamą poveikį skurdo ir pajamų nelygybės mažinimui. Pajamų nelygybę rodantis Gini koeficientas sumažėjo daugiau kaip dviem, o skurdo rizikos lygis – beveik trimis proc. punktais. Tokį paramos rezultatą lėmė jau ilgą laiką visuomenėje esantys pagrindiniai gyventojų skurdo rizikos veiksniai – senyvas amžius, vaikų turėjimas ir bedarbystė. Būtent su šiomis rizikomis susijusioms grupėms buvo nukreipta didžioji paramos dalis.“
Remdamiesi Covid-19 ekonominių bei socialinių padarinių ir jiems švelninti Lietuvos bei kitų valstybių taikytų priemonių analize, mokslininkai parengė socialinės politikos rekomendacijas keturiose srityse, kuriose esamas spragas pandemija tik patvirtino, o Vyriausybės reakcija laikinomis priemonėmis nėra pakankama: tai nedarbo draudimas, socialinė pašalpa nepasiturintiems, vaiko priežiūros išmoka ir pajamų apsauga senatvėje.
Prof. R. Lazutka pabrėžia, kad rengiant rekomendacijas vadovautasi nuostata, jog gerai sukonstruotose socialinės apsaugos sistemose krizių metu pakanka tik laikinai pakoreguoti kai kuriuos jos parametrus – palengvinti kvalifikacinius reikalavimus pretendentams į pagalbą, pailginti paramos teikimo laiką ir pan.
„Štai, pavyzdžiui, kaip Europos Komisija vertina Suomijos reakciją į pandemiją: kadangi esama socialinės apsaugos sistema sušvelnino neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, buvo įvestos tik kelios laikinos neatidėliotinos priemonės: palengvintos bedarbio išmokų skyrimo sąlygos, laikina pagalba tėvams, kurie rūpinosi savo vaikais, kol mokyklos buvo uždarytos, ir epidemijos kompensacija socialinės paramos gavėjams“, – komentuoja profesorius.
Tyrimais, atliktais įgyvendinant projektą, pagrindžiama, kaip Lietuvos valstybės pandemijos metu taikytomis priemonėmis inspiruotos rekomendacijos sustiprintų socialinės apsaugos sistemą ir parengtų ją būsimiems iššūkiams.
Projektas „Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (Nr. P-COV-20-29) buvo vykdytas 2020 m. birželio–gruodžio mėn. Projekto vadovas – prof. Romas Lazutka, projekto vykdytojai – dr. Daiva Skučienė, dr. Rūta Brazienė, dr. Lina Šumskaitė, dr. Jekaterina Navickė, dr. Aldona Skučaitė, dokt. Vitalija Gabnytė, dokt. Nerijus Černiauskas, habil. dr. Arvydas Guogis.
Komentarų nėra. Būk pirmas!