Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo geriausių 2014 m. disertacijų konkurso laureatus. Iš aštuonių geriausiomis pripažintų disertacijų autorių net penki jas apsigynė Vilniaus universitete.
„Svarbiausia, kad jūsų moksliniai pasiekimai išties darytų įtaką ir keistų Lietuvą, pasaulį. Visada turime sau užduoti gana sunkius klausimus apie tai, koks yra mūsų mokslinis potencialas. Tenka klausti: ar mokslo tyrimai ir jų rezultatai realiai prisideda prie Lietuvos ir pasaulio pažangos? Jūs esate tie, kurie į šiuos klausimus jau atsakote savo darbais – unikaliais tyrinėjimais. Kai kurie jų peržengę ir mūsų valstybės sienas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Ji pabrėžė, kad jaunųjų mokslininkų dėka Lietuva yra matoma kaip ateities valstybė. Todėl jie privalės neleisti užmiršti, kad universitetai, mokslo institutai niekada nebuvo ir negali tapti tarnais, vykdančiais tik užsakymus ar kitų valią. Atvirkščiai: mokslas turėtų brėžti politikos, ekonomikos, valstybės vystymosi kryptis. Šalies vadovė geriausių disertacijų autoriams palinkėjo išdrįsti imtis naujų iššūkių, kurie atrodo šiandien dar neįmanomi.
Nominacijos už geriausią fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertaciją laureatu tapo Darius Kazlauskas („Dvigrandės DNR virusų DNR replikacijos baltymų analizė kompiuteriniais metodais“, vadovas dr. Česlovas Venclovas). Šios nominacijos nugalėtoju pripažintas Donatas Majus ir jo disertacija „Dinaminiai reiškiniai femtosekundinėse šviesos gijose“ (vadovas prof. Audrius Dubietis).
„Esu be galo laimingas priimdamas šį garbingą apdovanojimą. Atstovauju lazerininkams – mokslininkams, kurie didžiąją dalį šviesos prigimtines savybes nustatančių eksperimentų atlieka visiškoje tamsoje. Jei galėčiau itin trumpus šviesos darinius prilyginti labai retoms juodosioms gulbėms, savo disertaciją apibūdinčiau kaip tyrimą, kodėl jos sugeba nardyti po vandeniu ir išlikti ten nesendamos 200 tūkstančių metų“, – vaizdžiai palygino jaunasis mokslininkas dr. D. Majus.
Visas geriausias humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas parašė Vilniaus universiteto atstovai: Tomas Petreikis („Regioninės knygos kultūra Žemaitijos knygos 1905–1944 m. pavyzdžiu“, vadovas prof. Domas Kaunas), Vytis Silius („Ankstyvosios konfucinės etikos pobūdis šiuolaikinėse filosofijos kontroversijose“, vadovas prof. Marius Povilas Šaulauskas). Šios nominacijos nugalėtoja tapo Inga Leonavičiūtė su disertacija „Šv. Brunonas Kverfurtietis ir 1009 m. misija: šaltinotyrinis aspektas“ (vadovas VU profesorius emeritas Edvardas Gudavičius).
Dr. I. Leonavičiūtė džiaugėsi, kad jos disertacija aktuali ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos tyrinėtojams. „Tokia disertacija negalėjo atsirasti tuščioje vietoje, tad šioje garbingoje aplinkoje svarbu akcentuoti, kad pirmą kartą įvertinta istoriko disertacija. Todėl pagrindinę padėką skiriu savo mokytojui profesoriui Edvardui Gudavičiui, Istorijos fakultetui ir mano mylimai Alma Mater“, – dėkojo dr. I. Leonavičiūtė.
„Jaučiuosi laimingas, kad žmonės padeda įvertinti tą darbą, kurį labai ilgai dirbi ir nežinai, ar gerai dirbi, ar ne. Man šis renginys – kaip poilsio akimirka, kai vieną pusdienį galima savimi pasidžiaugti, o paskui vėl reikės dirbti naujus darbus“, – santūriai sako dr. V. Silius. Jis prisipažino, kad šešerius metus rašydamas disertaciją apie jokius apdovanojimus negalvojęs, tačiau visąlaik kirbėjo mintis, ar apskritai pavyks disertaciją baigti. Tad šis apdovanojimas jaunajam mokslininkui padėjo suprasti jo darbo vertę, nes humanitariniuose moksluose rezultatai nėra akivaizdžiai apčiuopiami kaip kituose moksluose: „Rezultatų neapčiuopiamumas uždeda psichologinę naštą: kaip galima žinoti, ar eini teisingu keliu? Džiaugiuosi, kad mano didžiausios dvejonės buvo išsklaidytos.“
Šį konkursą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga organizuoja jau devynerius metus. Šiemet jam pateiktos 89 paraiškos, kurias vertino 90 asmenų komisija.
Akimirkos iš apdovanojimo ceremonijos
Komentarų nėra. Būk pirmas!