-
VU mokslininkai nagrinėjo konodontų gausos pokyčių priežastis vėlyvojo pržidolio epochoje. Nuotrauka iš Gamtos mokslų fakulteto archyvo
Viename iš prestiziškiausių Žemės sistemos mokslams skirtų žurnalų „The American Journal of Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų straipsnis. Jo autoriai – dr. Andrejus Spiridonovas, dr. Antanas Brazauskas ir dr. Sigitas Radzevičius.
Publikacijoje „Dynamics of abundance of the mid- to late Pridoli conodonts from the eastern part of the Silurian Baltic Basin: multifractals, state shifts, and oscillations“ išsamiai išnagrinėtos konodontų gausos pokyčių priežastys vėlyvojo pržidolio epochoje (maždaug prieš 419,2–423 mln. metų silūro periode). Konodontai yra išnykę primityvūs jūriniai stuburiniai, panašūs į šiuolaikines nėges ir gyvenę nuo kambro (maždaug prieš 529 mln. metų) iki triaso periodo pabaigos (maždaug prieš 201 mln. metų).
VU geologai atskleidė hierarchinę sąveiką tarp astronominių, klimatologinių-okeanografinių, evoliucinių ir ekologinių procesų, kurie nulėmė konodontų populiacijų pokyčius per ilgą laiko intervalą. Mokslininkai parodė, kad konodontų gausos pokyčius daugiausia lėmė vadinamieji Milankovičiaus ciklai – Žemės orbitos ir Žemės sukimosi ašies polinkio periodiniai svyravimai. Šie svyravimai veikė praeities musoninių vėjų intensyvumo režimus ir kartu maistinių medžiagų pernašą į vandenynus.
Šiuo atradimu įrodyta, kad Milankovičiaus astronominiai varomieji mechanizmai svarbūs esant dideliam klimato atšilimui („šiltnamio“ efektas), kuris pasireiškia net žemose platumose (Lietuvos teritorija nagrinėjamame laike buvo šiek tiek į pietus nuo pusiaujo). Prieš tai manyta, kad Milankovičiaus cikliškumai gali smarkiai paveikti Žemės sistemą ir gyvybės evoliuciją tiktai esant globaliam klimato atšalimui – pavyzdžiui, per paskutinius 34 milijonus metų, aukštose platumose, kur formuojasi didelė ledynų danga.
Nagrinėjamas atradimas leidžia konodontų gausą naudoti ypač didelės raiškos (kelių dešimčių tūkstančių metų tikslumu) globaliam stratigrafiniam geologinių pjūvių sugretinimui arba koreliacijai. Taip siekiama geriau suprasti mūsų planetos ir gyvybės evoliucijos dėsningumus.
Komentarų: 3
2016-05-30 18:57
RimasŠaunuoliai! Ir tema labai įdomi. Koks žurnalo IF?
2016-05-31 09:00
SigisAmerican journal of science yra pirmo kvartilio žurnalas geomokslų ir tarpdisciplininių mokslų kategorijoje. IF 2014 yra 2.917, o 5 metų 4.692.
2016-05-31 12:12
IngridaSveikinimai sveikinimai!! Nors cia tiesiog matyt reiketu dziaugtis siais protingais zmonemis ir nieko netiketo jog ju darbai ir toliau taip puikiai publikuojami!! Saunuolis Andrej ir kiti!:)))