Nobelio taikos premija skirta filipinietei žurnalistei Mariai Ressai ir rusui žurnalistui Dmitrijui Muratovui už jų „pastangas ginti saviraiškos laisvę, kuri yra demokratijos ir ilgalaikės taikos garantija“. Vilniaus universiteto dėstytojai Vytis Jurkonis ir Deimantas Jastramskis sako, kad Nobelio premijos suteiktas žinomumas ir pripažinimas privers režimus kelis kartus apsvarstyti prieš imantis šiuos žurnalistus varžančių priemonių, tačiau situacija iš esmės nesikeis.

D. Muratovas yra rusų tiriamosios žurnalistikos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius, o M. Ressa – Filipinų tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Rappler“ įkūrėja ir redaktorė.

Komunikacijos fakulteto docentas D. Jastramskis sako, kad daugelyje pasaulio šalių žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės situacija blogėja jau ne vienerius metus.

„Yra šalių, kurios anksčiau buvo tvirtos demokratijos, tačiau atsisakė demokratinių vertybių. Tokių valstybių turime ir savo regione – Vengrija, iš dalies Lenkija, Slovėnija. Demokratijos silpnėjimo problema yra labai svarbi, o žiniasklaida, būdama vienas iš kertinių demokratijos stulpų, irgi kenčia“, – teigia doc. D. Jastramskis.

Pasak mokslininko, demokratijos silpnėjimą lėmė asmenys, kurie, atėję į valdžią, pamina demokratines vertybes. „Paradoksalu, kad tie asmenys, į valdžią atėję demokratiniu būdu, vėliau vienaip ar kitaip bando demokratiją varžyti“, – sako VU dėstytojas.

Doc. D. Jastramskio teigimu, koronaviruso pandemija taip pat sukėlė problemų: apsunkino tam tikros informacijos gavimą, ekonominiai veiksniai atsiliepė žiniasklaidai. Vis dėlto išryškėjo tendencija, kad, žmonėms ieškant patikimos informacijos, solidžių žiniasklaidos priemonių auditorijos išaugo.

Doc. D. Jastramskis sako, kad Nobelio premijos suteiktas tarptautinis pripažinimas M. Ressos, R. Muratovo ir jų redakcijų situaciją teoriškai galėtų paveikti teigiamai, tačiau tikrovėje tokių ženklų kol kas nematyti.

„Filipinai ir Rusija yra autoritarinės valstybės. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ periodiškai skelbiamame žiniasklaidos laisvės indekse Filipinai užima 138-ą vietą iš 180, Rusija – 150-ą. Todėl tikėtis, kad tose šalyse apdovanoti žurnalistai gaus daugiau laisvės dirbti, tikrai neišeina. Galbūt siekiant apriboti tai, ką jie norėtų rašyti ar parodyti, jų atžvilgiu bus taikomos atsargesnės, subtilesnės priemonės“, – mano doc. D. Jastramskis.

Autoritarizmo tendencijos Rytų Europoje

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius V. Jurkonis mano, kad būtų teisingiau apdovanojimą skirti ne vien redaktoriui R. Muratovui, bet visam „Novaja gazeta“ laikraščiui, tiriamąją žurnalistiką vykdančiam jau beveik 30 metų.

„Atrodo, kad skiriant šią premiją norėta atkreipti dėmesį į autoritarizmo tendencijas Rytų Europoje, tačiau greičiausiai pabijota skirti premiją rusų aktyvistui A. Navalnui ar demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai.

Ir greičiausiai norėta atkreipti dėmesį į dramatišką situaciją, mūšį už rusiškąjį internetą, žiniasklaidos laisvę, kai atsiranda vis daugiau savicenzūros, represijų, klijuojamos užsienio agentų ar nepageidaujamų organizacijų etiketės, kai bandoma nepriklausomas žiniasklaidos priemones atskirti nuo jų auditorijos“, – teigia V. Jurkonis.

VU TSPMI lektorius atkreipia dėmesį, kad Rusijoje yra daugiau korupciją atskleidžiančių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų, pavyzdžiui, tiriamosios žiniasklaidos portalas „Proekt“ ir jo žurnalistas Romanas Badaninas, portalas „Važnyje istorii“ ir jo žurnalistas Romanas Aninas, „The Insider“ ir jo vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas.

„Leidinys „Novaja gazeta“ rodo pastarųjų dešimtmečių nepriklausomos žiniasklaidos raidą, ten yra tokių puikių žurnalisčių kaip Jelena Kostiuščenko, Jelena Milašina, neseniai buvo minimos 15-osios Anos Politkovskajos nužudymo metinės. Galima pagrįsti ir suprasti tokį sprendimą.

Tuo pat metu tikiuosi, kad Nobelio premijos skyrimas padės pasauliui, žmogaus teisių gynėjams ir tarptautinėms organizacijoms atkreipti dėmesį ne į konkretų asmenį ar leidinį, bet į apskritai sudėtingą nepriklausomos žiniasklaidos situaciją Rusijos Federacijoje. Joje būti žurnalistu gali būti ne tik suėmimo, bet ir gyvybės klausimas“, – tikina VU dėstytojas.

V. Jurkonis sako, kad vis daugiau nepriklausomų Rusijos leidinių pereina į interneto platformas, tačiau autoritariniai režimai gali paveikti ir tokius technologijų gigantus kaip „Facebook“, „Twitter“ bei „Google“.

V. Jurkonio teigimu, žiniasklaidos situacija Rusijoje kone kiekvieną mėnesį tampa vis sudėtingesnė – tai rodo konkrečių žurnalistų ar net ištisų redakcijų pasitraukimas iš šalies, žurnalistams keliamos bylos, klijuojamos užsienio agentų etiketės. Siekiama, kad eiliniai skaitytojai nesidalytų šių žurnalistų reportažais soc. tinkluose – už tai gresia mažiausiai administracinė atsakomybė.

VU dėstytojas nurodo, kad tarptautinė bendruomenė nėra ryžtinga bandydama apsaugoti nepriklausomos žiniasklaidos atstovus. O autoritarinės valstybės naudojasi ir pandemijos nulemtais ribojimais.

V. Jurkonio teigimu, kai autoritarinėse valstybėse nebelieka nepriklausomos žiniasklaidos, labai sunku suprasti, kas vyksta šalyje, gauti faktų apie vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kankinimus.

„Ir tuomet tie žmonės, kurie tampa režimo taikiniais, jaučiasi labai pažeidžiami ir vieniši. Jei apie juos nerašo žiniasklaidos priemonės, nebus tų, kurie juos gina“, – teigia VU dėstytojas.

Anot V. Jurkonio, Nobelio premijos suteiktas žinomumas ir pripažinimas gali priversti Kremliaus režimą kelis kartus pagalvoti, ar reikia imtis tramdomųjų priemonių prieš vieną ar kitą žurnalistą iš „Novaja gazeta“ redakcijos.

„Tuo pat metu kyla iššūkis nebūti apakintiems vien šio leidinio ir šio konkretaus asmens, o matyti visą nepriklausomos žiniasklaidos bendruomenę Rusijoje, stengtis jai padėti. Reikia kalbėti ir apie regionų žurnalistus, ypač tokiuose sudėtinguose regionuose kaip Šiaurės Kaukazas“, – sako V. Jurkonis.