Gyvenant nuolatinių technologinių pokyčių laikotarpiu, kuris iš esmės transformuoja gyvenimo būdą, mus supančią aplinką ir visuomenę, neretai atsigręžiama į pamatines vertybes, kurios padeda įveikti iškilusius egzistencinius klausimus bei dilemas. Kylančioms problemoms spręsti reikalingos įvairiapusiškos, tarpdisciplininės žinios, kurių įgyti galima klasikinės filologijos studijose Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete, o sukaupta patirtis ir platus pažinimas vėliau praverčia diplomatijos, verslo konsultavimo, viešųjų ryšių ir kitose srityse – įsitikinęs antikinę filosofiją VU dėstantis dr. Vilius Bartninkas.
Studijos, keičiančios mąstymą
„Klasikinės studijos yra disciplina, kuri tyrinėja antikos laikotarpį. Tai yra periodas, kuris seniai praėjo, bet jo idėjos, vaizdiniai ir tekstai dar ir šiandien yra svarstomi politikų, filosofų, menininkų, išradėjų. Klasikai nereikia adaptuotis, nes ji sau turi viską, ko jai reikia. Čia tik mums gali kilti noras kažką iš ten pasiimti, persvarstyti, pritaikyti. Kitaip tariant, gilesnis susipažinimas su klasikiniu pasauliu leidžia pačiam žmogui adaptuotis, pakeisti savo požiūrį ir mąstymo būdą“, – sako antikinės filosofijos dėstytojas.
Pasak mokslininko, klasikinės studijos iš esmės pakeičia studijuojančiojo mąstymą – jos plečia vaizduotę, supažindina su simboliais ir idėjomis, kurios aktualios ir šiandien. V. Bartninko teigimu, studijos veda prie tekstų, kurie kelia rimtus etinius bei politinius klausimus, ir taip lavina gebėjimą tuos klausimus brandžiai suvokti bei spręsti.
„Klasikinės studijos yra neįmanomos be šio plataus požiūrio. Norint suprasti senovės graikų ir romėnų pasaulį, reikia visų socialinių bei humanitarinių mokslų pagalbos. Studijuojant mokomasi mirusių kalbų, kuriomis šiandien susikalbėti su aplinkiniais būtų sunku“, – teigia dr. V. Bartninkas.
Tiesia tiltus tarp skirtingų suvokimų
Apie klasikinės filologijos studijas galvojantys abiturientai neretai svarsto, ar jau išnykusių kalbų mokymasis leis rasti darbo vietą šiandien nuolat kintančioje darbo rinkoje ir bus naudingas ieškant karjeros kelio. Anot dr. V. Bartninko – dėl šių klausimų nerimauti nereikėtų, nes klasikinės studijos suteikia tvirtus pamatus, reikalingus įvairių sričių specialistams.
„Senovės kalbos leis ne tik įžengti į Vakarų kultūros ištakas. Jau nekalbant apie tai, kad jos tikrai išmokys gerai dirbti, būti organizuotam. Platesne prasme jos ugdo gebėjimą būti tarpininku tarp praeities ir ateities, tarp tų, kurie nesupranta, ir tų, kurie nori savo supratimu dalintis. Ne veltui klasikų abiturientus aptinkame diplomatijos, akademijos, verslo konsultavimo, viešųjų ryšių ir reklamos srityse – tai yra būtent tos vietos, kuriose yra tiesiami tiltai tarp skirtingų suvokimų, pasaulių“, – sako VU dėstytojas.
Dr. V. Bartninkas priduria, kad susiaurėjęs specialistų ir ekspertų pasaulis šiandien diktuoja kitokias tendencijas, nei buvo įprasta anksčiau. Tai galimybė gana lanksčiai keisti darbą, persikvalifikuoti, keistis, mokytis naujų sričių disciplinų. O įgiję klasikinių studijų išsilavinimą prie to puikiai prisitaiko – turėdami įvairiapusiškų žinių pagrindą, geba lengvai adaptuotis, mokytis ir tampa pranašūs ne techninėmis žiniomis, bet mąstymo originalumu, gera darbo etika, kūrybingumu.
Tarpdiscipliniškumas suteikia daugiau galimybių
Anot dr. V. Bartninko, vyrauja klaidingas požiūris, kad klasikinės filologijos studijose mokomasi tik senųjų kalbų. Studijų metu analizuojama graikų ir romėnų mitologija, literatūra, filosofija, dailė, teisės tradicijos, politinė mintis yra mūsų civilizacijos pamatai, turintys įtakos šiandienos politikai, teatrui, filosofijai, dizainui ir netgi populiariajai kultūrai, todėl ir šių dalykų išmanymas suteikia tarpdisciplininį išsilavinimą.
„Kai skaitai Sofoklio tragedijas, turi ne vien gerai suvokti kalbą, bet ir to teksto kultūrines nuorodas, istorinį kontekstą, politinę ideologiją, filosofines idėjas. Kai domiesi Atėnų demokratija ar Romos respublika, turi ne vien suprasti, ką kalbėjo filosofai, bet ir su archeologų ir istorikų pagalba atrakinti šių sudėtingų reiškinių ekonominius, sociologinius duomenis. Tik taip įmanoma pamatyti visą paveikslą“, – sako dr. V. Bartninkas.
VU dėstytojas teigia, kad šių studijų tarpdiscipliniškumas padeda ne tik jas baigus pasirinkti sau tinkamą kelią, bet ir jį atrasti dar renkantis, kur studijuoti, ar studijuojant: „Tie, kas dar nėra apsisprendę, ką konkrečiai norėtų studijuoti, klasikoje gali paragauti visų dalykų. O tai vėliau leidžia sekti savo širdies norais. Jei studentas pamils Platono dialogus ar Ovidijaus poeziją, galės trečiais ir ketvirtais metais specializuotis pasirinkdamas vieną klasikos lauko nišą.“
Daugiau dėmesio individualiam darbui
„Klasikų nėra daug, nes klasikinių studijų kultūra mokyklose sovietmečiu buvo šalinama. Šiandien esame tokioje padėtyje, kai nedaug moksleivių galėtų pasakyti, kas yra klasikinė filologija ir ką ten žmonės veikia. Vis dėlto, nepaisant to, mes gauname būrį studentų, kurie yra vieni geriausių tarp humanitarų“, – sako dr. V. Bartninkas.
Pasak jo, tai ne tik išlaiko aukštą studijų kartelę, suteikiančią išskirtinumo, bet ir leidžia su studentais dirbti visai kitokiu būdu – dėstytojai gali skirti daugiau laiko individualiam darbui, daugiau dėmesio kiekvienam studentui, domėtis jų asmeniniais iššūkiais ir padėti tobulėti.
„Klasikų bendruomenė yra labai stipri ir glaudi. Čia vyksta nemažai veiklos, kuri leidžia studentams įgyti viešojo kalbėjimo, organizavimo įgūdžių, o dėstytojams – dalintis savo žiniomis su Vilniaus gyventojais. Esame įkūrę Klasikų akademiją, vyresnių klasių moksleiviams skirtą nemokamą studijų savaitę vasaros metu, kuri supažindina su klasikiniu pasauliu ir jo dalykais, parodo čia studijuojančius ir dėstančius žmones. Taip pat turime Klasikų klubą, kuriame kartą per mėnesį rengiame viešas paskaitas apie antikos ir šiandienos sankirtas. Tai leidžia ne vien mūsų bendruomenei atsiverti platesnei auditorijai, bet ir patiems klasikams pasisemti naujų idėjų ir sumanymų“, – pasakoja VU dėstytojas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!