Nuo 2017 m. rudens Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto ir JAV ambasados Lietuvoje susitarimu Vilniaus universitete stažuojasi prestižinės JAV Fulbrighto stipendijos laimėtojas amerikietis Josephas Recupero.
Gal galėtumėte papasakoti apie save?
Gimiau mažame JAV miestelyje Pensilvanijos valstijoje. Nuo pat vaikystės domėjausi platesniu pasauliu nei mano miestelio ribos. Gal tai ir juokinga, bet po savo lova vaikystėje slėpdavau pasaulio žemėlapius, skaitydavau ir svajodavau apie nepažįstamas vietas, kurias norėčiau aplankyti. Antropologijos ir politikos mokslų studijos Getisburgo koledže suformavo gilų požiūrį į mane supantį pasaulį ir jo įvairovę. Akademinės žinios praturtino ir suteikė galimybę patenkinti vaikystės smalsumą ir įgyvendinti norus.
Kaip ir kodėl atsidūrėte Lietuvoje?
Baigęs antropologijos ir politikos mokslų studijas laimėjau Fulbrighto stipendiją anglų kalbos dėstytojo asistento pareigoms. Fulbrighto akademinių mainų programa suteikė galimybę praleisti dešimt mėnesių Lietuvoje. Man pasisekė, nes buvau paskirtas stažuotis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute. Matyt, tam įtakos turėjo glaudus JAV ambasados ir instituto bendradarbiavimas.
Mano akademinės ambicijos – įsigilinti į buvusios sovietų teritorinės erdvės sampratą, konkrečiau kalbant, etnonacionalizmą posovietiniame Baltijos šalių regione. Lietuva, Latvija ir Estija – mano mokslinio tyrimo laukas plačiąja prasme.
Proga praleisti dešimt mėnesių Lietuvoje ir dirbti kartu su Vilniaus universiteto dėstytojais – ne tik garbė, atsakomybė, bet ir dalies mano svajonių išsipildymas.
Kaip jums sekasi mokyti anglų kalbos Vilniaus universitete?
Puikiai. Norėčiau pradėti nuo to, kad man didelė garbė savo gimtosios kalbos mokyti studentus. Su dideliu malonumu dalijuosi savo žiniomis su būsimaisiais lingvistais ir pats mokausi iš jų. Ir ne tik lietuvių kalbos. Akivaizdu, kad jūsų studentams mokytis anglų kalbos sekasi kur kas geriau, nei man lietuvių. Tarpkultūrinė ir tarpasmeninė dermė suteikia gilesnį savasties suvokimą pasauliniame kontekste. Užsienio kalbų mokėjimas – didelė vertybė ir jūsų studentai tai puikiai supranta.
Turiu prisipažinti, kad darbas su užsienio kalbas pasirinkusiais studentais nagrinėjant skirtingus anglų ir amerikiečių lingvistinius ir kultūrinius aspektus suteikė galimybę gilintis į man pačiam įdomias temas. Anglų kalba platinama žiniasklaida, šiuolaikinio meno, poezijos lingvistinė analizė, kalbos vartojimas pasaulėžiūrai formuoti, leksinių reikšmių kilmė ir kaita, kalba kaip galinga manipuliacijos priemonė praplėtė mano tarpdisciplininių mokslinių interesų lauką.
Ar skiriasi Lietuvos ir Amerikos studentai?
Gal ne tiek studentai, kiek dėstytojų ir studentų santykiai. Amerikoje dėstytojai buvo ne tik mano mokytojai, bet ir man artimi mentoriai. Lietuvoje teko prisitaikyti prie kur kas formalesnio ir labiau profesinio ryšio. Nesunku suprasti abiejų bendravimo sistemų vertybinę sampratą.
Turiu ambicijų likti akademinėje aplinkoje. Mano tikslas – pasirinktos srities profesūra. Vilniaus universiteto istorinė, kultūrinė ir intelektinė erdvė, jo akademinė bendruomenė paliko didelį įspūdį, pranokusį mano išankstinius lūkesčius. Branginu kiekvieną minutę, praleistą Lietuvoje, o įgyta patirtis yra neįkainojama.
Komentarų nėra. Būk pirmas!