Savo sveikinime Lietuvių dainų šventės dalyviams Prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo: „Lietuvos dainų šventės tapo viena gražiausių ir įspūdingiausių mūsų šalies tradicijų. Dešimtmečius šių švenčių daina ir šokis, muzika ir menas vienijo Lietuvą ir klojo tvirtus tautiškumo pagrindus. Ši šventė tapo Lietuvos savastimi, kuria galime didžiuotis.“
Kad taptum Dainų šventės dalyviu, reikia įveikti netrumpą, daug jėgų ir laiko išmokti repertuarui reikalaujantį etapą. Jis yra ypatingai vertingas, nes mokydamiesi šokius, dainas, muzikinius kūrinius studentai tobulėja pasirinktoje srityje, giliau pažįsta programoje užkoduotas lietuvių liaudies tradicijas, tobulina techniką.
Padedami šokių grupės vadovės Indrės Jakubėnaitės, orkestro vadovų Virginijos Alenskienės ir Arvydo Jankaus, vokalo grupės vadovės Daivos Marčiukaitės, ansambliečiai puikiai išmoko repertuarą, aikštėje buvo statomi pirmose vietose. Vadovas Eugenijus Čiplys harmonizavo kelių šokių muziką, dirigavo , o vadovė Birutė Mažrimienė prisidėjo kuriant Ansamblių vakaro „Saulės vartai“ programą, buvo režisierės asistentė ir kelių šokių kompozicijų baletmeisterė.
Kadangi „ansamblis“ – reiškia „kartu“, tai derinimasis vienas prie kito repeticijose ir scenoje išugdo gebėjimą gerbti ir vertinti šalia esantį – taigi draugiškumas yra skiriamasis ansambliečių bruožas.
Nenuostabu, kad po Dainų šventės ansambliečiai neilgai poilsiavo kas sau… Nesulaukę vasaros pabaigos jau rinkosi į repeticijas, ruošėsi smagiai koncertinei ir pažintinei kelionei į Portugaliją. Apie ją – Teisės fakulteto V kurso studentės šokėjos Rūtos Kundrotaitės įspūdžiai.
„Vasaros atostogas Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis pabaigė itin linksmai ir įdomiai – kelione į Portugaliją. Vykome į folkloro festivalį, kuriame, be mūsų, dalyvavo ansambliai iš Italijos, Turkijos ir, žinoma, pačios Portugalijos. Pakeliui aplankėme Prahą, Lioną, Saragosą, o grįždami namo pabuvojome Barselonoje, Rotenburge ir Berlyne. Grįžome prieš pat naujų mokslo metų pradžią, rugsėjo pirmąją dieną, ir įspūdžių parsivežėme su kaupu.
Festivalis vyko mažuose kalnų miesteliuose, tad negalėjome atsigrožėti aplinkine gamta. Vynuogynais apsodinti kalnai, slėniai, kuriais rangosi upės ir upeliukai, mažučiai spalvoti portugališki nameliai. Tačiau labiau nei gamtos grožis mus nustebino begalinis portugalų svetingumas. Rodėsi, kad šeimininkai nieko kito neveikė, tik rūpinosi, jog mums nieko netrūktų: tris kartus per dieną valgėme namie gamintą maistą, ant stalo niekada netrūko portugališko vyno, o vakarais šokome ir dainavome vakaronėse kartu su šeimininkais.
Žinoma, nepamiršome ir pagrindinio savo kelionės tikslo – pasirodymų. Koncertai vyko du kartus per dieną, kiekvienas vis kitame kalnų miestelyje. Buvo smagu tiek daug pamatyti. O ir žiūrovai buvo labai nuoširdūs. Dar ir dabar prisimenu tą jaukumo jausmą, kuris užplūsdavo koncertuojant negausiai, bet tokiai šiltai publikai.
Tačiau kad ir kur keliautum, kad ir kaip ten tave sutiktų, vaišintų ar linksmintų, kelionė niekada nebus tikrai gera be puikios kompanijos. Juk sako, kad draugą kelionėje pažinsi. Ir pažinome. Sutvirtėjome, susibendravome, tapome vieningesni. Muzikantai, choristai, šokėjai, vadovai – visi džiaugėmės ir didžiavomės, kad priklausome tam pačiam Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui.
Jei ir Tu nori priklausyti šiam puikiam kolektyvui, kviečiame į naujų narių priėmimą, kuris vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. Kultūros centro patalpose: M. K. Čiurlionio 21.
Birutė Mažrimienė, VU dainų ir šokių ansamblio šokių grupės vadovė
Komentarų nėra. Būk pirmas!