Nauji metai – naujas biudžetas. Pagal šią taisyklę gyvena ne tik valstybė, bet ir tokios stambios įstaigos kaip aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas – ne išimtis. Sėkmingai užbaigti praėję finansiniai metai ir prasidėję nauji, kurių kontūrai iš dalies yra dar migloti, verčia ir vėl nagrinėti visai mūsų bendruomenei aktualų klausimą, kaip VU gyvens šiais metais, ar dar teks prisiminti apie krizę, ką tik praūžusią per pasaulį, ir koks vis dar vykstančios aukštojo mokslo reformos poveikis universitetui.

Ekonominė krizė įveikta

Vilniaus universiteto administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna praėjusius metus vertina kaip sėkmingus. Pasak prorektoriaus, pernai buvo gautos visos numatytos pajamos iš valstybės biudžeto. Šių asignavimų dalis auga, nes ji yra tiesiogiai susijusi su vadinamaisiais studijų krepšeliais, kurie padengia visas valstybės finansuojamų studentų mokslų išlaidas. Krepšelių sistema veikia jau dvejus metus. Šiais metais abiturientai jau trečią kartą stos į Lietuvos universitetus pagal naują sistemą, o tai reiškia, kad po pavasario semestro VU liks tik vienas – ketvirtas – bakalaurų kursas, kurio studentai yra finansuojami valstybės dar pagal senąjį modelį. Pagal senąją tvarką finansuojamų magistrantūros studijų studentų nebeliko jau praėjusiais metais (išskyrus Teisės ir Medicinos fakultetų vientisąsias studijas).

Galima teigti, kad Vilniaus universitetui pavyko sėkmingai išgyventi ekonominę krizę. „Praėjusiais metais visos gautos pajamos jau beveik siekė 2008 m. lygį“, – teigia A. Pikturna. Pasak jo, į tam tikrą finansinę duobę Vilniaus universitetas, kaip ir valstybė, buvo įkritęs 2009 m.

Tačiau 2011 m. universiteto laukia ir nauji iššūkiai.

Jau praėjusiaiis metais šiek tiek pradėjo mažėti valstybės finansuojamų studentų skaičius. Tai yra susiję su bendra demografine šalies situacija. Pastebima ir kita tendencija – mažėjo savo lėšomis studijuojančių studentų procentas. Tai yra vienas iš aukštojo mokslo reformos padarinių, kai nuo 2009 m. į mokamas vietas įstoję studentai turi mokėti visą studijų kainą, o ne vienodą 520 litų įmoką, kaip buvo anksčiau.

Biudžetas – didesnis nei pernai

Pasak A. Pikturnos, šiemetinį Vilniaus universiteto biudžetą sudaro 142,7 mln. litų. Iš jų didžiausi asignavimai – 114,2 mln. litų – skirti pagrindinei programai – aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimui, tuo tarpu studentų rėmimui skirta apie 23,8 mln. litų. A. Pikturnos teigimu, 2011 m. biudžetas, neįskaitant stipendijų fondo, yra 3,7 proc. didesnis negu praėjusių metų biudžetas su asignavimais už krepšelius. „Kai rudenį VU gaus valstybės finansavimą už naujai įstojusius studentus – tai turėtų būti apie 8–9 mln. litų, šių metų biudžeto atotrūkis nuo praėjusių metų biudžeto dar labiau išaugs“, – pabrėžė administracijos reikalų prorektorius.

Tiesa, šiemet Vilniaus universitetui vargu ar pavyks surinkti daugiau studijų krepšelių nei pernai. A. Pikturna sako, kad jau 2010 m. studijų krepšelių buvo surinkta mažiau negu 2009 m., kai abiturientai pirmą kartą stojo į aukštąsias mokyklas pagal naująją tvarką. „Tai yra susiję ne su kokiu nors mūsų aplaidumu, bet su tuo, kad buvo sumažintas bendras valstybės skiriamų krepšelių skaičius. Šiemet valdžia jau pažadėjo, kad priėmimas liks tokio pat lygio, kaip ir 2010 m., tad valstybės finansuojamų vietų skaičius neturėtų mažėti. Todėl šių metų rudenį mes planuojame turėti maždaug tiek pat asignavimų už studijų krepšelius, kaip ir pernai“, – aiškino A. Pikturna.

Šiandien už krepšelius gaunamos lėšos sudaro didžiąją dalį Vilniaus universiteto biudžete. Pasak A. Pikturnos, pagal nustatytą tvarką iš kiekvieno studijų krepšelio išskiriama 325 litų suma, kuri įeina į paramos studentams fondą. Likusi krepšelio dalis paskirstoma tarp universiteto bendrojo fondo ir atitinkamo kamieninio padalinio. Bendrajam fondui atskaitomi 32 proc. asignavimų, o akademinis padalinys gauna 68 proc. krepšelio sumos. A. Pikturnos teigimu, šiemet tokio pobūdžio asignavimai kamieniniams padaliniams didėjo nuo 10 iki 30 proc., palyginti su pernai. „Svarstėme, kad galbūt reikėtų didinti atskaitymo į bendrąjį fondą procentą, tačiau galiausiai palikome tokią pat proporciją. Tačiau, atsižvelgiant į didėjančius asignavimus, nuspręsta reikalauti iš kamieninių padalinių, kad jie pateiktų studijų kokybės gerinimo priemonių planus. Žinoma, priemonės kiekviename fakultete gali būti skirtingos – vieniems reikia didinti akademinio personalo skaičių, kitiems – įsigyti naują aparatūrą, tretiems – pertvarkyti biblioteką ir pan.“, – sakė A. Pikturna.

Reikia nebijoti užsidirbti

Vilniaus universiteto finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas sako, kad naująjį – 2011 m. – VU biudžetą galima pavadinti „santūriai optimistiniu“. „Nors mūsų pajamos, gaunamos iš studentų, mokančių už studijas, mažėja, tačiau mes tikimės, kad daugės kitų Vilniaus universiteto uždirbamų lėšų“, – sakė jis. G. Binkausko teigimu, atsižvelgiant į demografinę situaciją, emigracijos reiškinį ir aukštojo mokslo reformos pricipus, studentų, mokančių už studijas, skaičiaus mažėjimas buvo neišvengiamas. Finansų ir ekonomikos direktorius prisipažįsta anksčiau prognozavęs, kad finansiniai šio mažėjimo padariniai bus jaučiami 2011 m., tačiau tai išryškėjo jau pernai.

G. Binkauskas yra įsitikinęs, kad kovodamas su naujais finansiniais iššūkiais Vilniaus universitetas turėtų skirti daugiau dėmesio galimybei uždirbti papildomų lėšų. „Universitetas turėtų atrasti dar vieną savo misiją, kurią pavadinčiau verslumu. Nors aukštosios mokyklos su tam tikromis abejonėmis žiūri į tokį kelią, būtent ši tendencija dabar vyrauja Europoje. Tarnavimas visuomenei per dalykinius santykius su verslu tampa vos ne trečiąja universiteto misija – po studijų ir mokslo“, – pabrėžė G. Binkauskas.

Finansų ir ekonomikos direktorius teigė, kad kai kurie Vilniaus universiteto fakultetai jau gana sėkmingai vykdo šią strategiją. Tarp jų – Medicinos, Chemijos, Filosofijos fakultetai, kurie uždirba papildomų lėšų atlikdami užsakomuosius darbus. Tačiau ne visi fakultetai sugeba greitai persiorientuoti į dar vieną veiklos barą.

Tam tikros viltys yra siejamos ir su praėjusiais metais prie Vilniaus universiteto prisijungusiais mokslo institutais. Pasak G. Binkausko, šie institutai turi neblogus santykius su verslu ir ūkio subjektais. Dar labiau VU ir verslo sąveika turėtų sustiprėti po to, kai pradės funkcionuoti šiuo metu kuriami „Saulėtekio“ ir „Santaros“ mokslo, studijų ir verslo slėniai.

Planuojama, kad šiemet Vilniaus universitetas kartu su prisijungusiais institutais uždirbs apie 44,8 mln. litų. Šios lėšos turi atitekti Mokslo veiklos ir studijų kokybės užtikrinimo programai (buvusi specialioji programa).

Daugiau aparatūros – daugiau išlaidų

Finansų ir ekonomikos direktorius G. Binkauskas pabrėžia ir dar vieną svarbų aspektą. „Mes matome, kad eksploatacinės išlaidos nuolat didėja. Tai susiję ne tik su energijos resursų kainų augimu. Pasinaudodami Europos Sąjungos lėšomis kai kurie kamieniniai padaliniai perka daug brangios aparatūros, tačiau kuo daugiau prisiperkame – tuo daugiau lėšų reikia jai išlaikyti ir prižiūrėti“, – sako G. Binkauskas. Ši pastarųjų metų tendencija kelia nerimą ir administracijos reikalų prorektoriui. „Visi tiksliųjų mokslų fakultetai, pasinaudodami europiniais projektais, įsigyja be galo daug mokslinės aparatūros, kuri reikalauja didžiulių energetinių resursų. Tačiau daugumoje projektų nėra išsamaus sąnaudų apskaičiavimo (vadinamojo full costing), negalvojama apie tai, kas bus, kai projektas pasibaigs, o išlaidos liks. Šiandien mes jau matome, kad didžioji dalis visos infrastruktūros išlaikoma ne iš mokslo pinigų, o iš studijoms gautų lėšų. Tai nėra teisinga situacija“, – konstatuoja A. Pikturna.

Pasak administracijos reikalų prorektoriaus, atsižvelgiant į šią ir kitas panašias problemas, artimiausių trejų metų uždavinys yra bandyti pereiti prie atskiros padalinių ūkiskaitos ir išsamaus kiekvieno padalinio išlaidų apskaičiavimo. „Būtina įvertinti visas sritis, pasižiūrėti, kiek kas realiai kainuoja“, – sako A. Pikturna. Jis ragina projektų vadovus atidžiau vertinti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius projekto padarinius.

Antrosios ir trečiosios studijų pakopos finansavimas – iš ES lėšų

Vienas iš VU 2011 m. biudžeto ypatumų yra dalies antrosios ir trečiosios studijų pakopos finansavimas iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų lėšų. Pasak G. Binkausko, nuo kelių šimtų tūkstančių iki keleto milijonų litų šioms studijoms vykdyti iš ES gaus net septyni akademiniai VU padaliniai – Gamtos mokslų, Fizikos, Chemijos, Medicinos, Komunikacijos, Matematikos ir informatikos bei Kauno humanitarinis fakultetai. „Ateina nemažai lėšų, bet kartu tai yra ir rimtas iššūkis, kadangi tai struktūrinių fondų lėšos, yra tam tikros griežtos jų administravimo taisyklės“, – pažymi G. Binkauskas.

Apie europinių lėšų, skirtų antrosios ir trečiosios pakopos studijoms, administravimo ypatybes kalbėjo ir administracijos reikalų prorektorius. A. Pikturna pabrėžė, kad tam tikrų problemų iškyla dėl „studentų nubyrėjimo“ – kai, prasimokę keletą mėnesių ar net visą semestrą, jie nutraukia studijas. „Pinigai iš struktūrinių fondų už studentus pervedami universitetui po kiekvieno semestro. Finansuojami tik tie jaunuoliai, kurie sėkmingai baigė studijų programą. Kitaip sakant, už studentus, kurie neišlaikė sesijos, buvo išbraukti ar išėjo patys, lėšų pervesta nebus“, – aiškina A. Pikturna. Taip gali būti prarasta nemažai pinigų.

Gali didėti atlyginimai

2011 m. didėjantys asignavimai leidžia Vilniaus universiteto darbuotojams tikėtis ir tam tikro darbo atlyginimų didėjimo. „Buvo svarstoma, kad galbūt reikėtų pradėti didinti kai kurių kategorijų darbuotojų tarnybinius atlyginimus, tačiau Strateginiame komitete nusprendėme kol kas susilaikyti nuo šio žingsnio. Atsargiau elgtis mus verčia šių metų statusas – 2011 m. yra tarsi pereinamieji – nuo kitų metų VU turėtų tapti viešąja įstaiga, o tai reiškia, kad keisis ir mokėjimo už darbą sistema. Šiuo metu lieka galioti priedų ir priemokų sistema, kuri neblogai veikia“, – sakė A. Pikturna. Tačiau VU darbuotojai vis tiek gali tikėtis gerų naujienų.

Pasak administracijos reikalų prorektoriaus, 2010 m. atlyginimų vidurkis Vilniaus universitete buvo 2 267,65 lito, arba 5,4 proc. mažesnis nei 2009 m. Šiemet situacija turėtų keistis į gerąją pusę. „Planuojame, kad šiais metais atlyginimų vidurkis 1–2 proc. augs, nes, kaip minėjau, dauguma kamieninių padalinių turės 10–30 proc. didesnius asignavimus negu praėjusiais metais. 5 proc. padidinome bendrąjį darbo užmokesčio fondą visiems aptarnaujantiems padaliniams“, – pažymėjo A. Pikturna. Taigi sudarytos visos sąlygos darbo užmokesčiui augti.