Vilniaus universiteto (VU) biblioteka pristato paskutinę virtualios ekspozicijos „Puošnaus popieriaus pasakojimai“ dalį, skirtą auksu spindinčiai brokatinio popieriaus dekoravimo technikai. Patyrinėję ja išgautus marginimus jausitės tarsi pakeliavę po prabangų, spindintį sodą, kuriame atpažinsite augalų rūšis, formas, žiedus, įžvelgsite gyvūnų, o galbūt net žmogaus siluetus – ir visa tai padengta aukso dulkėmis. Kokia ta ypatinga dekoravimo technika, žadanti tiek įdomių atradimų?
Brokatinis popierius, panašiai kaip ir marmuruotasis popierius, atspindėjo poreikį surasti pakaitalą brangioms ir išskirtinėms medžiagoms. Toks popierius imitavo brokato audeklą ir buvo daug pigesnis jo pakaitalas puošiant įvairius dirbinius – dėžutes, baldus, laikrodžius, muzikos instrumentus ir knygas. Pats brokatas – tai margas žakardinis, paprastai dekoratyvinis audinys iš natūralaus šilko arba cheminio pluošto siūlų su piešiniu, kuris gali būti audžiamas arba siuvinėjamas auksiniais, sidabriniais ar kitų metalų siūlais. Nors brokato audinys Europoje buvo ypač populiarus Renesanso laikotarpiu, jį imituojantis popierius atsirado kiek vėliau – XVII a. pabaigoje. Iš dalies tai susiję ir su technologinėmis naujovėmis: brokatiniam popieriui dekoruoti buvo reikalingi metalo raižiniai ir, palyginti su ankstesne ksilografine dekoravimo technika, stiprus spaudimas, kurį geriausiai suteikė grafikoje imtas taikyti cilindrinis presas.
Prabanga dvelkiantis brokatinis popierius ilgainiui susiformavo kaip savita knygų puošybos dalis. Vienas populiariausių brokatinio popieriaus raštų – augalinis įvairių, dažnai egzotiškų gėlių žiedų ornamentas. Aštuonioliktame šimtmetyje vis labiau siekta gamtą vaizduoti realistiškai. Ši tendencija iš dalies atsispindi ir audinių bei popieriaus dekore. Dažniausiai aptinkami motyvai: chrizantema, granatas, vynuogė, rožė, gvazdikas ir tulpė. Tačiau brokatinio popieriaus ornamentuose galime rasti ir realių ar fantastinių gyvūnų atvaizdų, taip pat ir žmogaus pavidalo ornamentų.
Žymūs brokatinio popieriaus gamintojų cechai nuo XVII a. pabaigos buvo įsikūrę Vokietijos miestuose – ypač garsėjo Augsburgo dirbtuvės. Dėl šios priežasties brokatinis popierius įvairiuose šaltiniuose neretai pavadinamas Augsburgo popieriumi.
Pasakojimu „Aukso sodas. Brokatinis popierius“ užbaigiamas daugiau nei mėnesį trukęs virtualių „Puošnaus popieriaus pasakojimų“ ciklas. Penkių dalių ciklas kvietė ir tebekviečia patyrinėti ksilografinio, taškytojo, marmuruoto, kleisterinio ir brokatinio popieriaus pavyzdžius, pasigrožėti raštų ornamentais, praeities knygų kūrėjų ir dekoruotojų išradingumu, pajusti dailiųjų amatų ir dekoravimo meno subtilumą. Atidžiai iš VU bibliotekos kolekcijų atrinkta ekspozicijos medžiaga atskleis, kokia neišsemiama gali būti žmogaus vaizduotė, įvairius motyvus į puošnius ornamentus gebanti grupuoti tiek sudėtingomis, tiek paprasčiausiomis po ranka randamomis priemonėmis.
Kiti pasakojimai:
„Žingsniuojanti klišė. Ksilografinis popierius“. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.
„Nutūpęs spiečius. Taškytasis popierius“. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.
„Sugautas raibulys. Marmuruotas popierius“. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.
„Minkštas pėdsakas. Kleisterinis popierius“. Žiūrėti galite pasirinkę šią nuorodą.
„Puošnaus popieriaus pasakojimų“ idėjos ir tyrimo autorė – Ieva Rusteikaitė. Pasakojimą kūrė ir prie jo prisidėjo Gediminas Auškalnis, Gediminas Bernotas, Kristina Gudavičienė, Nijolė Klingaitė-Dasevičienė, Raimondas Malaiška, Vida Steponavičienė, Marija Šaboršinaitė, Jonė Šulcaitė-Brollo. Už įkvepiantį bendradarbiavimą biblioteka dėkoja VU Zoologijos muziejaus vadovei dr. Gritai Skujienei.
Komentarų nėra. Būk pirmas!