Laurynas Milašauskas – Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto kūrybos komunikacijos programos absolventas, savo studijų metais prisidėjęs ir prie VU Studentų atstovybės fakultete veiklos. Dabar, tapęs alumnu, L. Milašauskas pasakoja apie savo pasirinkimą studijuoti VU Komunikacijos fakultete, aukštojo išsilavinimo vertę ir karjerą.

Kodėl nusprendėte studijuoti Komunikacijos fakultete?

Dažnai nutinka taip, kad likimas pats sudėlioja taškus ir nusprendžia, kur turi atsidurti. Taip nutiko, kad pabaigęs 12 klasę, kaip ir dauguma šiandienos moksleivių, nežinojau, kur stoti, kokios mano stipriosios savybės, ką noriu veikti ateityje, todėl studijų programų prioritetus keičiau iki pat termino pabaigos. Pasirinkimų buvo visokių, nuo elektros inžinerijos iki edukologijos. Kadangi mokykloje buvau aktyvus, padėdavau organizuoti renginius, fotografuodavau, filmuodavau, pagalvojau, kad vizualieji menai, organizacinis darbas galėtų būti tos sritys, kuriose galėčiau tobulėti toliau, todėl pirmu numeriu įrašiau kultūros vadybos studijų programą VU Kauno fakultete. Bet atsitiko taip, kad įstojau į antru numeriu pasirinktą kūrybos komunikacijos programą VU Komunikacijos fakultete.

Kas labiausiai įsiminė iš universiteto laikų?

Geriausi prisiminimai iš Studentų atstovybės, kuriai buvo atiduoti beveik visi studijų metai. Naujos pažintys, aktyvūs žmonės, norintys padaryti kažkokį pokytį, suorganizuoti beprotišką renginį. Ten suradau tikrų draugų, su kuriais galima kalbėti atvirai apie viską, dalintis įspūdžiais, patirtimis, pasisemti įkvėpimo. Ryškiausias atsiminimas – mano su Studentų atstovybe organizuojamas ir tradicija tapęs kasmetinis renginys „Informacijos dienos“, kai tų metų šūkį „Imi ir darai“ mano komandos narys Ignas išsitatuiravo. Tai buvo žodžiai, kurie atspindėjo įdėtą darbą, skatino veikti ir tobulinti save.

Taip pat neišdildomą įspūdį paliko dėstytojai Gediminas Beresnevičius, Birutė Ona Palovienė, Vytenis Pauliukaitis, Titas Petrikis, po kurių paskaitų išeidavai susimąstęs, galvodamas apie gyvenimo prasmę, apie tai, kad nuo šio momento esi kažkoks kitoks, negu prieš įeidamas į auditoriją.

Kaip įsidarbinote „Laisvės TV“?

TV režisūros paskaitose, kurias vedė V. Pauliukaitis, ruošiantis transliacijų įrašams ore tvyrodavo įtampa, išsiskirdavo adrenalinas. Kai užsidegdavo raudona eterio lemputė, kartu su transliacija visi pakildavome į orą ir pajusdavome tikrą televizijos magiją. Šis jausmas man labai patiko, todėl nusprendžiau, kad praktikos metu norėčiau išbandyti darbą televizijoje. Susisiekiau su internetinės televizijos „Laisvės TV“ direktoriumi ir pasiprašiau atlikti praktiką.

Koks buvo pirmasis Jūsų darbas ir ko ėmėtės baigęs studijas?

Pats pirmas darbas buvo dar prieš studijas, 9 ar 10 klasėje. Seniūnija pasiūlė jaunuoliams už atlygį atlikti viešuosius darbus, tad kartu su drauge tą vasarą nuravėjome ne vieną šaligatvį.

Studijų metais teko dirbti įvairius darbus: serialo, reklamų filmavimo aikštelėse, rūbinėje, teko būti animatoriumi ir organizuoti vaikų gimtadienius.

Pabaigęs studijas toliau likau dirbti savo praktikos vietoje „Laisvės TV“.

Ar studijos Komunikacijos fakultete turėjo įtakos asmenybės susiformavimui? Ar žinios, įgūdžiai, įgyti universitete, pravertė darbe?

Žinoma, taip. Manau, kiekvienas gyvenimo įvykis, vieta, asmuo kažkaip tave keičia ir formuoja, Komunikacijos fakultetas – ne išimtis. Vienoje paskaitoje išsiaiškinome, kad istoriškai bakalauro studijos universitete yra skirtos bendrajam išsilavinimui, o magistrantūros studijos – specializacijai. Universitetas ne moko amato, o ugdo asmenybę, kuri gali kritiškai apdoroti specifinę informaciją, supranta, kaip identifikuoti problemą, surasti sprendimo būdą. Todėl visos žinios ir įgūdžiai, įgyti universitete, vienaip ar kitaip pravertė tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena.

Kiekviena diena skirtinga ir priklauso nuo įvairių aplinkybių. Jeigu tą dieną yra koks nors filmavimas, tuomet ruošiamasi jam, jungiamos šviesos, statomos kameros, kadruotės, dekoracijos ir t. t. Yra ir kitų organizacinių prodiuserio darbų, kuriuos turi suderinti iki filmavimo, t. y. operatorių, technikos, lokacijų, biudžeto suderinimas. „Laisvės TV“ kaip internetinė televizija yra naujas reiškinys, bandantis įsitvirtinti rinkoje, todėl kolektyvas nėra didelis ir tenka daryti daug įvairių darbų, taigi darbų spektras yra platus ir užstrigti rutinoje netenka.

Kas Jums svarbiausia darbe?

Man asmeniškai labai svarbi darbo aplinka, kolektyvas, kuris sugebėtų priimti tave tokį, koks esi, ir suteiktų kūrybinės laisvės. Manau, tokiame darbe tai yra labai svarbu.

Kokių tikslų siekiate darbe?

„Laisvės TV“ misija – kuriant aukštos kokybės vizualinį turinį, organizuojant renginius ir akcijas skatinti pilietiškumą ir socialiai atsakingą elgesį, stebėti valstybėje vykstančius procesus ir didinti visuomenės informuotumą.

Mano asmeniniai tikslai šiame darbe yra siekti visokeriopo tobulėjimo, didinti savo žinias apie politiką, visuomenės reiškinius, kurti turinį, kuris skatintų pilietiškumą, skatintų siekti pokyčių savyje ir aplinkoje.

Ką patartumėte būsimiems studentams?

Visų pirma norėčiau, kad studentai pabandytų atsakyti sau į klausimą – kas yra universitetas, kokia yra jo funkcija, ką jis duoda? Atsakius turėtų truputį palengvėti, o gal ir ne.

Manau, kad dauguma šiandienos žmonių yra pasimetę ir nelabai žino, ką nori veikti gyvenime. Žinoma, tai yra viso gyvenimo darbas, todėl nereikia savęs perspausti. Vienas žymus australų komikas, rašytojas, aktorius, kompozitorius Timas Minchinas Vakarų Australijos universiteto diplomų įteikimo iškilmėse išdėstė studentams 9 gyvenimo pamokas ir vienoje iš jų teigė, kad gyvenime nėra būtina turėti gyvenimo tikslo, nes jis gali būti toks didelis, kad kol jį pasieksi, būsi jau senas arba beveik miręs. Todėl jis siūlo susikoncentruoti į trumpalaikius tikslus. „Būkite mikroambicingi! – sako jis. – Oriai ir ryžtingai susitelkite į darbus, kurie yra priešais jus ir nežinia, kur gali jus nuvesti.“