Sakoma, kad kartais pravartu pasižiūrėti į save iš šalies, tačiau tai nėra lengva. Pabandykime šiandien pažvelgti į gyvenimą Vilniuje ir studijas Vilniaus universitete akimis tų studentų, kurie atvažiavo čia dalinių studijų pagal mainų programą.

Šį semestrą VU mokėsi 155 studentai, atvykę čia iš užsienio universitetų (praėjusių metų rudens semestre tokių studentų buvo 153). Jie vaikšto šalia mūsų – Vilniaus gatvėmis ir Vilniaus universiteto koridoriais, tačiau miestas ir universitetas, kurį jie mato, skiriasi nuo to miesto ir universiteto, kurį matome mes. Čia nėra jokios mistikos. Tiesiog – kitoks žvilgsnis, kitoks požiūris, kitokia kultūrinė situacija.

Miestas, kuris nepanašus į gimtąjį

Kas verčia studentus palikti savo Alma Mater sienas ir semestrui ar ilgiau važiuoti studijuoti į svetimą šalį? Atsakymų gali būti keletas. Pirmiausia, Vakaruose akademinio mobilumo principas yra seniai žinomas ir praktikuojamas, o skaičius tų, kurie vien iš VU kiekvienais metais važiuoja dalinių studijų į užsienio universitetus, byloja apie tai, kad šis principas sėkmingai prigijo ir Lietuvoje. Tačiau studijos kitame universitete, svetimoje šalyje, yra ne tik formalus akademinių principų įgyvendinimas. Daugeliui tai savotiškas nuotykis arba iššūkis.

Lietuva daugumai studentų iš Vakarų Europos yra tikras nepažintas kraštas. „Norėjau pamatyti naują šalį, kuri būtų nepanaši į kitas man žinomas”, – teigia Julienas Cornu, studentas iš Prancūzijos. Jo kolega – Julienas Lannelongue – atvyko į Vilnių ieškodamas galimybės susipažinti su kita kultūra. Galima teigti, kad nemažą dalį studentų užsieniečių į Vilnių ir Vilniaus universitetą atvedė būtent smalsumas. „Tiesiog norėjau sužinoti daugiau apie Rytų Europą”, – taip savo pasiryžimą atvažiuoti į VU argumentuoja Alexanderis Todorovicas, studentas iš Vokietijos.

Studentus džiugina nuolaidos

Koks Vilnius atrodo studentams užsieniečiams? Galima teigti, kad dauguma tų, kurie yra atvykę čia dalinių studijų, atranda jaukią europietišką sostinę, kurioje yra malonu ne tik studijuoti, bet ir praleisti tam tikrą savo gyvenimo dalį. „Palyginti su Stambulu, Vilniuje gyventi yra lengva”, – prisipažįsta Emre Hakguderis, atvažiavęs iš Turkijos. Pasak jo, čia yra mažesnės maisto kainos, pigiau kainuoja visuomeninio transporto paslaugos.

„Kai atvažiavau į Vilnių, labai buvau nustebintas, nes čia labai daug nuolaidų studentams. Pavyzdžiui, labai didelės nuolaidos transporto paslaugoms. Manau, kad studentai Vilniuje jaučiasi jaukiai”, – įsitikinęs Georgas Meskhi, atvažiavęs į Lietuvą studijuoti iš Gruzijos.

Be to, ne visiems Vilnius yra visiškai svetimas miestas. Pavyzdžiui, studentams iš Lenkijos mūsų sostinė yra bendros abiejų tautų – lietuvių ir lenkų – istorijos dalis. „Pažįstu Vilnių, jau buvau čia keletą kartų prieš tai”, – prisipažįsta Lenkijoje baltų filologiją studijuojanti Barbara Piotrovska.

Net ir būdamas iš pradžių „svetimas”, Vilnius greitai tampa iš užsienio atvažiavusiems studentams „savas”. „Manau, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus. Jei esi atviras, linkęs bendrauti – greitai sugebėsi rasti draugų ir tau čia bus gera ir jauku”, – teigia iš Ukrainos atvykusi Uljana Skorupska.

Svarbiausia – susikalbėti

Bet neidealizuokime Vilniaus. Studentai užsieniečiai susiduria čia ir su tam tikromis problemomis. „Nesvarbu, iš kurios šalies tu esi atvykęs – iš pradžių visada sunku. Iškyla pačių paprasčiausių problemų. Pavyzdžiui, nežinai, kaip nusipirkti talonėlį, kad galėtum nuvažiuoti į universitetą”, – prisipažįsta studentas iš Vokietijos Matthiasas Ahlhelmas.

Kalbos barjeras tampa kliūtimi, kurią ne visada pavyksta įveikti. „Bendrauti su žmonėmis Vilniuje yra nelabai sunku. Baruose ir kavinėse žmonės gana atviri, bet gatvėse ir parduotuvėse būna labai sunku susikalbėti angliškai. Tave tiesiog ignoruoja, nes nesupranta”, – skundėsi Gerritas Nissenas, atvažiavęs į Vilniaus universitetą iš Danijos.

Studentai užsieniečiai, su kuriais teko kalbėti, pabrėžia, kad su bendraamžiais jiems nekyla didesnių bendravimo problemų. Dauguma Vilniaus universitete besimokančių studentų kalba angliškai ar sugeba bendrauti kuria nors kita paplitusia užsienio kalba, tačiau už universiteto sienų studento, atvažiavusio iš svetur, gali laukti net tam tikri nemalonumai. „Nežinai, kuo viskas gali baigtis, kai gatvėje sutinki išgėrusį asmenį, kuris nekalba angliškai, nemėgsta užsieniečių ir yra linkęs muštis”, – papasakojo apie savo liūdną patirtį A. Todorovicas.

Naujas universitetas – naujos galimybės

Dalinės studijos gali tapti proga ne tik susipažinti su nauja kultūra, bet ir atrasti naujų galimybių. Ypač tai jaučia studentai užsieniečiai, atvažiavę į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos. „Studijuoju lietuvių filologiją Lenkijoje. Manau, kad sprendimas atvažiuoti dalinių studijų į Vilnių buvo vienas iš geriausių mano gyvenime”, – teigia Marija Glowacka. Jos kolegė Sofija Nozdrachova mano, kad dalinės studijos Vilniaus universitete suteiks jai didesnį šansą realizuoti save. „Čia yra labai daug naujovių mokymosi procese”, – pažymi ji.

Tačiau ne paslaptis, kad studentai užsieniečiai labai skirtingai vertina Vilniaus universiteto lygį. Vieniems paskaitos čia patinka. Jie mano, kad studijuodami čia tikrai pagerino savo žinias, atrado naujų galimybių, kurios yra platesnes už siūlomas jų universitetų. Kitų požiūris kritiškesnis – kai kurie dėstomi dalykai jiems atrodo pernelyg lengvi ar net juokingi.

Kad ir kaip ten būtų, tai, jog kiekvienais metais per šimtą studentų iš svetimų šalių atvažiuoja tobulinti žinių į Vilniaus universitetą, reiškia, kad galima tikėtis, jog ateityje vis rečiau Lietuva užsienyje bus painiojama su Latvija ir geografiškai apibrėžiama kaip „kažkur Afrikoje”, o vis daugiau užsieniečių, išgirdę Vilniaus universiteto vardą, galės nusišypsoti ir pasakyti: „Ir aš ten mokiausi.”

Viktoras Denisenko