Šiandien Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas prof. Virginijus Šikšnys pristatė išskirtinę Vilniaus universiteto intelektinės nuosavybės licenciją, kurią įsigijo Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „DuPont Pioneer“ („DuPont“). Šis sandoris turbūt yra didžiausias iš kada nors buvusių Lietuvoje, tačiau finansinės detalės neskelbiamos. Be to, pasirašyta kelerių metų bendrų tyrimų sutartis dėl tolesnio technologijos plėtojimo. „Tai galbūt vienas įdomiausių per visą šalies istoriją sandorių intelektinės nuosavybės srityje. Vilniaus universitetas licencijavo labai reikšmingą technologiją, sukurtą Biotechnologijos institute. Ją galima pavadinti proveržiu genomo redagavimo srityje“, – sakė VU rektorius.
VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda buvo viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudotas tiksliam pasirinktų organizmo DNR vietų redagavimui, siekiant specifinių genomo pokyčių. Šis baltymas veikia kaip molekulinės žirklės, kurios karpo DNR. Iki šiol technologijos leisdavo tik tam tikrose vietose perkirpti DNR, o ši technologija iš esmės leidžia nutaikyti molekulines žirkles į bet kurią DNR vietą, t. y. galima užprogramuoti šias žirkles taip, kad jos perkirptų norimą vietą. Anksčiau šis programavimas užtrukdavo metus, dabar pakanka vos savaitės.
„DuPont Pioneer“ kompanija molekulines žirkles naudos augalų genomo redagavimui. Tai gali padidinti augalų atsparumą sausrai ar ligoms, padidinti derlių. Prof. V. Šikšnio teigimu, ši technologija atveria galimybes gydyti genetines ligas. „Medikai ir biochemikai sprendžia, kaip kryptingai panaudoti šį įrankį. Kinų mokslininkai, naudodami Cas9 baltymą, sugebėjo ištaisyti genų mutaciją. Tačiau čia atsiranda plona etinė linija: kokios šio įrankio ribos?“ – svarstė Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas.
Šiuos tyrimus VU Biotechnologijos instituto mokslininkai pradėjo kaip absoliučiai fundamentinius – siekta suprasti, kaip bakterijos ginasi nuo virusų. Suradus atsakymą į fundamentinius klausimus, atsiveria naujos praktinės sritys. Prof. A. Žukauskas paaiškina: „Tai rodo, kad fundamentiniai mokslai nepaprastai svarbūs, nes iš jų gali išplaukti daugybė praktinių taikymų. Pirmasis fundamentinių mokslų požymis – novatoriškumas, todėl viena svarbiausių Vilniaus universiteto prioritetinių krypčių yra novatoriškas mokslas.“
„DuPont Pioneer“ yra pasaulinis lyderis pažangių augalų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje, aukštos kokybės sėklas parduodantis daugiau kaip 90 šalių. Jis suteikia agronominę pagalbą ir paslaugas, siekdamas padidinti ūkininkų veiklos produktyvumą ir pelningumą, taip pat siekia sukurti tvaraus žemės ūkio sistemas žmonėms visame pasaulyje. Mokslas kartu su paslaugomis yra kelias į sėkmę ®.
Komentarų: 3
2015-07-08 16:31
PetrasSVEIKINIMAI,
2015-07-08 18:00
GerasPavyzdys kitiems, kitaip nepavadinsi. Taip ir toliau!
2015-07-13 09:36
KarolisDomiuosi biochemija, kaip hobių nuo 1968 metų, nors baigiau ne tą išsvajotą specialybę. Sekiau CRISPR/Cas technologijos vystymasi nuo pat pradinių rezultatų (prieš4-5 metus), aiškinantis bakterijų “gynybos” nuo virusų biocheminius mechanizmus; prognozės panaudojimo efektyviausiai genu korekcijai; ir tos prognozės išsipyldymo; nežiūrint dar daugybės išaiškėjusių neišspręstų problemų, susijusiu su to metodo taikymu. Bet ypatingai DŽIUGINA, kad pačios priešakinės biochemijos mokslo technologijos kūrime ir taikyme nuo pat pradžių labai svarų indėlį įneša VU bei kelios privačios kompanijos Lietuvoje.