VILNIAUS UNIVERSITETO SENATO PAREIŠKIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 5 d. priimtos Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies pataisos, nustatančios kriterijus, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė

Vilnius, 2008 m. birželio 19 d.

Vilniaus universiteto Senatas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. išaiškinimą (Valstybės žinios, 2008-03-22, Nr. 34-1224, atitaisymas – 2008-04-17, Nr.: 44), kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu, atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad šalies įstatymų leidėjas kriterijų nustatymo negali deleguoti nei aukštosioms mokykloms, kaip numato 2008 m. birželio 5 d. priimta Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies pataisa, nei Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, kaip siūlo padaryti Respublikos Prezidentas 2008 m. birželio 16 d. dekretu Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

Vilniaus universiteto Senatas kartu atkreipia šalies įstatymų leidėjo dėmesį į kitą svarbų ir oficialioje Konstitucinio Teismo doktrinoje įtvirtintą išaiškinimą, kad gerai besimokančio asmens kriterijai turi būti „iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs”, kad „jie negali nukrypti ne tik nuo konstitucinės gero mokymosi sampratos, bet ir nuo tokios gero mokymosi sampratos, kuri kyla iš visuomenės socialinės patirties ir nepaneigia kiekvienam suprantamos ir visuotinai pripažįstamos žodžio „geras” reikšmės”, bei kad „įstatymu nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs”.

Vilniaus universiteto Senatas šiuo pareiškimu taip pat kreipiasi ir į visą šalies visuomenę, visus mokesčių mokėtojus, kurių pinigais yra finansuojama didžioji studijų išlaidų dalis, o taip pat į visas šalies aukštąsias mokyklas bei į visus studentus, ragindamas nepamiršti, kad aptariamame kontekste būtinumas skirstyti studentus į „gerai besimokančius” ir „negerai besimokančius” yra susijęs ne su akademiniais tikslais, ne su studentų atranka būsimoms podiplominėms studijoms magistrantūros ar doktorantūros pakopose, bet su tiesiogiai iš Konstitucijos kylančiu ir valstybei tenkančiu įpareigojimu laiduoti nemokamą mokslą kiekvienam valstybės užsakytoje studijų vietoje gerai besimokančiam Lietuvos piliečiui. Minėtina ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą be jokių išlygų yra pripažįstami „gerais” visi šalies aukštųjų mokyklų pažangiems studentams išduodami diplomai, kadangi visuomenės lūkesčių ir jos socialinės patirties požiūriu visų pažangių absolventų studijų rezultatai yra laikomi „gerais” bei tinkamais pradėti profesinę karjerą, t.y. ne vien tik tų, kurių studijų dalykų vidurkis dešimties balų vertinimo skalėje yra „aštuoni” ar daugiau, bet ir tų, kurių vidurkis yra „penki” ar daugiau.

Todėl Vilniaus universiteto Senatas pareiškia, kad gerai besimokančiais studentais turi būti laikomi visi valstybės užsakytose vietose studijuojantys pažangūs studentai, t. y. studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimai po eilinio studijų semestro leidžia jiems be studijų dalykų perlaikymo toliau studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, ir siūlo Seimui kuo skubiau įtvirtinti šį kriterijų įstatymu, kadangi toks kriterijus yra neformalus, aiškus, objektyvus, skaidrus bei atitinkantis iš visuomenės socialinės patirties kylančią gero mokymosi sampratą.