Šiemet Vilniaus universitetas pagerino savo poziciją tarptautiniame universitetų reitinge QS. Praėjusiais metais buvęs tarp 550–600 pačių geriausių pasaulio universitetų šiemet jis pakilo į 500–550 vietas užimančių universitetų grupę, palikdamas užnugary artimiausią konkurentą reitinge iš Baltijos šalių – Tartu universitetą. Tarp mūsų regiono universitetų geresnį nei VU rezultatą parodė Švedijos Upsalos universitetas (62 vieta), Maskvos M. Lomonosovo universitetas (93 vieta) ir Krokuvos Jogailos universitetas (304 vieta). Kaimyninių Latvijos ir Baltarusijos universitetai į reitingą nepateko.

Kaip antradienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, universitetų reitingavimas pasaulyje tampa vis madingesnis. „Pirmą kartą į tarptautinį reitingą, kuris tuomet vadinosi „Time Higher Education – QS“, mes patekome prieš trejus metus. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja. Šiemet Vilniaus universitetas pateko į pakankamai neblogą poziciją“, – džiaugėsi B. Juodka. Jis taip pat pažymėjo, kad kiekvieno į pirmą reitingo šimtuką patekusio universiteto biudžetas yra ne mažesnis nei 1 mlrd. JAV dolerių. VU apie tokį biudžetą gali tik pasvajoti. „Pripažinkime – kokybė  kainuoja nemažai. Norint būti geru universitetu reikia turėti atitinkamą finansavimą“, – sakė rektorius.

Tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus pabrėžė, kad pasaulyje yra nemažai skirtingų aukštųjų mokyklų reitingų, tačiau du labiausiai vertinami yra QS agentūros reitingas, į kurį patenka VU, ir Shanghai reitingas, kuris skiria ypatingą dėmesį mokslo rodikliams ir tam, ar tarp universiteto darbuotojų yra aukščiausius apdovanojimus (tokius kaip Nobelio premija ar Fields medalis) pelniusių mokslininkų. Pastarajame reitinge dalyvauja per 1 tūkst. universitetų, taip pat ir VU, bet duomenys skelbiami tik apie 500 geriausiųjų ir Vilniaus universiteto tarp jų nėra.

Pristatydamas QS agentūros reitingo rezultatus R. Vaitkus pažymėjo, kad pagal tam tikrus atskirus rodiklius VU laimėjimai yra gana aukšti. Pavyzdžiui, pagal akademinę reputaciją Vilniaus universitetas užėmė 301-ąją vietą, o pagal darbdavių įvertinimus net 251-ąją.

Vilniaus universitetas potencialiai turi resursų dar labiau gerinti savo pozicijas tarptautiniame reitinge. Yra žinomi ir žingsniai, kuriuos reikia žengti šiame kelyje. Pasak B. Juodkos, reikėtų padidinti VU mokslininkų publikacijų geriausiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose skaičių. Taip pat labai svarbus veiksnys yra tarptautiškumas. Kaip pabrėžė B. Juodka, Vilniaus universitetas sieks pritraukti daugiau studentų iš užsienio. Daryti tai bus bandoma didinant magistro studijų programų užsienio kalba skaičių (šiuo metu VU jau yra 10 magistro studijų programų anglų kalba).

Vilniaus universiteto mokslo rodiklius turėtų pagerinti prie universiteto šiais metais besijungiantys mokslo institutai. B. Juodka taip pat pabrėžė VU dalyvavimą kuriant sostinėje mokslo, studijų ir verslo slėnius. Jo manymu, dalyvavimas šiuose projektuose turėtų padėti pritraukti į VU daugiau mokslininkų iš užsienio.

Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys siūlo didinti doktorantų skaičių, kaip vieną iš priemonių VU pozicijai tarptautiniuose reitinguose stiprinti. Šiuo metu iš beveik 24 tūkst. Vilniaus universiteto studentų doktorantų yra tik apie 700. Pasak J. Banio, tai labai menkas skaičius – ypač lyginant su kitais užsienio universitetais.