Šios savaitės Reuters pranešime skelbiama, kad Rytų Anglijos universiteto mokslininkai nustatė geną (WWP2), susijusį su vėžinių ląstelių plitimu organizme, ir prognozuoja, kad šis atradimas atvers galimybes artimiausią dešimtmetį sukurti vaistus, slopinančius šio geno veiklą, ir taip stabdyti vėžio plitimą. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tyrėjai taip pat vykdo tyrimus, apie kuriuos kalbama šiame pranešime.

„Tai ne pirmas optimistinis pranešimas apie mokslininkų laimėjimus vėžio tyrimų srityje, taigi kyla logiškas klausimas: kokį atradimą šį kartą paskelbė Rytų Anglijos universiteto mokslininkai?“ – sako VUOI Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas dr. (HP) Kęstutis Sužiedėlis.

Pasak dr. K. Sužiedėlio, kolegų iš Anglijos Surinder Soond ir  Andrew Chantry tyrimų rezultatas – puikus vėžio tyrimų laimėjimų genominėje eroje pavyzdys. Dar šio šimtmečio pradžioje, 2002–2003 m., visuminių tyrimų metodai leido nustatyti agresyviai besivystančio (metastazuoti linkusio) krūties vėžio ląstelių genomų raišką.

Vėliau, 2004 m., pogenominėmis technologijomis nustatyta, kad metastazuoti linkusių vėžinių ląstelių genomų raiška primena ląstelių, egzistuojančių tam tikroje embriogenezės stadijoje ir vadinamų ląstelėmis, kuriose įvyko epitelio–mezenchimos virsmas (angl. Epithelial-Mesenchymal Transition – EMT), genomų raišką. Vėžinės ląstelės tampa judresnės ir plinta organizme tada, kai jose įvyksta EMT. Nustatyta, kad epitelio–mezenchimos virsmą reguliuoja Smad baltymai (vieni skatina, kiti – slopina).

Tirdami, kaip valdomas EMT, Anglijos mokslininkai nustatė, kad geno WWP2 produktai gali modifikuoti Smad baltymus, dėl to pastaruosius vėliau suardo savitosios proteazės. Pašalinus atitinkamus WWP2 genų produktus (kurie modifikuoja ir taip „pažymi suardymui“ Smad baltymus, skatinančius arba slopinančius EMT), galima paskatinti arba slopinti epitelio–mezenchimos virsmą. EMT slopinimas turėtų stabdyti ir vėžinių ląstelių plitimą.

„Reikia pažymėti, kad Smad baltymai dalyvauja daugelyje ląstelės vyksmų, taigi neaišku, kaip jų slopinimas paveiktų normalias organizmo ląsteles, – sako dr. K. Sužiedėlis. – Taip pat nereikėtų pamiršti ir kitų ląstelės veiksnių, darančių įtaką EMT nepriklausomai nuo Smad baltymų.“

Dr. K. Sužiedėlis mano, kad vėžio tyrėjai dar tikrai turi darbo artimiausiam dešimtmečiui, bet jau galima pagrįstai teigti, kad vėžio tyrimai pogenomineje eroje atskleidė labai perspektyvias kryptis. Šios kryptys – metastazavimo proceso tyrimai ir klasikinių vėžio terapijos priemonių (spindulinė terapija ir chemoterapija) poveikio navikų ląstelėms ir pacientų organizmams tyrimai visuminiais tyrimų metodais.

Galima pasidžiaugti, kad ir VUOI tyrėjai turi galimybę naudoti šiuos metodus ir vykdo tyrimus abiem tyrimų kryptimis. Tokių tyrimų kompleksas leis ne tik nustatyti, kurių pacientų vėžinės ląstelės yra agresyvesnės, sukurti būdus stabdyti tokių ląstelių plitimą, bet ir pasiūlys kiekvienam pacientui veiksmingiausią gydymo taktiką, naudojant tradicines terapijos priemones.