Savaitraštis „Veidas“ pateikia jau septynioliktą universitetų reitingą. Vertintas universitetų moksliškumas, finansai, akademinis personalas, tarptautiškumas, darbo rinka, įvaizdis ir įvertinimas. Šiemet „Veidas“ atsisakė skirstymo į privačius ir valstybinius universitetus.
Šių metų moksliškumo reitingas sudarytas pagal 2013 m. universitetų sukurtų mokslinių publikacijų, apgintų disertacijų skaičių ir laimėtas lėšas mokslo projektams vykdyti. Matavimo vienetu pasirinktos lėšos, išreikštos litais, nes tai, reitingo rengėjų manymu, objektyvesnis rodiklis nei projektų, kurie kai kuriais atvejais yra nedideli, skaičius.
„Veido“ reitinge absoliutus moksliškumo lyderis – Vilniaus universitetas (VU). 2013 m. jo mokslininkai pelnė penkias Lietuvos mokslo premijas iš septynių. VU vykdė daugiau kaip 350 mokslo projektų, įsteigė keturis atviros prieigos centrus (APC): Informacinių technologijų, Fizinių ir technologijos mokslų, Jungtinį gyvybės mokslų ir Lazerinių tyrimų centrą „Naglis“. Be to, VU toliau kuria Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą – vieną iš „Saulėtekio“ slėnio projektų, kuriam skirta 238,9 mln. litų. Antroje vietoje pagal moksliškumo kriterijų – Kauno technologijos universitetas, trečioje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
VU išsiveržė į priekį ir pagal finansavimą (universiteto gebėjimas pritraukti lėšas). Pirmiausia vertinta, kokią dalį pajamų, palyginti su universiteto biudžetu, sudaro pajamos iš mokslinės veiklos, parduodant savo paslaugas verslui ir visuomenei. Šiam kriterijui skirta 60 proc. visos vertės skaičiuojant universiteto reitingą. Antras kriterijus, kuriam skirta 40 proc., – universiteto 2007– 2013 m. gautų ES struktūrinių fondų lėšų dalis nuo bendros visų universitetų gautos ES struktūrinių programų lėšų sumos. Taip pat pateikiamos universitetų 2013 m. biudžetų lėšos, valstybės jiems skirti asignavimai (studijoms, mokslui, administravimo ir ūkio išlaidoms).
Reitingo priekyje atsidūrė universitetai, sugebantys įdarbinti mokslą ir parduoti jį rinkoje. Lyderiu pagal šį kriterijų tapo VU, antroje vietoje – Vytauto Didžiojo universitetas, trečioje – Kauno technologijos universitetas.
Reikia pažymėti, kad VU vietą šiame reitinge vis dėlto lėmė ne pajamos už mokslo produkciją, kurios sudaro 22,8 mln. litų, arba 6 proc. bendro universiteto biudžeto, o per penkerius metus gautos ES struktūrinių programų lėšos – beveik 700 mln. litų. Tai daugiau nei 47 proc. bendros visų universitetų ES lėšų sumos.
„Veidas“ vertino ir akademinio personalo prabą, svarbiausiu rodikliu pasirinkdamas tai, kokia dalis jo turi mokslo laipsnį. Tam skirta net 90 proc. vertės „svorio“. Dešimtadalis vertinimo priklausė nuo universitetų gebėjimo pasikviesti dėstyti kolegų iš užsienio. Pagal šiuos parametrus irgi lyderiauja VU, surinkęs 83,6 balo. Lietuvos sporto universitetas čia antras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – trečias.
Išanalizavus Lietuvos darbo biržos ir šalies universitetų pateiktus 2013 m. duomenis, sudarytas ir daugiausia bedarbių „iškepančių“ universitetų sąrašas. Pernai VU baigė 5103 absolventai. Šiuo metu 9,2 proc. jų neturi darbo. Reitinge dalijamės 12 vieta iš 19. Pirmoje vietoje – Vytauto Didžiojo universitetas (iš 2204 šio universiteto absolventų 20 proc. neturi darbo).
Silpniausiai pasirodėme „Veido“ sudarytame tarptautiškumo reitinge, kur surinkome 0,94 balo.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys rodo, kad pernai abiturientai labiausiai norėjo įstoti į VU. Jį pirmuoju pageidavimu paminėjo 5885 moksleiviai. Antrąja ir trečiąja vieta dalijasi Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetai.
Žurnalo „Veidas“ užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atliktas didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų nuomonės tyrimas. Į klausimą, kuriame konkrečiai iš Lietuvoje veikiančių universitetų asmeniškai rinktųsi ar rekomenduotų savo artimiesiems, draugams studijuoti, net 19,8 proc. apklaustųjų atsakė, kad VU (antroje vietoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, trečioje – Kauno technologijos universitetas). VU gali pasigirti ne tik garbingiausia istorija, bet ir plačiausia studijų pasirinkimo galimybe.
Minėtos bendrovės atlikta Lietuvos darbdavių apklausa rodo, kad šiandieninėje darbo rinkoje kaip tinkamiausios vertinamos VU absolventų žinios ir gebėjimai. Darbdaviai pastebi, kad jaunuoliams po universitetinių studijų koją pakiša praktinių įgūdžių stoka. Deja, šioje vietoje VU yra vienas iš lyderių. Tačiau jo studentai neblogai pasirodo per mokomąją praktiką. VU atsidūrė antroje vietoje pagal bendradarbiavimą su įmone ne tik ieškant darbo, bet ir įtraukiant į mokymo procesą, organizuojamus renginius. Pagal šį kriterijų pirmauja Kauno technologijos universitetas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!