Gruodžio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerija už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva mokslo premijomis apdovanojo penkis užsienio lietuvius. 2015 m. mokslo premijas gavo Vokietijoje gyvenantis istorikas Vincas Bartusevičius, JAV – psichologas Linas A. Bieliauskas ir trys fizikai – Ispanijoje dirbantis Kęstutis Staliūnas, Airijoje – Darius Čeburnis ir JAV – Remigijus Gaška. Keturi pagerbti mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu, o Darius Čeburnis, Remigijus Gaška ir Kęstutis Staliūnas yra VU alumnai.

„Visuomet smagu sveikinti užsienyje dirbančius savo srityse pasižymėjusius lietuvius mokslininkus, aktyviai palaikančius ryšius su gimtine. Juos galima vadinti dvigubais ambasadoriais – jie ne tik reprezentuoja Lietuvą tarptautinei mokslo bendruomenei, bet ir padeda kolegoms įsijungti į tarptautinius mokslo tinklus“, – sveikindama laureatus sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Vilniaus universitetas turi gerai parengtus specialistus, tarp jų – mūsų auklėtiniai, galintys dirbti bet kurioje pasaulio šalyje“, – kolegų laimėjimais džiaugėsi VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Dr. Vincas Bartusevičius dirba Lietuvių kultūros institute Vokietijoje, nuo 1981 m. yra šio instituto vedėjas. Mokslininko laimėjimas džiugina ir kelia pasididžiavimą VU Istorijos fakulteto bendruomenei, nes jis ilgus dešimtmečius bendradarbiavo su šio fakulteto mokslininkais. Dr. V. Bartusevičius mielai kviečia VU Istorijos fakulteto mokslininkus į instituto suvažiavimus, mokslines konferencijas, rengiamas Vokietijoje, taip pat redaguoja ir skelbia jų mokslinius straipsnius „Suvažiavimo darbuose“. Jo organizuojamose konferencijose Vokietijoje yra dalyvavę ir pranešimus skaitę prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Rimvydas Petrauskas, kiti žymūs Lietuvos istorikai. Dr. V. Bartusevičius daug padeda Lietuvos istorikams, ypač jauniesiems, užmegzti kontaktus, palaikyti ryšius su Vokietijos mokslo institucijomis, jis yra jų kuratorius, dažnai ir globėjas.

Moksliniai ryšiai yra abipusiai. Dr. V. Bartusevičius disertaciją rengė konsultuodamasis su Istorijos fakulteto mokslininkais. Jis ir apgynė disertaciją „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1945–1951 metais“ VU 1999 m. Panašią temą nagrinėjo ir 2012 m. paskelbtoje monografijoje.

Mokslo premijos laureato dr. V. Bartusevičiaus nubrėžta tyrinėjimų kryptis yra ir aktuali, ir prasminga. Istorijos fakultetas šios tematikos neužleidžia ir dabar. Štai dabar jis baigia projektą panašia tema: „Gyventojų dislokacija ir jos politinis bei kultūrinis palikimas XX a. Lietuvoje“.

Dr. Vincas Bartusevičius jau keliolika metų bendrauja ir su VU biblioteka. Rinkdamas medžiagą disertacijai ir veikalui „Lietuviai DP stovyklose 1945–1951“ susipažino su čia saugomu Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, teisės daktaro Alberto Geručio (1905–1985), gyvenusio Šveicarijoje, perduota asmenine biblioteka ir archyvu. Iš pokalbių su V.  Bartusevičiumi paaiškėjo, kad Lietuvių kultūros institute Hiutenfelde yra saugoma gana didelė A. Geručio archyvo dalis. V. Bartusevičiaus pastangomis ir rūpesčiu ji perduota bibliotekai. Buvęs išsklaidytas A. Geručio archyvas dabar saugomas VU bibliotekoje ir yra atviras tyrinėtojams.

Prof. Domas Kaunas apie dr. V. Bartusevičių sakė, kad tai iškilus lietuvis Vokietijos padangėje.

Dr. Remigijus Gaška yra baigęs VU Fizikos fakultetą, dirbo Puslaidininkių fizikos katedroje ir Puslaidininkių probleminėje laboratorijoje, 1988 m. VU apgynė mokslų daktaro (tada f. m. m. d.) disertaciją. 1992 m. išvyko dirbti ir mokytis į JAV, 1996 m. apgynė daktaro disertaciją elektros inžinerijos srityje, dirbo keliuose JAV universitetuose. Šiuo metu yra JAV Pietų Karolinos valstijoje įregistruotos firmos „Sensor Electronic Technology, Inc.“ prezidentas ir vykdantysis direktorius.

Intensyvus bendradarbiavimas su VU prasidėjo 1999 m., R. Gaškai dirbant Renselyro politechnikos institute, kai mokslininkas pasiūlė ir sudarė galimybę VU fizikams tyrinėti nitridinius puslaidininkius, kurie tuo metu sėkmingai buvo auginami dar tik nedaugelyje pasaulio laboratorijų. Taip prasidėjo bendri tyrimai, R. Gaška ir jo kolegos kvietė VU mokslininkus trumpalaikių tyrimų vizitų į Renselyro politechnikos institutą ir Pietų Karolinos universitetą. Bendradarbiavimas produktyviai tęsiasi: nuo 1999 m. dr. R. Gaška kartu su VU mokslininkais yra paskelbęs 103 publikacijas žurnaluose, įtrauktuose į „ISI Web of Science“ duomenų bazę.

2008 m. Remigijui Gaškai, Sauliui Juršėnui, Edmundui Kuokščiui ir Gintautui Tamulaičiui už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001–2007 m.)“ buvo skirta Lietuvos mokslo premija. Bendri darbai kartu su dr. R. Gaška buvo svarbūs Daumantui Čipliui, Romualdui Rimeikai ir Vytautui Samulioniui Valstybinei mokslo premijai teikiant darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose (1999–2013)“, už kurį 2014 m. ši premija jiems buvo suteikta. Intensyviai ir produktyviai R. Gaška bendradarbiavo ir tebebendradarbiauja su VU rektoriumi prof. A. Žukausku. Jie kartu su Renselyro politechnikos universiteto profesoriumi M. Shuru parašė pirmą pasaulyje monografiją apie kietakūnį apšvietimą (solid-state lighting). Beje, prof. A. Žukauskas R. Gaškos studijų metais buvo jo diplominio darbo vadovas.

Lietuvos mokslininkams buvo labai naudinga bendradarbiauti su firma „Sensor Electronic Technology, Inc.“, kuri šiuo metu yra vienintelė pasaulyje įmonė, pramoniniu būdu gaminanti gilaus ultravioleto šviestukus. Tyrinėdami šios firmos gaminamas medžiagas ir prietaisų prototipus jie ne tik galėjo dirbti priešakinėse mokslo ir technologijų gretose nitridinių šviestukų kūrimo ir tobulinimo srityje, bet ir tiesiogiai susipažino su sėkmingai vykdomu mokslinių idėjų diegimo praktikoje procesu. Šį procesą galėjo stebėti ir daugelis VU Fizikos fakulteto studentų, dirbusių Taikomųjų mokslų instituto ir Puslaidininkių fizikos katedros mokslinėse laboratorijose.

R. Gaška vidutiniškai bent kartą per metus sugrįžta į Lietuvą, aplanko VU, aptaria bendrus tyrimus, dažnai skaito pranešimus optoelektronikos seminare. Per daugelį bendradarbiavimo metų susiformavo neformali mokslininkų ir studentų bendruomenė, vienijanti tuos, kurie ne tik bendradarbiauja su R. Gaška ir jo kolegomis JAV, bet ir yra lankęsi Renselyro politechnikos institute Trojos mieste, Niujorko valstijoje. Šiame „Trojos klube“ šiuo metu jau yra apie 15 narių.

Norėdamas paskatinti VU Fizikos fakulteto bakalaurus rinktis magistrantūros studijas ir siekti mokslinių tikslų R. Gaška yra įsteigęs Dr. Remio Gaškos ir „Sensor Electronic Technology, Inc.“ stipendiją. Nuo 2011 m. ji kasmet skiriama dviem Fizikos fakulteto pirmosios pakopos baigiamojo kurso studentams už geriausius tais metais apgintus baigiamuosius darbus.

Prof. dr. Linas Bieliauskas – klinikinės neuropsichologijos specialistas, Mičigano (JAV) universiteto profesorius. Šio mokslininko ryšiai su VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorija ir Bendrosios psichologijos katedra užsimezgė prieš ketvirtį amžiaus. Prieš kelerius metus miręs Lino tėvas Vytautas Bieliauskas – taip pat psichologijos profesorius, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, pirmasis JAV psichologas, supažindinęs besiformuojančią Lietuvos psichologų bendruomenę su  naujausiomis psichologijos raidos tendencijomis Vakaruose dar giliu sovietmečiu (XX a. aštuntajame dešimtmetyje). Linas tęsė pradėtą tėvo misiją specifinėje neuropsichologijos srityje: konsultavo laboratorijos darbuotojus psichologinio įvertinimo priemonių kūrimo ir adaptavimo srityje, dalyvavo atliekant bendrus tyrimus (yra keli bendri pranešimai konferencijose). Maždaug nuo 2000 m. aktyviai įsitraukė į Neuropsichologinio įvertinimo dalyko skaitymą psichologijos ir specialiosios pedagogikos magistrantams, o pastaraisiais metais aktyviai dalyvauja daktaro disertacijų gynimuose (kaip gynimo komiteto narys iš užsienio). Kelis kartus skaitė pranešimus Lietuvos psichologų sąjungos, Baltijos psichologų konferencijose, o šių metų pavasarį – kviestinį pranešimą Lietuvos neurobiologų draugijos konferencijoje.

Dr. Darius Čeburnis (Nacionalinis Airijos Golvėjaus universitetas, Airija) – VU alumnas, dar studijuodamas 1990 m. pradėjo dirbti Fizikos institute. Gyvendamas Airijoje, palaikė ir iki šiol palaiko glaudžius ryšius su savo kolegomis Lietuvoje, dalyvauja bendruose moksliniuose projektuose, priima stažuotojus iš Lietuvos. Už aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą aerozolių mokslo srityje D. Čeburniui kartu su bendraautoriais (V. Ulevičius ir K. Kvietkus) 2012 m. skirta Lietuvos mokslo premija. Nuo 2012 m. D. Čeburnis yra tarp 1 proc. labiausiai cituojamų autorių pasaulyje geomokslų srityje. Laureatas aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančioje asociacijoje „Futura Scientia“.

Prof. Kęstutis Staliūnas (Katalonijos politechnikos universitetas, Ispanija) – VU Fizikos fakulteto alumnas (1985), habilituoto daktaro laipsnį įgijęs VU (2001 m.). K. Staliūnas – 200 tarptautinio lygio mokslo straipsnių autorius, aktyviai propaguoja fizikos mokslo naujoves, su Lietuvos kolegomis plėtoja naujas idėjas, kartu vykdo tarptautinius projektus, konsultuoja Lietuvos mokslininkus, vadovauja doktorantams, tarp kurių – ir VU jaunieji mokslininkai (Martynas Pečkus, Vytautas Purlys, Darius Gailevičius), kviečiasi juos į Barseloną, bendradarbiauja su Lietuvos aukštųjų technologijų pramone, su VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros Lazerinių tyrimų centro ir Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkais.

Šiomis premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti mūsų šalies visuomenę.

Nuotraukų galerija