Lietuvos akademinei bendruomenei jau pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Prie to visa Europa bando pereiti jau nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., o Lietuvoje šie procesai įgavo kokybinį pagreitį prieš 2,5 metų prasidėjus nacionaliniam projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“. Projektas jau pristato savo baigiamuosius rezultatus, tačiau prasidėję procesai, kaip tikisi jų iniciatoriai, neturėtų sustoti.
„Šiuo metu Europa įgyvendina naują švietimo ir mokymo strategiją 2020 metams, pagrįstą jaunimo judumo skatinimu, mokymo poreikių nustatymu, švietimo ir mokymo tinkamumo darbo rinkai didinimu, todėl Jūsų pradėti procesai įgauna dar didesnę prasmę“, – apžvelgdamas situaciją Lietuvoje sakė projekte dalyvavęs ekspertas iš Strathclyde’o universiteto (Jungtinė Karalystė) dr. Richardas Whewellas.
Užsienio ekspertas, kalbėdamasis su Lietuvos akademinės bendruomenės atstovais, dar kartą pabrėžė, kad ECTS pagrįsta orientacija į studentą. Tad reiktų pamiršti su kontaktinėmis valandomis susietus kreditus, o jų paskirstymą sistemingai peržiūrėti. Taip pat labai svarbi šios sistemos dalis – akademinė laisvė. Todėl, viena vertus, daug sprendimų paliekama universitetams, kita vertus, nebegalima slėptis už „vienas dydis tinka visiems“ praktikos.
Vis dėlto dr. R. Whewellas siūlo nebijoti tokios kaitos ir naudotis ECTS kaip priemone, padedančia ugdymo procese visoms suinteresuotoms pusėms. „Juk ECTS glaudžiai susijusi su skaidrumu, o tai studentams atskleidžia, ką jie gaus ir ko gali tikėtis, universitetams – kokius ir kiek pažengusius studentus rengia, darbdaviams – ką pas jį darbo prašantis asmuo moka, galiausiai vyriausybei – kokią pridėtinę vertę jis kuria ir ar tai prisideda prie valstybės pažangos“, – sistemos privalumus vardijo svečias iš Jungtinės Karalystės.
Jo manymu, Lietuvoje vykęs projektas tapo puikia sunkios, bet vertingos kelionės pradžia. Dabar belieka nuolat sekti pažangą, stebėti kokybės užtikrinimo procesus, nepamirštant to, kas jau išmokta, pasiekta. Kitos Europos šalys savo studijų kreditų sistemos link ėjo dešimtmečiais. „Galbūt Lietuva gali šį laiką sutrumpinti?“ – retoriškai, bet optimistiškai klausė ekspertas dr. R. Whewellas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!