Dabar studentai turi galimybę naudotis ne tik knyga, bet ir internetu, todėl plagijavimo problema universitetuose tampa ypač opi. Šalinimas iš universiteto – griežčiausia bausmė, taikoma už nesavarankiškai atliktą rašto darbą – gąsdina toli gražu ne kiekvieną.

Vienas šiurkščiausių pažeidimų

Pagal universitete galiojančią studijų rezultatų vertinimo tvarką visi studentų rašto darbai privalo būti atlikti savarankiškai. Rašto darbas laikomas nesavarankišku, jei jis yra visas ar iš dalies parašytas kito autoriaus, juo pažeidžiamos autorių asmeninės neturtinės ir turtinės teisės. Darbas, visas arba iš dalies panaudotas vertinant kitą dalyką VU ar kituose universitetuose, taip pat suprantamas kaip nesavarankiškas. VU etikos kodekse yra konkrečiai įvardyti atvejai, kada studento darbas gali būti traktuojamas kaip plagiatas: kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto, kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio. Plagijavimas, kaip ir sukčiavimas, padirbinėjimas bei kyšininkavimas, yra laikomas vienu šiukščiausių akademinio sąžiningumo principo pažeidimų.

Teisinė ir moralinė problema

Pasak Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėjo doc. Vytauto Mizaro, plagiatas yra ir teisinė, ir moralinė etikos problema, žeidžianti universiteto bendruomenę. „Vogti daiktą yra blogai, taip pat blogai ir vogti kitų mintis bei kūrybą. Savintis svetimus kūrybinius ir mokslo darbus ar jų dalis ir neatskleisti tikrojo autoriaus yra nesąžininga, amoralu ir, aišku, neteisėta. Akademinėje bendruomeneje, kur visas darbas iš esmės grindžiamas individualia intelektine kūrybine veikla, tai ypač aktualu. Autorinio kūrinio ar jo dalies pateikimas skaitytojui nenurodant tikrojo autoriaus vardo ir šaltinio autoriui daro moralinę skriaudą ir materialinę žalą. Autorystės teisė yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, kūrėju. Šios teisės niekam negalima nei perleisti, nei atsisakyti. Juo labiau negalima be autoriaus sutikimo viešai naudoti kūrinius ir visuomenei juos pateikti kaip savo”, – teigia docentas.

Plagiato pradžia – mokykla

VU Egzaminavimo centro specialistė darbui su rašto duomenų baze ir plagijavimo identifikavimo sistema Sandra Trumpulytė mano, kad plagijavimo problema prasideda jau mokykloje, dažniausiai iš nežinojimo – nėra aiškinama, kaip naudotis informacija. „Ne visi studentai suvokia, kas yra plagiatas ir kodėl plagijuoti yra blogai, kai kurie nežino, kad darbe panaudojus svetimą tekstą būtina nurodyti, kieno tai mintys”, – sako S. Trumpulytė. Anot Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros lekt. dr. Laimos Nevinskaitės, daugybė abiturientų neapsisprendžia, ką būtent norėtų studijuoti, įstoja į nepatinkančią specialybę, todėl ir bando kuo lengviau išsisukti. „Kartais studentai mano, kad dėstytojai iš viso neskaito rašto darbų. Būna, kad randu keletą identiškų referatų. Juk referato tikslas yra apžvelgti įvairias nuomones, skirtingus duomenis, viską susisteminti ir pateikti, padaryti išvadas, o ne pažodžiui nurašyti tekstą”, – stebisi dėstytoja. Tuo tarpu žurnalistikos pirmakursis Aidas Balbierius sako, kad jau pati referato koncepcija skatina plagijuoti: „Rengdamas referatą studentas turi rašyti tai, kas jau parašyta, tai – nuobodu, todėl ir stengiamasi darbą atlikti kuo greičiau ir lengviau.” Vertimą magistrantūroje studijuojanti Lina Katkutė mano, kad plagijuojančių magistrantų yra nedaug: „Šį pažeidimą nustatyti darosi vis lengviau. Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik nesunkiai kopijuoti medžiagą, bet ir nustatyti originalaus teksto autorių.

Nėra autoriaus – nėra nuosavybės

L. Nevinskaitė tikina, kad šiuolaikinės technologijos supaprastina plagijavimo procesą: „Naudotis kompiuterio funkcija „copy – paste” sugeba kiekvienas. Seniau studentai remdavosi tik knygomis, ranka perrašinėdavo, taip jie buvo priversti dirbti daugiau. Internete ne visada būna nurodytas teksto autorius, galbūt todėl susidaro įspūdis, kad kopijuodamas tekstą studentas nedaro nieko blogo.” Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. Pasak L. Nevinskaitės, dažniausiai plagiatas atsiranda iš nežinojimo, bet pasitaiko ir piktybinių plagiato atvejų. Jau parašytų darbų atsisiuntimas iš interneto portalų – vienas jų. „Gerai, kad Lietuva – maža šalis, o lietuvių kalba nėra paplitusi pasaulyje. Kitaip internete informacijos būtų tiek daug, kad pačiam dėstytojui identifikuoti plagiatą pasidarytų beveik neįmanoma. Ši problema dar opesnė didžiosiose pasaulio šalyse, ypač JAV”, – teigia Egzaminavimo centro specialistė S. Trumpulytė.

Kovai su plagiatu – programinė įranga

2006 m. gegužės mėnesį universitete pradėtas vykdyti projektas „Žinių ir specialiųjų kompetencijų vertinimo sistemos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto Egzaminavimo centrą”. Centro tikslas – studijų kokybės gerinimas, užtikrinant kokybišką žinių ir specialiųjų kompetencijų vertinimą. Viena centro funkcijų yra diegti ir palaikyti programinę įrangą, leidžiančią sulyginti naujai įvedamus darbus su jau esančiais sistemoje darbais ir kitais elektroniniais šaltiniais, siekiant kontroliuoti darbų plagijavimą. Duomenų bazėje yra dedami diplominiai ir kursiniai studentų darbai. Kompiuterinė programa nuosekliai tikrina teksto simbolių seką ir pažymi vietas, besikartojančias ir kituose duomenų bazėje esančiuose darbuose. Mūsų universitete įdiegta sistema kol kas nelygina darbų su internete esančia medžiaga, bet ateityje planuojama tobulinti programą papildant ją šia funkcija. Šiuo metu projekte dalyvauja Komunikacijos, Teisės, Ekonomikos fakultetai bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, bet siekiama, kad duomenų bazėje darbus dėtų ne tik visi VU fakultetai, bet ir visos Lietuvos aukštosios mokyklos. L. Neminskaitė sako, kad vien tai, jog darbus galima lyginti tarpusavyje, duoda nemažai naudos: „2006-aisiais Kauno humanitariniame fakultete buvo parašytas bakalauro diplominis darbas, 2007-aisiais tą patį darbą apsigynė VU Tarptautinės verslo mokyklos studentas. Tą kartą pažeidimas nebuvo pastebėtas, bet dabar toks atvejis būtų iškart užfiksuotas.” Kol kas nustatyti plagiato atvejai nėra sisteminami, bet ateityje tai turėtų būti daroma.

Taikoma griežčiausia bausmė

„Programinė plagiato identifikavimo įranga nebaudžia. Ji tik parodo, koks procentas tikrinamo darbo gali būti atliktas nesavarankiškai. Ar darbas iš tikrųjų yra plagiatas, sprendžia dėstytojas”, – teigia S. Trumpulytė. Pagal VU studijų rezultatų vertinimo tvarką vertindamas rašto darbą ir nustatęs, kad studentas jį atliko nesavarankiškai, dalyko dėstytojas tarnybiniu raštu informuoja kamieninio akademinio padalinio vadovą apie nesąžiningumo atvejį ir pateikia jam studento rašto darbą bei įrodymus, kad jo darbas atliktas nesąžiningai. Kamieninio akademinio padalinio vadovas, susipažinęs su studento pasiaiškinimu, taiko jam nuobaudą, nustatytą Universiteto studijų nuostatuose. Daugeliu atvejų už plagijavimą baudžiama ypač griežtai – šalinama iš universiteto, kartais netgi be teisės grįžti. Dauguma studentų nėra patenkinti tokia sankcija, jie argumentuoja tuo, kad bet kada gali būti apkaltintas sąžiningai dirbęs žmogus.

Studentai šalinami beveik kasmet

Į nesavarankiškai atliktus darbus ypač kritiškai žiūrima VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. TSPMI Etikos ir ginčų nagrinėjimo komisijos narė ketvirtakursė Lina Nefaitė sako, kad instituto dėstytojai rašto darbus tikrina labai atidžiai ir atsakingai, todėl studentai yra priversti viską atlikti sąžiningai, netgi konsultuojasi su dėstytojais bandydami išvengti įtarimų dėl nesąžiningumo. Vis dėlto kiekvienais metais bent keletas studentų dėl plagiato yra šalinami iš universiteto. Daugiausia tokių atvejų pasitaiko tarp studijuojančiųjų pirmojoje studijų pakopoje. Vien iš TSPMI 2002-aisiais pašalinti 5, 2003-iaisiais – 4, 2005-iaisiais – 2, 2006-aisiais – 1 studentas. Išimtis – 2004 metai, kai taip griežtai niekas nebuvo nubaustas. Neakivaizdinio skyriaus studentai ir magistrantai plagijuoja rečiau. Ypač atsakingai į studijas žiūri studentai, pasirinkę lyginamosios politikos magistrantūrą – TSPMI istorijoje neužfiksuota nė vieno plagiato atvejo.

Plagijavo savo vadovo darbą

L. Nefaitė įvardijo keletą išskirtinių plagiato atvejų: „TSPMI mokėsi vaikinas, atvykęs iš Ispanijos. Jis išvertė knygą iš ispanų kalbos, o jo baigiamasis darbas buvo sudarytas beveik vien iš to vertimo. Tikriausiai studentas manė, kad Lietuva – pasaulio provincija, tos knygos dar niekas nebuvo išvertęs nei į anglų, nei į lietuvių kalbą, taigi identifikuoti plagiatą bus visiškai neįmanoma. Deja, viena dėstytoja, mokanti ispaniškai, neseniai buvo skaičiusi tą knygą. Yra pasitaikęs ir dar didesnis kuriozas: studentas parengė baigiamąjį darbą – plagiatą, o nuplagijavo ne ką kitą, bet savo darbo vadovą. Žinoma, ir jam nebuvo leista baigti studijų.” Pasak L. Nefaitės, kartais net instituto Etikos ir ginčų nagrinėjimo komisijai sunku nuspręsti, ar darbas yra nuplagijuotas. Pasitaiko, kad dėstytojai pernelyg griežtai vertina, taip pat sunku nustatyti, ar darbas atliktas nesavarankiškai, jei yra perfrazuotos kito žmogaus mintys. „Komisija dažniausiai stengiasi netaikyti griežčiausios nuobaudos, leisti studentui pasitaisyti, o ir patys studentai plagijuoja vis rečiau. TSPMI tikrai suteikia pakankamai informacijos apie tai, kas yra nesavarankiškai atliktas darbas ir kaip to išvengti. Žinoma, darbų pirkimo problema išlieka, o identifikuoti asmenį, už kurį dirbo kažkas kitas, yra beveik neįmanoma”, – teigia ketvirtakursė.

Tiksliukai priversti dirbti sąžiningai

Tiksliųjų mokslų fakultetai su plagijavimo problema susiduria gerokai rečiau. Chemijos fakulteto studijų reikalų prodekanė Saulutė Budrienė mano, kad ChF plagijuoti yra beveik neįmanoma: „Mūsų fakultete rašto darbų užduodama nedaug. Baigiamuosiuose darbuose reikalaujama nedidelės teorinės dalies, visa kita – eksperimentai, atliekami laboratorijoje.” Praėjusiais metais 4 studentai buvo pašalinti iš Matematikos ir informatikos fakulteto už nusirašinėjimą, bet plagiato atvejų nepasitaikė. Per visą Fizikos fakulteto istoriją nė vienas studentas nebuvo nubaustas už nesavarankiškai atliktą darbą. Gamtos mokslų fakultete buvo svarstyta keletas plagijavimo atvejų, bet griežčiausia bausmė nebuvo taikoma. Tarp būdimųjų medikų plagiato taip pat nėra pasitaikę. Išimtis – Ekonomikos fakultetas, iš kurio pernai buvo pašalintas vienas studentas. Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetuose situacija šiek tiek skiriasi. Filosofijos fakultete 2004 m. studijų neleista tęsti dviem bakalauro pakopos studentams, 2006 m. – vienai doktorantei. Kauno humanitariniame fakultete per pastaruosius penkerius metus neleista ginti 3 diplominių darbų, Teisės fakultete 2 studentai dėl plagijavimo nebaigė magistro studijų. Tarp istorikų ir filologų plagiato atvejų nėra buvę. Pasak Komunikacijos fakulteto prodekanės Renatos Matkevičienės, KF kiekvienas metais išaiškinama keletas plagiatų, dažniausiai baigiamųjų darbų.