Dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos jungtis apie Baltijos jūrą – išskirtinis geopolitinis projektas, labai svarbus dėl nacionalinio saugumo ir energetinio savarankiškumo klausimų. Tačiau svarbūs darbai vykdomi ir šalia dujotiekio tiesimo – vyksta pirmieji tokio masto ir metodikos archeologiniai tyrimai, vienijantys visos Lietuvos archeologus. Pasak tyrimo vadovo, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Kuncevičiaus, Lietuvoje nėra kitos institucijos, galinčios koordinuoti tokios apimties tyrimus, todėl projekto vykdytojai darbams vadovauti pasirinko būtent VU, o toks universiteto ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys leidžia pasiekti geriausių rezultatų.

Nauji archeologijos standartai

Tiesiamo dujotiekio trasa, kertanti Lietuvą nuo Kernavės iki Lenkijos sienos, yra kasama vamzdžiams kloti, tačiau paskui kasimo darbus seka ir archeologai. Pasak prof. A. Kuncevičiaus, iki šiol Lietuvoje buvo taikomi seni archeologinių tyrimų metodai – tiriami tam tikri, jau nustatyti plotai, teritorijos, o šis metodas, plačiai taikomas Anglijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, leidžia tyrimus vykdyti kur kas platesniu mastu.

„Visa trasa iki Lenkijos sudaro 170 km ruožą, ir nors vamzdžiui užtenka kelių metrų pločio griovio, dėl visų techninių ir saugumo reikalavimų augalinis žemės sluoksnis būsimoje dujotiekio trasoje nukasamas kur kas platesnis, kartais siekiantis net 14 metrų pločio ruožą. Tai leidžia ištirti kur kas daugiau kultūrinio sluoksnio, randami netikėti radiniai, kurių kitais metodais ieškoti būtų tarsi adatos šieno kupetoje“, – pasakoja tyrimo vadovas.

Kai nustumiamas viršutinis žemės sluoksnis, iš anksto pasiruošę mokslininkai su specialiais metalo ieškikliais bei kitais įrankiais tiria radinius, o aptikę didesnius objektus – senąsias gyvenvietes ar kapinynus, stabdo dujotiekio tiesimo darbus ir imasi nuodugnesnių tyrimų.

„Žinoma, mes tam ruošėmės iš anksto, visa dujotiekio trasa buvo išfotografuota dronais, atlikti papildomi kasinėjimai, tyrimai, todėl dar prieš prasidedant projektui žinojome, kad teks stabdyti darbus maždaug 8 objektuose. Vienas tokių buvo prie Kruonio, kur aptikome užpelkėjusį ežerą, kurio pakrantėje rasta dirbinių dar iš akmens amžiaus. Bet vykstant darbams atsirado dar 16 naujų objektų ir tai dar ne pabaiga. Kol kas dėl archeologinių tyrimų darbai sustabdyti 697 m ilgio atkarpoje“, – sako prof. A. Kuncevičius.

Darbas su VU – patikimumo ir kokybės garantas

Kadangi dujotiekio trasa ilga, o planuojama darbų pabaiga jau lapkričio mėnesį, tyrimas yra ne tik didelio masto darbų požiūriu, bet ir sudėtingas organizaciniais klausimais. Pasak prof. A. Kuncevičiaus, Lietuvoje nėra nė vienos organizacijos ar įmonės, kuri viena pajėgtų įgyvendinti tokį projektą, todėl vienintelis būdas yra suvienyti jėgas.

„Tokiame politiškai svarbiame objekte nė viena įmonė, net ir tokios stambios mokslinės įstaigos kaip VU, Lietuvos istorijos institutas ar Klaipėdos universitetas, nepajėgios veikti vienos. Bet susibūrus penkioms įstaigoms tai tapo įmanoma, o projekto užsakovė AB „Ambergrid“ ir vykdytoja UAB „Alvora“ visą projekto valdymą ir organizavimą patikėjo būtent VU. Mano nuomone, VU vadovavimas tokiam projektui yra ankstesnio mūsų universiteto, mano kolegų dėstytojų darbo įvertinimas ir rodo didelį pasitikėjimą“, – apie VU vaidmenį projekte pasakoja profesorius.

Be VU, archeologiniuose tyrimuose dalyvauja Klaipėdos universiteto, Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir UAB „Kultūros vertybių paieška“. Tuo tarpu VU atsakingas už viso projekto valdymą nuo teisinių, finansinių klausimų sprendimo iki pačių tyrimų dujotiekio trasoje vykdymo, žvalgymo.

„Aš pats šiame projekte jaučiuosi tvirtai, kai žinau, kad man už nugaros yra VU. Tai didelė jėga, mūsų projekto užsakovams ir kitoms verslo įmonėms simbolizuojanti solidumą, patikimumą ir kokybę. Verta paminėti, kad visų Lietuvoje tokiuose tyrimuose galinčių dalyvauti archeologų yra apie 150 ir didžioji jų dalis yra baigę būtent VU, o šiemet archeologijos studijos vyksta tik mūsų universitete“, – sako prof. A. Kuncevičius.

Bendradarbiavimo kultūra atveria daugiau galimybių

Didelę patirtį įvairiuose projektuose turintis prof. A. Kuncevičius pastebi, kad verslo įmonės vis labiau linkusios bendradarbiauti su mokslinėmis institucijomis, o tai leidžia efektyviau siekti tikslų ir panaudoti turimus resursus.

„AB „Ambergrid“ ir UAB „Alvora“ – labai solidžios kompanijos, su kuriomis palaikome gerus ryšius, tačiau svarbiausia, kad užsakovai yra patys suinteresuoti ir domisi archeologų darbais, klauso ir bando suprasti iškilusias problemas, ieško sprendimo. Tai itin svarbu, nes neretai įvairioms įmonėms svarbiau laikas, terminai, papildomų sąnaudų valdymas ir dėl darbų stabdymo archeologų tyrimams jie nelinkę derėtis“, – apie patirtį kalba profesorius.

Anot archeologo, tokios bendradarbiavimo kultūros diegimas Lietuvoje rodo solidžių įmonių atvirumą naujovėms, norą dalyvauti platesnio konteksto veiklose, kurios naudingos ne tik bendradarbiaujančioms institucijoms, bet ir visuomenei.

„Galime sėkmingai bendradarbiauti atliekant kur kas platesnės apimties ir konteksto tyrimus. Mes nedaug žinojome apie paleolito ir mezolito laikotarpius, pirmuosius gyventojus Lietuvos teritorijoje, todėl dabar, atlikdami paleobotaninius, radiokarbono ir kitokius tyrimus, galėsime palyginti, ką valgė ir augino ponai Valdovų rūmuose, miestiečiai Kernavėje ir sodybos prie Kruonio gyventojai. Tas karoliukų suvėrimas į vėrinį gali būti nepaprastai svarbus“, – teigia prof. A. Kuncevičius.

VU įgyvendinamas projektas ne tik leidžia prisidėti prie naujo archeologijos etapo, bet ir atveria duris kitiems archeologams bei naujiems projektams. Anot VU profesoriaus, tyrimai dujotiekio trasoje buvo naudinga patirtis tiek praktiką atliekantiems VU studentams, tiek patyrusiems archeologams, gebantiems įvertinti didelio projekto ir komandos, vadovaujamos vienos institucijos, svarbą.

„Bendradarbiaujant su verslu, labai svarbu ir kaina – kad ir verslui apsimokėtų, ir archeologo darbas nupigintas nebūtų. Tą mes šiuo atveju ir pasiekėme. Tikimės panašios patirties ir kituose numatomuose projektuose, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ tiesimo darbų archeologinių misijų metu. Tai bus dar vienas svarbus projektas, nes dabar matome, kad vykdydami tyrimus senaisiais metodais galėjome pražiopsoti labai daug svarbių objektų, kuriuos atsitiktinai kasinėjant atrasti labai sunku“, – sako projekto vadovas prof. A. Kuncevičius.