Įvyko jau dešimtoji Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto kartu su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu organizuojama konferencija „Teisės mokslų pavasaris 2022“, kurios tema šiais metais – „Privatinės teisės principai šiandienos teisinėje realybėje“. Nuotoliniame renginyje diskutuota aktualiais sutarčių, bendrovių, daiktinės, darbo teisės ir civilinio proceso klausimais, analizuota, kaip privatinės teisės principų turinio ribos keičiasi moderniame pasaulyje.

Konferencijoje VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo l. e. p. pirmininkė Sigita Rudėnaitė pabrėžė, kad pastartuoju metu susikaupė itin daug privatinės teisės temų ir klausimų, kurie reikalauja teisės specialistų diskusijų.

„Džiaugiamės skirtingų institucijų bendradarbiavimu ir kooperacija siekiant teisinių žinių pasiekiamumo ir sklaidos. Konferencija siekiama ne tik aptarti aktualius klausimus, bet ir išsigryninti tam tikras rekomendacijas, kurios galėtų būti naudingos sprendimų priėmėjams“, – sako prof. T. Davulis.

S. Rudėnaitė atkreipia dėmesį, kad šiais laikais smagu dalyvauti konferencijoje, kurioje nėra diskutuojama apie pandemiją, o žiūrima į teisę ir gyvenimą platesniame kontekste.

Išvardytos teisėkūros problemos

Partnerystės docentas, advokatas Gintautas Bartkus konferencijoje aptarė problemas, kurias įžvelgia teisėkūroje: tai neracionali teisės aktų gausa, reguliavimo intensyvumas, sulaužytas politinio reguliavimo ciklas ir dispozityvumo sunykimas, ypač pastebimas specialiuose įstatymuose.

„Dėl teisinio aiškumo, įgyvendinant teisinius principus, reikėtų arba sukurti testą ir pasakyti, ką tas principas iš tikrųjų reiškia, arba kai kuriais atvejais tiesiog susilaikyti nuo testų kūrimo ir visuomet įvertinti ekonomines ir teisines bei verslo kūrimo doktrinas“, – sako G. Bartkus.

Mokslininko skaičiavimu, Seime per sesiją būtų galima priimti apie 50 įstatymų, jų priėmėjams juos atidžiai skaitant ir analizuojant. Tuo tarpu jų kiekvieną sesiją priimama per kelis šimtus, o rekordas atitenka praėjusios kadencijos Seimui – 416 įstatymų per sesiją.

Blogietis – intelektinė nuosavybė

Pranešimą apie nuosavybės teisės transformacijas skaitmeniniame amžiuje skaitė prof. Ramūnas Birštonas. Jo teigimu, šiandien yra rizika, kad privatinės nuosavybės bus siauresnės apimties arba dar trapesnės, nei buvo komunizmo režimo kontekste, kadangi yra įtvirtintos, bet realiai neapsaugo vartotojo, veikia ne iki galo.

„Pagrindinis blogietis, sakyčiau, yra intelektinė nuosavybė, nes ji konkuruoja su kitomis nuosavybės teisėmis ir dažnai kliudo joms vystytis ar net atsirasti“,– sako prof. R. Birštonas ir pateikia pavyzdį, kaip teismas, analizuodamas pavogtų diskų bylą, vertino tik intelektinę nuosavybę.

Pasak jo, nuosavybės konkuruoja ir nieko nedarant netrukus apsiribos tik „kaimyno tujomis“, bet ne realiomis problemomis.

Savo ruožtu dr. Stasys Drazdauskas pasakojo apie Europos Sąjungos (ES) teisės invaziją į sutarčių teisę. Jo teigimu, teisėkūra yra fragmentuota į daugybę teisinių instrumentų, daugėja ne tik visiško suderinamumo direktyvų, bet ir reglamentų, egzistuoja daugybė atskirų imperatyvų įvairiais sutarčių teisės klausimais.

„Sutarties laisvės principas negali egzistuoti, jei nėra galimybės pasirinkti. Jei žiūrėtume į ES, ji įsteigta tam, kad garantuotų tam tikrų pagrindinių laisvių egzistavimą vidaus rinkoje, tačiau greitai buvo suprasta, kad jei nebus garantijų vartotojams saugiau ieškoti prekių kitose rinkose, prekių ir paslaugų judėjimo teisė neveiks“, – tikina dr. S. Drazdauskas.

Kas yra bendrovė ir bendrovių teisės normos?

Antroje konferencijos sesijoje dr. Eglė Lauraitytė aptarė, kas yra bendrovė ir bendrovių teisės normos, ir įvairias jas apibūdinančias teorijas. Ji palietė konkrečius akcinių bendrovių įstatymo klausimus, kurie keliami jau keletą dešimtmečių, bet į juos atsakymai iki šiol neaiškūs.

Pavyzdžiui, mažumos akcininko teisės pasitraukti iš UAB teisės klausimai ar UAB akcininko pirmumo teisės įsigyti kito akcininko parduodamas akcijas reglamentavimas.

„Man norėtųsi, kad įstatymų leidėjus pasiektų naujausia bendrovių teisės doktrina ir lyginamoji analizė. Turime Europos modelinį bendrovių teisės aktą, kuris yra puikus pavyzdys, kaip reguliuoti AB ir UAB veiklą. Mane įkvėpė veiksmai JAV ir Didžiojoje Britanijoje, kur specialios mokslininkų ir ekspertų komandos nuosekliai dalyvavo teisėkūros procese“, – pasakoja ji.

Konferencijoje ne kartą paminėta dispozityvaus reguliavimo reikšmė ir nauda. Tai pabrėžė ir doc. Paulius Miliauskas. Jis atkreipė dėmesį į akcijų klasių naudą ir būtinybę padaryti jų skaičių neribotą, tačiau, pasak jo, šiuo metu Lietuvoje jos apskritai yra butaforinės.

„Kalbant apie ateitį, jei einame link liberalizavimo, turime galvoti apie daugiabalses akcijas, suteikiančias kelis balsus, taip pat kalbėti apie bendroves, kurios neturėtų įstatinio kapitalo, nominalios akcijų vertės. Šis poslinkis jau kelerius metus vyksta kitose valstybėse ir tai yra inovacijų viršūnė bendrovių teisėje“, – sako jis.

„Prijungimo principas, arba Romėniškas pasiekimas, kurio lietuviai nesuprato“

Paskutinėje sesijoje doc. Laurynas Didžiulis skaitė pranešimą „Prijungimo principas, arba Romėniškas pasiekimas, kurio lietuviai nesuprato“. Jis pasakojo apie įvairius nekilnojamojo turto nuosavybės aspektus ir problemas, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, kuriuo apibrėžta, kad žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys, žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys, o statinys gali būti tik žemės sklypo, kuriame yra priklausinys, ne sudėtine sklypo dalimi, bet priklausiniu. Iš to kyla statinių laikymo priklausiniais problematika.

Mokslininkas pabrėžė, kad kai nuosavybės santykiams reguliuoti nenaudojami struktūriniai daiktinės teisės principai, o jie pakeičiami prievolių teisės ar administracinės teisės surogatais, daiktinės teisės sistemos efektyvumas yra silpninamas.

Prof. Vytautas Nekrošius diskutavo apie dispozityvumo ir viešojo intereso gynimo esmę civiliniame procese. Jis pabrėžė, kad viešojo intereso gynimas civiliniame procese Lietuvoje yra per daug sureikšmintas, nesuprantama, kaip iki šiol Civilinio proceso kodekse (CPK) yra įtvirtinta, kad teismas turi teisę pats rinkti įrodymus, kai to reikalauja viešasis interesas. Reikia iki galo nuspręsti, kokį teismo aktyvumo modelį mes turime Lietuvoje.

VU Teisės fakulteto lektorius Albertas Šekštelo svarstė, kur yra teisinės gynybos principo vieta – CK ar CPK? Jo teigimu, procesinėms garantijoms ginti yra procesinių priemonių, tačiau jei šis principas turi ir materialinės teisės požymių, jis turi būti nagrinėjamas per se.

„Nors tai yra labai objektyvus, pamatinis, universalus principas, aš manau, kad jis turi ir materialinės teisės aspektų, pasireiškiančių per pareigą užtikrinti nuo romėnų laikų žinomą ubi jus ibi remedium principą per jo taikymą“, – sakė A. Šekštelo.

„Teisės mokslo pavasaris“ yra VU Teisės fakulteto tradicinis renginys, kuris pradeda pavasario semestrą fakultete. Jį kiekvienais metais organizuoja vis kita katedra. Kitais metais konferenciją turėtų organizuoti Baudžiamosios justicijos katedra.

Konferencijos įrašą galima pažiūrėti ČIA.