Dabartinis LR Mokslo ir studijų įstatymas atitinka visoje Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas, įvardija kitokią kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą. Kaip teigia projektą kuruojančios Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė, šiuo metu Lietuvoje vykdomo nacionalinio projekto, sieksiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, tikslas ir būtų surasti instrumentus bei būdus įstatyme numatytam perėjimui prie europinio kredito.

Aukštųjų mokyklų laukia kokybiniai pokyčiai

Pasak viceministrės, „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas” projektas gimė iš poreikio įtvirtinti kitokį požiūrį į kreditus bei studijas. „Norime pasiųsti visiems žinią, kad naujasis kreditas nėra vien dalykams skirtų valandų perskaičiavimas – tai visai kita studijų organizavimo filosofija, orientuojama į studijų rezultatus, – teigia N. Putinaitė. – Šįkart pirmiausia klausiama, kokias kompetencijas turi gauti studentas. Pabrėžiu – ne tik žinias, bet ir kompetencijas, įgūdžius, orientuojantis į tai vėliau turėtų būti konstruojama ir visa studijų programa.”

Viceministrės įsitikinimu, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įstatymas keičia skaitinę kredito išraišką, bet iš tikrųjų reikia aiškiai suvokti – tai nėra vien kreditų apimties perskaičiavimas. Aukštųjų mokyklų laukia ir dideli pokyčiai turinio prasme. Tai santykių, studijų kultūros pokyčiai, kurie, savo ruožtu, turėtų reikšti nevieno žmogaus – pirmiausia universiteto žmogaus, atsakingo už studijų procesą, dėstytojo – mąstymo kaitą. Taigi niekam net minties neturėtų kilti, kad tai vienos dienos veikla.

N. Putinaitė įsitikinusi – reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų ir suvoktų, kas vyksta, pamatytų pokyčių naudą ir jiems pritartų. Naujas kreditas turi tapti svarbiu ne dėl to, kad jis įvedamas kaip taisyklė ar reikalavimas, bet tik todėl, kad jis naudingesnis šiuolaikiniame studijų procese.

Ministerijai – katalizatoriaus vaidmuo

Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija koordinuoja tris susijusius projektus. Tai minėtasis ECTS nacionalinės koncepcijos parengimo, Studijų kokybės vertinimo centro įgyvendinamas projektas „Studijas reglamentuojančių aprašų nacionalinės sistemos sukūrimas” ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro projektas „Lietuvos kvalifikacijų sistemos susiejimas su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga”.

Taigi tokioje situacijoje, pasak N. Putinaitės, ministerijai labiau norėtųsi būti katalizatoriumi, o ne „nuleidžiančiuoju iš viršaus”. Todėl tampa labai svarbu, kad į šį reformų ir kaitos procesą kuo aktyviau įsitrauktų pačios aukštosios mokyklos. Tai nauja praktika Lietuvos švietimo sistemoje, kurią minėtieji trys projektai kuria ir dėl kurios reikėtų susitarti akademinių diskusijų keliu.

ECTS nacionalinės koncepcijos parengimo projektas, lyginant jį su kitais dviem šiuo metu vykstančiais, remiasi „iš apačios į viršų” idėja. Jis vertina dėstytojo situaciją, studento ir darbdavio poreikius, atsižvelgia, kokio žmogaus reikia visuomenei.

Diskusijose gimsta tiesa

Viceministrė kaip vieną svarbiausių įvardijo grėsmę ir baimę, kad projektas netaptų imitaciniu. Jos manymu, ši didelė veikla, ruošiant ECTS nacionalinę koncepciją, neturėtų peraugti į seno turinio pritaikymu naujoms formoms. Efektyviausia išeitimi ji matytų komunikaciją – tik kalbantis, aiškinantis ir diskutuojant galima sulaukti sėkmės. „Todėl džiugu, kad jau dabartiniame projekto rengimo etape įtraukiami darbdaviai, universitetų ir kolegijų dėstytojai, absolventai, studentai. Tai labai geras ir pozityvus dalykas, skleidžiant naujoves,” – įsitikinusi N. Putinaitė.

Todėl neatsitiktinai dabartiniame etape, jau įpusėjus ECTS nacionalinę koncepciją kuriančiam projektui, viceministrė didžiausiu iššūkiu ir sėkmės pamatu laikytų kalbėjimąsi ir susikalbėjimą – tarp kuriančiųjų, tarp akademinės bendruomenės, tarp atskirų visuomenės grupių. „Norisi, kad už kokybišką studijų procesą atsakingi aukštųjų mokyklų atstovai patys siūlomus sistemos pokyčius, įžvelgtų jos pliusus. Ir tik tuomet jie taps puikiausiais ambasadoriais bei bus pasiruošę skleisti šią patirtį savo universitetuose. Ir tik tuomet mes galėsime džiaugtis projekto sėkme bei kokybiškais pokyčiais aukštojo mokslo studijose,” – įsitikinusi Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė.