Švariųjų technologijų sprendimai yra viena iš priemonių, padedančių kovoti su klimato kaita. Šioje srityje sukurtos inovacijos paliečia mūsų planetą globaliai ir kiekvieną iš mūsų individualiai. Vilniaus universitetas (VU), kaip vienas iš Lietuvos švariųjų technologijų klasterio narių, organizavo konferenciją „Cleantech Conference Vilnius“, kurioje mokslininkai, startuoliai ir verslo įmonės dalijosi gerąja patirtimi ir pristatė švariųjų technologijų inovacijas.

Koks yra švariųjų technologijų potencialas žmonijai ir kaip prie šių technologijų vystymo gali prisidėti universiteto moksliniai tyrimai ir inovacijos – apie šiuos klausimus kalbėjomės su Ronu Bloemersu, pagrindiniu „Cleantech Conference Vilnius“ pranešėju.

Ilgametė patirtis vystant švariąsias technologijas

R. Bloemersas pasakojo susidomėjęs švariosiomis technologijomis studijuodamas verslo ekonomiką Amsterdamo universitete: „Pirmame kurse mes mokėmės aplinkos vadybą, o man šis dalykas labai patiko ir sekėsi. Tai pastebėjęs profesorius pasiūlė man prisidėti prie Aplinkos apsaugos mokslų instituto steigimo, tad mielai sutikau.“ Susidomėjimas šia sritimi neišblėso ir baigęs universitetą R. Bloemersas 12 metų dirbo ekspertu kompanijoje „Mckinsey & Company“, kur savo teorines žinias galėjo pritaikyti vienoje iš švariųjų technologijų sričių – atsinaujinančioje energetikoje. Šioje kompanijoje R. Bloemersas buvo atsakingas ne tik už naujų klientų pritraukimą, bet ir už informacijos apie atsinaujinančius išteklius sklaidą visame pasaulyje.

R. Bloemersas yra ne vieno startuolio įkūrėjas. Jis pasakoja: „Startuolis, kuriuo didžiuojuosi, vadinasi „Tuk Tuk factory“. Mes parduodame trirates elektrines rikšas daugiau nei 30 pasaulio šalių.“ Įgavęs patirties kuriant su švariosiomis technologijomis susijusius startuolius, jis padėjo parengti akseleravimo programas Pasaulio bankui, „ClimateLaunchpad“ ir „Climate KIC“ iniciatyvai. R. Bloemersas teigia: „Padėdamas kurti startuolius nuo idėjos iki pirminio viešojo siūlymo, aš prisidedu prie verslo akseleravimo programų, veikiančių ir darančių poveikį pasauliniu mastu, kūrimo.“

Sėkmės paslaptis: galvoti apie sprendimus, o ne apie problemas

R. Bloemerso žodžiais, švariųjų technologijų sritis apima „švaresnes technologijas ir naujus verslo modelius, skirtus klimato kaitai mažinti“. Švaresnės technologijos suponuoja mažesnes ekonomikai skirtas sąnaudas, apimančias natūralius resursus, švarų vandenį, maisto pramonę, žemės ūkį, elektros energijos gamybą ir žaliavų gavybą. Švariosios tehnologijos taip pat reiškia sumažintą pramonės emisiją, apimančią oro, vandens, žemės, kietųjų atliekų taršos bei triukšmo sumažinimą. Šios sąnaudos ir išeiga yra aktualios tiek individualiu, tiek globaliu lygiu. Tad švariąsias technologijas plėtojantys startuoliai kuria technologinius sprendimus, atsakančius į šias problemas.

R. Bloemerso teigimu, dėl labai plataus temų spektro yra sunku išskirti vieną švariųjų technologijų sritį, kuri bus aktualiausia ateityje, nes jos visos yra tarpusavyje susijusios.

„Kas gali nuspręsti, kuri sritis yra svarbesnė: geriamojo vandens trūkumas ar klimato atšilimas? Dabar galime matyti, kad pritaikytų inovacijų gausa subrandino energetikos sektorių. Mano manymu, švarioji energetika bus vis labiau plėtojama, ypač žemės ūkyje, vandens ir kituose sektoriuose, ir taip ji taps vis labiau prieinama. Geriamojo vandens trūkumas yra viena opiausių šiandienos problemų. Vidurio Rytuose geriamasis vanduo gaunamas iš jūros vandens pasitelkiant sudėtingus milijardus kainuojančius įrenginius, naudojančius iškastinį kurą ir reikalaujančius didelių energijos sąnaudų. Trumpai tariant, procesas yra brangus ir kenksmingas aplinkai. Spartus saulės energijos srities vystymasis sumažino šio tipo technologijų kainą. Tad pasitelkus saulės energiją geriamojo vandens gamyba atpigtų ir reikalautų mažiau sąnaudų. Mano manymu, būtent švaraus ir tyro vandens reikšmė privatiems ūkiams ir žemdirbystei bus aktualiausia problema per artimiausius dešimt metų.“ Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad mėgsta galvoti apie sprendimus, o ne apie problemas, ir pateikė startuolio „Desolenator“ pavyzdį. Šis startuolis sukūrė įrenginį, kuris gamina geriamąjį vandenį iš jūros ar užteršto vandens pasitelkdamas tik saulės energiją. „Įrenginys pagamina 15 litrų geriamojo vandens per dieną, jo kaina už litrą yra vos vienas centas. Buvau sužavėtas šiuo startuoliu, kuris, pasitelkdamas gana paprastos konstrukcijos įrenginius, padeda spręsti vandens krizę pasaulyje“, – sako R. Bloemersas. „Desolenator“ tikslas yra aprūpinti milijardą žmonių švariu vandeniu iki 2035 m.

Kovai su klimato kaita visos mokslo sritys yra svarbios

R. Bloemerso teigimu, norint sukurti moksliniais tyrimais grįstas inovacijas, padedančias kovoti su klimato kaita, visos mokslo disciplinos turėtų susivienyti. Technologijos sukūrimas be jai pritaikyto verslo modelio, kuris padėtų rasti jai pirkėją, negali būti įdiegtas rinkoje ir nepadeda spręsti problemų. Pašnekovas pasidalijo vieno iš startuolių „Waka Waka“ istorija: „Šis startuolis kuria LED lempas su saulės baterija, kurios naudojamos ne tik apšvietimui, bet ir telefono įkrovimui. Kūrėjo svajonė buvo aprūpinti šiomis lempomis vieną milijardą žmonių, kurie gyvena be elektros. Tačiau iškilo problema – technologija buvo tokia pažangi, kad Afrikos gyventojai jos negalėjo įpirkti. Startuolio kūrėjai turėjo perkonstruoti savo verslo modelį, pakeisti jį tokiu, kur, vieną lempą nupirkus Vakarų valstybėse, kita yra paaukojama Afrikos gyventojams. Toks sprendimas pasiteisino. Šią iniciatyvą palaimino net pats Dalai Lama.“

Pašnekovas pabrėžė vartotojo poreikių svarbą švariųjų technologijų rinkoje. Jis sakė: „Galite kurti kokias norite produktų strategijas, bet jei žmonės nustos pirkti plastiko gaminius, ši medžiaga dings iš rinkos per kelerius metus. Naujų technologijų pritapimas rinkoje priklauso nuo vartotojo poreikių ir sugebėjimo juos patenkinti. Būtent šioje vietoje itin svarbų vaidmenį vaidina psichologija, sociologija ir kiti socialiniai ir humanitariniai mokslai. Tad jeigu norime daryti pokyčius, turime visą energiją paskirti tam, kad sukurtume kažką naujo, o ne kritikuoti tai, kas jau sukurta. Iš čia kyla vartotojo sudominimo – tad ir tarpdiscipliniškumo – svarba.“

Universiteto startuoliai yra pagrindiniai veikėjai

„Climate KIC“ yra daugiausia šalių apimanti Europos iniciatyva, organizuojanti „Climate Launchpad“ (didžiausias pasaulyje švariųjų technologijų konkursas, kuriame dalyvauja daugiau nei 50 valstybių) ir „Climathon“ konkursus, verslo inkubavimo programas, tokias kaip „Greenhouse“, ir verslo akseleratorius. R. Bloemersas yra vienas iš „Climate KIC“ iniciatyvos mentorių, tad sutiko pasidalyti sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo paslaptimis. Anot jo, būtent startuoliai, pagrįsti moksliniais išradimais ir vis stipriau įsitvirtinantys rinkoje, yra pagrindiniai veikėjai kovoje su klimato kaita. „Climate Launchpad“ yra konkursas, kuris padeda sukurti tokio tipo inovacijas.

R. Bloemersas taip pat pabrėžė, kad, verslo kompanijai pradėjus diegti inovaciją ar ja prekiauti, ji sulaukia didžiulio pasisekimo ir išpopuliarėja greitai besikeičiančioje šiandieninėje rinkoje. Šiai idėjai pagrįsti R. Bloemersas pateikė dviejų gerai žinomų kompanijų pavyzdžius. „Burger King“ „susprogdino“ rinką prieš keletą savaičių su savo nauju augaliniu mėsainiu „The Impossible Whopper“. „Adidas“ prieš porą metų pradėjo prekiauti produktais, pagamintais iš perdirbtų plastiko atliekų, rastų vandenynuose, ir tai taip pat atspindi klimato kaitos įtaką verslo sprendimams. Šių prekių pardavimo mastai pranoko visų lūkesčius. „Mums reikia daugiau tokių pavyzdžių. Tad universitetuose kuriamos ir startuoliuose komercinamos inovacijos tikrai ras savo pirkėją rinkoje“, – teigė pašnekovas.

R. Bloemersas taip pat pateikė siūlymų dėl spartesnio ir lengvesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Anot jo, universitetai turėtų perimti gerąją patirtį, susijusią su mokslo ir verslo ryšių plėtojimu, vieni iš kitų. Ne mažiau svarbi ir vidinė universiteto politika, atliepianti startuolių poreikius. Pašnekovas teigė: „Reikalinga universitetų politika, leidžianti turimus technologijų ir išradimų patentus paversti startuoliais. Daugumai universitetų tai yra bauginantis žingsnis, nes nėra žinoma, kaip tai reikia daryti. Tad čia labai svarbu mokytis vieniems iš kitų, perduodant gerąją patirtį. Sukūrus tokią vidinę tvarką universitetuose inovacijoms atsivers lengvesnis kelias į rinką.“

Valstybės politika vaidina svarbų vaidmenį startuolių ekosistemoje

R. Bloemersas teigia, kad valstybės politika yra tokia pat svarbi startuolių kūrimui ir vystymui, kaip ir pati idėja ar puikus verslo planas. „Išradimai, kurie padaromi mokslinėse laboratorijose, gali būti labai naudingi, bet tuo metu per brangūs. Kai tik išradimas pasiekia stadiją, kai gali būti diegiamas į rinką, pirminė valstybės pareiga yra jį finansuoti tol, kol jis rinkoje bent truputį įsitvirtins ir pradės generuoti pajamas. Nuo tada šį išradimą rinka tarsi „įsiurbia“ į save ir ima tam tikra prasme juo rūpintis.“ Pašnekovas išreiškė nusivylimą dėl neracionaliai didelės valstybių finansinės paramos iškastiniam kurui: „Šiandien pasaulyje daug daugiau pinigų skiriama iškastiniam kurui subsidijuoti nei visam atsinaujinančios energetikos sektoriui (2017 m. 280 mln. JAV dolerių). Subsidijas iškastiniam kurui turėtume panaudoti inovacijoms kurti ir startuoliams vystyti universitetuose. Šios investicijos padėtų jiems įsitvirtinti rinkoje.“

R. Bloemersas jau daugiau kaip 25 metus dirba švariųjų technologijų, atsinaujinančios energetikos ir startuolių akseleravimo srityje. Jis yra įkūręs švariųjų technologijų startuolius „Start-u-up“ ir „Tuk Tuk factory“. Savo kaip srities eksperto patirtį jis pritaikė dirbdamas kompanijoje „Mckinsey & Company“, o dabar dalijasi žiniomis „Climate Launchpad“ konkurse ir „Climate KIC“ akseleratoriuje.