Trečiadienį Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai: komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, nariai Rima Baškienė, Valentinas Stundys, Ona Valiukevičiūtė bei komiteto biuro atstovai. Susitikime su Seimo delegacija ir ekskursijoje po MKIC, kurią vedė Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir direktorė inovacijų ir infrastruktūros plėtrai dr. Jūratė Kuprienė, dalyvavo ir VU l.e.p. rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys bei akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis. Po ekskursijos komiteto atstovai prie puodelio kavos su VU administracijos atstovais aptarė Vilniaus universiteto gyvenimo aktualijas.

L.e.p. rektorius J. Banys: „Seimo nutarimas įskaudintų VU bendruomenę“

L.e.p. rektorius J. Banys susitikime su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovais pažymėjo, kad tarp didžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria mokslininkai, vykdydami mokslinius projektus, yra viešieji pirkimai. „Suprasdamas teorinę viešųjų pirkimų naudą,  negaliu nutylėti praktinių problemų, susijusių su šiuo procesu – pradedant dėl biurokratinių procedūrų prarastu mokslininkų laiku ir baigiant faktu, kad viešieji pirkimai dažnai padeda įgyti pigiausią, bet ne geriausią daiktą,“ – sakė prof. J.Banys. Rektoriaus pastabos buvo išgirstos. Komiteto pirmininkei A. Pitrėnienei ši problema yra žinoma, ji patikino,  kad jos sprendimas turėtų būti įtrauktas į Seimo darbotvarkę.

Diskusijoje buvo paliesti ir Vilniaus universitetui svarbūs ir aktualūs klausimai. „Mūsų naujas statutas taip iki šiol nėra patvirtintas, dėl to, kaip jūs žinote, kol kas nerengėme rektoriaus rinkimų. Tačiau universitetui nėra gerai turėti laikinąjį rektorių“, – sakė J. Banys. Jis paragino Seimo komitetą kuo greičiau išnagrinėti pateiktą statuto projektą. J. Banys pažymėjo, kad VU nesiruošia kovoti dėl nacionalinio universiteto statuso, nors būtų logiška, kad seniausiai ir geriausiai Lietuvos aukštajai mokyklai toks statusas būtų suteiktas. L.e.p. rektorius pažymėjo, kad aukštosios mokyklos, kurios turi nacionalinio universiteto ar kitą išskirtinį statusą, yra ne tik Rusijoje ar Jungtinėje Karalystėje, bet ir Estijoje (Tartu universitetas).

J. Banys priminė svečiams, kad Vilniaus universitetas neatsitiktinai siekia, kad jo statutas būtų patvirtintas įstatymu, o ne Seimo nutarimu, kaip kitų aukštųjų mokyklų statutai. L.e.p. rektorius pažymėjo, kad VU statutas įstatymu buvo patvirtintas dar 1990 metais, vėliau taip pat buvo tvirtinamas ir jo pakeitimas 2002 metais. VU Senatas ir bendruomenė siekia, kad ši tradicija būtų tęsiama. „Jeigu bus nuspręsta tvirtinti universiteto statutą nutarimu, galiu jus patikinti, kad toks sprendimas įskaudins mūsų bendruomenę“, – sakė J. Banys. Jis taip pat pažymėjo, kad statuto, kaip įstatymo, statusas nesuteikdavo ir nesuteiks Vilniaus universitetui jokių išskirtinių privilegijų. Be to, VU neprieštarauja, kad ir kitų to vertų aukštųjų mokyklų statutai būtų tvirtinami įstatymu.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė negalėjo tiksliai atsakyti, kada naujas VU statutas galėtų būti pradėtas svarstyti. Ji taip pat nenorėjo prognozuoti, ar sulauks Seimo pritarimo Vilniaus universiteto siekis, kad statutas būtų patvirtintas įstatymu. „Pirmiausiai reikės gerai įsiskaityti į jūsų pateiktą statuto projektą. Koks bus galutinis susitarimas ir sprendimas Seime – sunku pasakyti“, – sakė ji. A. Pitrėnienė taip pat pažymėjo, kad iš kitų aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių jaučiamas stiprus nepritarimas tam, kad VU statutas būtų tvirtinamas įstatymu.

VU statusas – diskusijų objektas

Vilniaus universiteto statusas ir tolimesnis jo naujojo statuto likimas priklauso nuo diskusijų, kurios ankščiau ar vėliau užvirs Seime. Tai tapo aišku pakalbinus kiekvieną iš svečių atskirai bei paprašius trumpo komentaro šiuo VU aktualiu klausimu.

V. Stundys patikino, kad jo pozicija Vilniaus universiteto statuto atžvilgiu lieka nepakitusi. „Mokslo ir studijų įstatymas kol kas neleidžia kitokios aukštosios mokyklos statuto tvirtinimo formos išskyrus nutarimą“, – pažymėjo komiteto narys. Pasak jo, statuto tvirtinimas nutarimu kaip tik parodo didesnę pagarbą aukštųjų mokyklų autonomijai, nes tai savotiškai depolitizuoja aukštųjų mokyklų gyvenimą. Paklaustas apie tai, ar pritartų, kad Vilniaus universitetui būtų suteiktas nacionalinio universiteto statusas, V. Stundys pažymėjo, jog dėl šio klausimo reikia diskutuoti.

Palankiau VU atžvilgiui buvo nusiteikusi O. Valiukevičiūtė. Ji prisipažino, kad „yra šališka“, nes pati yra Vilniaus universiteto auklėtinė. „Aš, žinant universiteto reikšmę ir nuopelnus, tikrai pritarčiau ir jo nacionaliniam statusui, ir tam, kad VU statutas būtų įtvirtintas įstatymu“, – sakė ji.

Apie Vilniaus universiteto išskirtinumą kalbėjo ir R. Baškienė. „Manau, kad VU išskirtinumo pripažinimas nieko neįžeistų, o tiesiog parodytų mūsų visų suvokimą, kad Vilniaus universitetas tikrai yra mūsų pasididžiavimas. Kitiems gi universitetams linkiu pasitempti iki tokio lygio bei garbingai konkuruoti“, – sakė ji. R. Baškienė taip pat pasisakė už tai, kad būtų pratęsta istorinė tradicija ir kad VU statutas būtų patvirtintas įstatymu.

Atsargiai savo nuomonę dėstė komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė: „Iš vienos pusės VU yra išskirtinis. Mes suprantame, kad jis yra pats seniausias ir vienintelis toks, tačiau dar sunku ką nors pasakyti šiuo aktualiu universitetui klausimu, nes dar faktiškai iki šiol neturėjome rankose statuto projekto. Svarbu, kad Vilniaus universiteto siekiamas išskirtinumas nepažeistų ir kitų universitetų noro turėti tam tikrą statusą“.

Nuotraukų galerija.