Vilniaus universiteto strateginiame veiklos plane studentų ir dėstytojų mobilumas traktuojamas kaip viena pagrindinių priemonių studijų kokybei tobulinti ir institucijos tarptautiškumui stiprinti. Kita vertus, augantys mobilumo rodikliai didina mūsų universiteto prestižą ir „pastebimumą” tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje.

Praėjusiais mokslo metais dalinių studijų į užsienį išvyko daugiau kaip 400 mūsų universiteto studentų, o studijuoti pas mus pagal tarptautinių mainų programas atvyko beveik 200 užsieniečių. VU yra pasirašęs dėstytojų ir studentų mainų sutartis su 215 užsienio universitetų, o visi fakultetai iš viso turi apie 350 mainų sutarčių.

Tarptautinių mainų prasmė yra ir ta, kad atvykęs studijuoti į kitą šalį studentas ne tik susiduria su nauja dėstymo metodologija, bendravimo ypatumais, bet ir tiesiogiai susipažįsta su kitos šalies kultūra, ekonomika, žmonėmis. Tai ir yra tikrasis jauno žmogaus pažinimo džiaugsmas, kuris grįžus į savo šalį paskleidžiamas plačiau.

Šiame straipsnyje studijų Vilniaus universitete ir gyvenimo naujame krašte įspūdžiais dalijasi magistrantai iš Prancūzijos, 2007-2008 mokslo metų rudens semestre pagal ERASMUS programą studijavę Ekonomikos fakultete ir Tarptautinio verslo mokykloje. Ekonomikos fakultetas yra pasirašęs apie 40 studentų ir dėstytojų tarptautinių mainų sutarčių, o šio fakulteto dėstytojai siūlo daugiau kaip 30 kursų užsienio kalbomis.

Julien: Progą išvykti studijuoti pagal ERASMUS programą man suteikė dvišalė sutartis tarp mano mokyklos ir VU Ekonomikos fakulteto. Nusprendžiau studijuoti semestrą Lietuvoje dėl keleto priežasčių. Viena vertus, troškau susipažinti su kitos šalies kultūra, praplėsti savo bendrą supratimą apie kultūrą, ypač dėl to, kad viena nuo kitos palyginti netoli esančios šalys kultūros atžvilgiu įgauna įdomų bendrą charakterį. Sparčiai ekonomiškai besivystanti Lietuva man tampa galimybe praplėsti nacionalinės ekonomikos suformuotą požiūrį. Iš tiesų drįstu tvirtinti, kad Lietuvos ekonominė padėtis pagerėjo visai neseniai, ir jos ekonominė ir socialinė politika čia vykdoma kiek kitaip negu Prancūzijoje.

Kita vertus, rašau baigiamąjį magistro darbą apie Baltijos šalių ekonomikos raidą, todėl studijuodamas Lietuvoje turėjau galimybę stebėti ir analizuoti kai kuriuos Lietuvos ekonomikai būdingus veiksnius ir tendencijas, kuriais remdamasis galėsiu kreipti savo studijų perspektyvą atitinkama linkme. Žinoma, nepamirštu ir to, kad viena iš priežasčių atvažiuoti studijuoti į Lietuvą buvo mano noras patirti kitokį mokymo stilių, naujus studijų metodus, palyginti dėstytojų ir studentų bendravimo kultūros skirtumus, ir mano lūkesčiai pasitvirtino su kaupu.

Mokymosi dalykus rinkausi tarpininkaujant VU Tarptautinių ryšių skyriui, kuris stengėsi, kad jausčiausi čia kuo geriau. Visą semestrą klausiau įvairių būsimai profesinei veiklai reikalingų kursų – eksporto vadybos, globalizacijos, tarptautinio verslo strategijos, kokybės vadybos sistemų kūrimo, tarptautinių finansų ir t. t. Beveik visi studijuoti dalykai buvo verti dėmesio. Vis dėlto labai norėčiau išskirti visuotinės kokybės vadybą, kurią profesorius Juozas Ruževičius dėstė puikia prancūzų kalba. Aš dar niekad nebuvau studijavęs tokio fundamentalaus dalyko, ir jis man labai patiko. Esu tikras, kad panaudosiu šio kurso metodologiją ir modelius savo baigiamajame magistro darbe. Dėl aukšto lygio pedagogikos jaučiau profesionalumo ir draugiško bendravimo derinį profesoriaus Juozo Ruževičiaus paskaitose, kuriose buvau priimtas be galo šiltai. Net neabejoju, kad tai ilgam išliks mano atmintyje. Beje, mus tikrai nustebino, kad profesorius Juozas Ruževičius yra išleidęs knygą „Kokybės vadyba” prancūziškai! Ši knyga kaip mokymo priemonė yra skirta ERASMUS studentams, pasirinkusiems kokybės vadybos ir visuotinės kokybės vadybos dalykus. Jos tikslas – padėti geriau suprasti kokybės vadybos principus būsimiems vadybininkams, išmokti pritaikyti ir tobulinti aplinkosaugos vadybos priemones ir kokybės vadybos sistemą savo įmonėse. Pagal turinį ši knyga yra orientuota į veiklos gerinimą ir Lietuvos ekonomikos plėtrą tarptautiniame kontekste. Kita vertus, tai puiki galimybė studijuoti iš kitokio, svečios šalies specifiką ir Lietuvos ir Prancūzijos ekonomikos ir kultūros sąsajas atspindinčio vadovėlio.

Prieš atvykdamas studijuoti, pirmiausia susisiekiau su savo mentore lietuve, kuri man paaiškino, ką daryti vos atvykus į universitetą, papasakojo, ką galima pamatyti ir nuveikti sostinėje, žadėjo netgi pasitikti oro uoste.

Vilniaus oro uoste nusileidau rugsėjo 1-ąją, ten manęs jau laukė mano mentorė Agnė ir palydėjo ligi pat bendrabučio Saulėtekyje.

Na, o apvainikuodamas savo įspūdžius norėčiau karštai padėkoti už šiltą visų dėmesį nuo pat pirmos dienos Lietuvoje. Turiu pripažinti, kad toks dėmesingumas užsieniečiui studentui mane privertė įsimylėti šią šalį.

Thomas: Rugsėjo 2-ąją, palikęs gimtąją Prancūziją ir vykdamas į Lietuvą, nekantravau susipažinti su nauja sparčiai augančia Europos valstybe. Vos atsistojęs ant Lietuvos žemės, iškart pajutau šiltą ir draugišką šio miesto ir, žinoma, visos šalies atmosferą. Mano anglų kalbos žinios nėra pačios geriausios, tačiau nuo pat tada, kai atvykau, visi man buvo labai kantrūs, priešingai nei daugelyje Europos sostinių (pavyzdžiui, mano šalies sostinėje – Paryžiuje). Ne mažiau nustebino ir tai, kad vos atvykus studentui yra paskiriamas mentorius.

Svetimoje šalyje mentoriaus pagalba yra labai vertinga. Galimybė bendrauti su vietiniu mentoriumi padeda pažinti tos šalies kultūrą ir pastebėti esminius jos skirtumus nuo savos šalies kultūros. Su jo pagalba kur kas paprasčiau išsiaiškinti, ką galima pamatyti ir nuveikti sostinėje ir apskritai Lietuvoje. Be viso to, mūsų mentorė mums labai padėjo tvarkant administracinius reikalus, renkantis dalykus, papasakojo, su kokiomis problemomis čia galime susidurti.

Nutariau studijuoti Lietuvoje, norėdamas pamatyti kitokius mokymo metodus Europoje. Pasirinkau nemažai dalykų, kurių Prancūzijoje nesimokiau, ir buvau labai nustebintas šiltų dėstytojo ir studento santykių, grįstų pasitikėjimu ir draugiškumu (kaip pavyzdį norėčiau čia paminėti savo kokybės vadybos dėstytoją Juozą Ruževičių ir kitus).

Lietuva yra labai smagiai gyvenanti šalis, kurios jaunimas linkęs skaniai valgyti, išgerti, pašėlti. Vilniuje gausu visokių originalių restoranų ir barų, išsiskiriančių savo interjeru ir aptarnavimu. Šis miestas išties gražus ir stebinantis. Vienas iš esmingiausių dalykų, kalbant apie užsienietišką patirtį, yra galimybė pažinti įvairias kultūras. Kadangi esu studentas, nutariau gyventi universiteto bendrabutyje. Tai buvo pats protingiausias mano pasirinkimas, nes bendrabutyje turėjau galimybę pabendrauti su įvairiausių kultūrų studentais, geriau ir artimiau pažinti lietuvišką kultūrą. Nuostabu ir tai, kad patys lietuviai labai noriai bendrauja su mumis, užsieniečiais. Dėl to dažnai nueidavome pas juos į svečius bendrabučiuose. Grįžimas atgal į Prancūziją kelia man prieštaringus jausmus. Viena vertus, labai džiaugiuosi galėsiąs vėl sugrįžti namo, pasimatyti su šeima ir draugais. Bet kita vertus, labai liūdna palikti tokią nuostabią šalį, jos geraširdiškus žmones ir turtingą kultūrą.

Hugues: Man labai pasisekė, kad galėjau semestrą pastudijuoti užsienyje. Pasirinkau Lietuvą, nes ligi pat rugsėjo ničnieko nežinojau apie Baltijos šalis. Lietuva susidomėjau todėl, kad ji šiuo metu yra sparčiai ekonomiškai auganti šalis, ir tie pokyčiai labai ryškūs, ypač tarptautinės komercijos, kurią studijuoju Prancūzijoje, požiūriu. Mano ERASMUS viešnagė Lietuvoje prasidėjo dar gerokai anksčiau, nei čia atvykau: susirašinėdamas su VU Tarptautinių ryšių skyriumi, susitvarkiau iki galo visus būsimų studijų formalumus, sužinojau mentoriaus vardą ir t. t. Rugsėjį atvykusį į Vilnių mane labai šiltai ir draugiškai pasitiko mano mentorė Airida. Kadangi jau žinojau, kur gyvensiu, jos lydimas galėjau iškart keliauti į bendrabutį, esantį Saulėtekio al. 39. Paskui labai greit susitvarkėme visus dokumentus studento pažymėjimui gauti, užsiregistravome migracijos tarnyboje ir t. t. Atvykęs į bendrabutį, patyriau lengvą šoką, pamatęs, kaip jie atrodo iš išorės.

Tačiau įėjęs vidun labai greit nusiraminau. Bendrabutis švarus, jaukus, žmonės ten mieli ir svetingi. Pačiame Vilniaus universitete mane taip pat labai šiltai sutiko, tik mano studijų sutartis sudarė šiokių tokių nepatogumų, nes kai kurie mano pasirinkti dalykai dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo būti patvirtinti.

Tad teko rinktis iš naujo. Tačiau jau spalio pradžioje visi dalykai buvo sėkmingai patvirtinti ir jau galėjau normaliai lankyti paskaitas. Anglų kalba dėstomus dalykus buvo sunkoka suprasti. Tačiau man ir dar dviem draugams teko laimė klausyti profesoriaus Juozo Ruževičiaus dėstomo kokybės vadybos kurso. Niekada anksčiau nebuvau studijavęs kokybės, bet šis kursas man labai patiko (užbūrė geras dėstytojas!!!) ir tikrai įgijau labai daug vertingų žinių ir įgūdžių tiek būsimai profesinei veiklai, tiek bendram išsilavinimui. Dalykai, kuriuos pasirinkau, buvo labai įdomūs, daugiau ar mažiau orientuoti į mano specialybę – tarptautinę komerciją. Visi dėstytojai puikūs, o jų interaktyvūs dėstymo metodai tikrai verti dėmesio.

Kalbant apie gyvenimą už universiteto ribų, džiaugiuosi turėjęs progą pakeliauti po Lietuvą: aplankyti Klaipėdą, Trakus, Kryžių kalną ir kitas nuostabias vietas. Naktinis Vilniaus gyvenimas verda kaip reikiant: visų kavinių, barų ir klubų aplinka fantastiška, didžėjai leidžia labai gerą muziką. ERASMUS pusmetis Vilniuje jau išseko. Ir man labai gaila, kad laikas taip greit prabėgo, bet kiekviena akimirka čia buvo nuostabi.

Labai dėkoju ERASMUS programai, VU Tarptautinių ryšių skyriui, ypač Ritai, taip pat savo mentorei Airidai, lietuviams studentams, visiems kitiems ERASMUS studentams, prof. Juozui Ruževičiui ir dr. Daliui Serafinui, ir visiems kitiems dėstytojams. Iki pasimatymo Prancūzijoje!

Julien CORNU, Thomas HERMENT, Hugues LEVIS
Amiens Picardie aukštosios komercijos mokyklos (Prancūzija) magistrantai
Iš prancūzų kalbos vertė Asta Toleikytė