Šiuo metu Medicinos fakultete studijuoja 134 užsienio studentai, dar 40 yra atvykę pagal mainų programas. Šis fakultetas iš kitų Vilniaus universiteto padalinių išsiskiria užsieniečių skaičiumi. Globalėjančiame pasaulyje tarptautiškumas tampa vienu svarbiausių universiteto rodiklių. Medicinos fakulteto tarptautinių ryšių prodekanė doc. Vaiva Hendrixson džiaugiasi, kad užsienio studentai renkasi šį fakultetą. Kodėl? Atsakymai – pokalbyje su prodekane, kuri spalio pradžioje buvo įvertinta Kazachstane.

Šiuo metu itin akcentuojamas tarptautiškumo skatinimas Vilniaus universitete. Kaip tai daryti sekasi Medicinos fakultetui? Koks jo indėlis į tarptautiškumą?

Medicinos fakulteto tarptautiškumas juntamas vos pravėrus fakulteto duris: koridoriuose vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis klega užsienio studentai, suteikiantys fakultetui daugiakultūrio žavesio. Prieš ketverius metus pradėtos medicinos studijos anglų kalba, o nuo pernai šia kalba galima mokytis odontologijos. Be to, Medicinos fakultetas aktyviai dalyvauja studentų ir dėstytojų mainų programose, vykdo bendrus tarptautinius akademinius ir mokslo projektus, jau nekalbant apie daugybę tarptautinių renginių, nuolat vykstančių fakultete. Siūlome ilgą sąrašą dalykų, dėstomų anglų kalba. Juos rinktis gali ne tik medicinos, bet ir kitų studijų programų (pvz., antropologijos ar biochemijos) studentai užsieniečiai.

Galbūt nuo rudens Medicinos fakultete įdiegta kokių nors naujovių, kurios dar labiau padidintų tarptautiškumą ir paskatintų užsieniečius čia rinktis studijas?

Ypatingų naujovių šį rudenį nesame įdiegę, tačiau stengiamės nuolat tobulinti, gerinti studijų kokybę, atnaujinti mokymo bazę, sudaryti kuo geresnę emocinę studijų aplinką tiek studentams, tiek dėstytojams. Mūsų pastangos nenueina perniek: studentai, ypač ERASMUS, greitai apie tai sužino iš jau čia studijavusių bendramokslių, todėl kai kurių užsienio universitetų studentų, pageidaujančių pas mus atvykti dalinių studijų, skaičius kasmet auga vos ne geometrine progresija (šypsosi).

Kaip manote, kodėl užsienio studentai renkasi mūsų Medicinos fakultetą? Kokios jo stiprybės?

To, matyt, reikėtų paklausti pačių studentų. Tačiau iš pokalbių su jais atrodo, kad dalis besirenkančiųjų studijas pas mus jau yra girdėję teigiamų atsiliepimų apie fakultetą, kuriame mokosi jų draugai ir pažįstami. Užsienio studentų pasirinkimą lemia ir Medicinos fakultete praktikuojamas darbas mažose grupėse. Stengiamės, kad studentų skaičius grupėje neviršytų dešimties, o klinikinėse disciplinose tokia grupė dalijama į pogrupius. Toks artimas dėstytojo ir studento kontaktas labai patinka užsieniečiams. Vienas studentas, paklaustas, kodėl rinkosi studijas Medicinos fakultete, vaizdingai atsakė, kad studijos kituose universitetuose jam yra lyg apsipirkimas dideliame prekybos centre, o studijos mūsų fakultete prilygsta butikui. Stengiamės tokį lygį kiek galėdami išlaikyti.

Darbas mažose grupėse, nuoširdus bendravimas su dėstytoju – Medicinos fakulteto stiprybės. Pavyzdžiui, kiekvienam odontologijos studentui suteikiama individuali mokymosi vieta – odontologijos kėdė. Kur rasi tokią prabangą kituose Europos universitetuose! Daugelyje jų viena kėde dažnai dalijasi grupė studentų. Drįstu manyti, kad užsieniečius studijuoti traukia ne tik patrauklesnė negu kaimyninėse Europos šalyse studijų kaina, bet ir gera fakulteto dvasia, draugiška aplinka ir nuolatinis dėmesys, padedantis jaustis lyg namuose.

Iš kokių šalių dažniausiai atvyksta studentai? Kaip manote, kodėl būtent iš jų?

Didžiąją dalį užsienio studentų sudaro vokiečiai. Nemažai studentų atvykę iš Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos. Turime ne vieną užsienietį ir iš tolimesnių kraštų: Izraelio, JAV, Kanados, Australijos, Kinijos, Singapūro, Jungtinių Arabų Emyratų, Nigerijos.

Kodėl esame tokie populiarūs tarp vokiečių? Nors Vokietijoje medicinos studijos nemokamos, tačiau daug vokiečių neturi galimybių studijuoti namie dėl nepakankamo medicinos studijas siūlančių Vokietijos universitetų skaičiaus ir didelės konkurencijos. Todėl vokiečiai ieško kitų nišų. Jie renkasi kokybiškas medicinos studijas siūlančius universitetus kitose Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Apie mus vokiečiai dažniausiai sužino iš žiniasklaidos, socialinių tinklų, čia jau studijuojančių pažįstamų. Ne vienas pasidomėjęs tarptautiniu Vilniaus universiteto reitingu.

Spalio 6 d. Jums suteiktas Karagandos valstybinio medicinos universiteto garbės profesorės vardas. Už ką buvote įvertinta? Kiek apskritai tokie apdovanojimai svarbūs mokslininkui, visam Vilniaus universitetui?

Prisipažinsiu, šis apdovanojimas man buvo kiek netikėtas – vykau sveikinti šio universiteto bendruomenės jo 65 metų sukakties proga. Nesitikėjau, kad pati būsiu pagerbta. Su šiuo universitetu, kaip ir keletu kitų Kazachstano universitetų, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, tad aktyviai dalyvaujame dėstytojų ir studentų mainuose.

Apdovanojimą vertinu ne vien kaip asmeninį laimėjimą dėstant Karagandos valstybiniame medicinos universitete medicinos studentams, studijuojantiems anglų ir rusų kalbomis, konsultuojant doktorantus ar dalyvaujant mokslinėje veikloje. To nebūčiau pasiekusi be savojo Medicinos fakulteto. Tikiu, kad tai reikšmingas įvertinimas ir mano Alma Mater. Stovėdama kartu su kitų universitetų mokslininkais ir priimdama apdovanojimą pirmiausia atstovavau Vilniaus universitetui.

Papasakokite apie savo patirtį ir stažuotes užsienio universitetuose. Ką Jums kaip mokslininkei jos suteikia?

Pirmoji profesinė patirtis užsienyje buvo iš karto po medicinos studijų Vilniaus universitete. Šveicarijoje, Bazelio universiteto ligoninėje, praleidau tris rezidentūros mėnesius. Paskui laukė kelios stažuotės Vokietijoje, vieneri doktorantūros metai Greifsvaldo universitete, stažuotės Austrijoje, mokymai Kazachstane. Sunkiausi, tačiau moksliniu požiūriu produktyviausi buvo metai, praleisti Greifsvalde. Galima sakyti, kad ten prasidėjo mano kaip mokslininkės karjera. Tai buvo neįkainojama patirtis. Patirtis ir stažuotės užsienio universitetuose plečia mokslinį akiratį, suteikia kitokių minčių, naujų idėjų, supažindina su įdomiais, kūrybingais žmonėmis, kurių ne vienas tampa kolega ir bičiuliu.

Kuo fakultetui, universitetui naudingos studentų ir dėstytojų stažuotės užsienyje?

Per dėstytojų ir studentų mainus vyksta žinių, idėjų sklaida, dalijamasi akademine, moksline, praktine, kultūrine patirtimi, mezgamos naujos pažintys, kurios dažnai atveda į bendrą projektinę veiklą ir tolesnį bendradarbiavimą. Tarptautiniai mainai neleidžia universitetui virti savo sultyse. Jie formuoja platesnį, įvairesnį požiūrį, kritinį mąstymą, toleranciją kitokiai minčiai. Be to, viešėdami užsienio aukštosiose mokyklose mūsų studentai ir dėstytojai kartu garsina ir Vilniaus universiteto vardą.

Interviu publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“ (gruodis, Nr. 6).