Teisiškai pripažintas nacionaliniu universitetu, kuriame įdiegta visaapimanti kokybės sistema, su pabaigtu formuoti akademiniu miesteliu Saulėtekyje – tokios pagrindinės Vilniaus universiteto ambicijos per artimiausius septynerius metus.

Sieks nacionalinio universiteto statuso

Universiteto strateginiams tikslams įgyvendinti yra skiriama visa jo veikla, tačiau strateginiame plane išskirtos septynios veiklos kryptys, nuo kurių įgyvendinimo priklausys tolesnė Universiteto raida: mokslo rezultatyvumo didinimas, studijų kokybės gerinimas ir internacionalizavimas, personalo skatinimas, Universiteto bendruomenės stiprinimas ir santykiai su partneriais, informacinė plėtra, infrastruktūros plėtra, efektyvus finansų valdymas.

Strateginės plėtros prorektorius habil. dr. profesorius Juozas Rimantas Lazutka teigia, kad visose prioritetinėse VU veiklos kryptyse numatyta gerinti darbo kokybę ir darbo sąlygas.

VU sieks būti teisiškai pripažintas nacionaliniu universitetu. Tai, anot prof. J. R. Lazutkos, pats ambicingiausias Universiteto tikslas politine prasme.

Saulėtekyje įsikurs daugiau fakultetų

Finansine prasme ambicingiausias VU tikslas – Gamtos mokslų, Chemijos, Matematikos ir informatikos fakultetus per 2007–2013 metus perkelti į Saulėtekio akademinį miestelį, o Medicinos fakultetą – į Santariškių sveikatos miestelį. Šiuose fakultetuose turėtų pagerėti darbo ir studijų sąlygos. Dabar turimi Universiteto pastatai M. K.Čiurlionio ir Naugarduko gatvėse įstatymų numatyta tvarka turėtų būti perduoti „Turto bankui“. „Turto bankas“ finansuotų naujųjų pastatų statybą, o savo įdėtas lėšas susigražintų aukcione pardavęs senuosius pastatus. Jei juos pardavus liktų nepanaudotų lėšų, jos turėtų būti naudojamos tolesnei Universiteto infrastruktūros plėtrai ar mokslinei-mokomajai įrangai įsigyti.

„Jau prieš keliasdešimt metų buvo numatyta, kad Saulėtekyje bus didžioji dalis Universiteto fakultetų, – pasakoja prorektorius. – Buvimas vienoje vietoje pagerins sąveiką tarp fakultetų – tiek mokslinių tyrimų, tiek studijų srityje. Fizikos, Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetų dėstytojai dažnai dėsto visų šių fakultetų studentams. Turint omenyje didelius kamščius mieste, jei studentams iš M. K. Čiurlionio gatvės, kur yra Gamtos mokslų fakultetas, reikia nuvažiuoti į Saulėtekį, o paskui – į Naugarduko gatvę, kur įsikūręs Chemijos fakultetas, jie važinėjimui sugaišta tiek pat laiko, kiek tos dienos studijoms. Medicinos fakultetą perkėlus į Santariškes, jis būtų ten, kur faktiškai vyksta studijos.“

Saulėtekyje ir Santariškėse planuojama statyti ir naujus studentų bendrabučius. Saulėtekyje taip pat įsikurs nauja VU biblioteka – Mokslinės komunikacijos centras. Universitetas turi ambicijų įkurti Akademinių ir mokslinių skaičiavimų mazgą bei Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų duomenų centrą.

„Šimtu procentų visko padaryti gali nepavykti, nes reikalingos lėšos skaičiuojamos šimtais milijonų litų“, – kalbėdamas apie infrastruktūros plėtrą mąsto prorektorius.

Kai kurie valstybiniai mokslo institutai galės asocijuotis arba jungtis prie Universiteto. Biotechnologijos ir Biochemijos institutai nori persikelti į Saulėtekio alėją kartu su Gamtos mokslų fakultetu. „Nors jie nepriklauso Universitetui, bet savo ateitį mato susietą su Universitetu“, – sako strateginės plėtros prorektorius.

Pasak prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos, naujoviškiems mokymo metodams reikia ir naujoviškos infrastruktūros: individualių darbo vietų studentams, daugiau patalpų, kurios būtų pritaikytos grupiniam studentų darbui, diskusijoms. Dabartinės laboratorijos neatitinka saugaus darbo reikalavimų. Joms keisti, taip pat ir kitoms Universiteto sritims bus siekiama gauti kuo daugiau lėšų iš struktūrinių fondų.

Daugiau tarptautiškumo

Anot prof. J. R. Lazutkos, labiausiai studijų kokybę turėtų pagerinti studijų internacionalizavimas – ir studentų, ir dėstytojų mainai. Universitetas sieks, kad dėstytojai keltų kvalifikaciją per visą savo karjerą, doktorantai aktyviau dalyvautų tarptautiniuose mainuose. Gabiausiems studentams planuojama parengti individualių studijų sistemą.

Prof. A. Marčinsko nuomone, galima daug tikėtis iš planuojamo įkurti kokybės komiteto, tačiau prieš steigiant šį padalinį reikia platesnių vidinių diskusijų.

VU turėtų padaugėti magistrantūros studijų programų anglų kalba ir jungtinių studijų programų. Nuo 2008 metų tarptautinę jungtinę turizmo vadybos programą siūlys Ekonomikos fakultetas. Ji bus vykdoma kartu su Suomijos HAAGA-HELIA taikomųjų mokslų universitetu. Anot strateginės plėtros prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos, rengti jungtines studijų programas trukdo teisės aktų nelankstumas, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir registruojant naujas studijų programas. Bendro diplomo juridiškai keli universitetai negali išduoti.

Planuojama, kad VU atsiras elektroninių konspektų sistema. „Idealiu atveju turėtų būti sukurtas kiekvieno dėstomo dalyko puslapis internete, kur būtų galima rasti studijų medžiagą, pabendrauti su dėstytoju. Kai kurie dėstytojai tai jau daro“, – pasakoja prorektorius prof. J. R. Lazutka.

Kompetencijos centrai gerins Universiteto įvaizdį

Planuojama steigti doktorantų mokyklas ir jose įdiegti skandinavišką modelį – doktorantas studijų kreditus galėtų gauti ne tik už individualiai pasiruoštus ir išlaikytus dalykus, tačiau ir už dalyvavimą konferencijose, praktiniuose kursuose.

VU atsiras koordinaciniai, pavyzdiniai ir kompetencijos centrai. Apie planuojamą įkurti VU Ekonominės ekspertizės centrą papasakoja prof. A. Marčinskas: „Šiame centre bus vykdoma valstybės institucijų priimamų teisės aktų, programų ekonominė ekspertizė. Tai bus ir mokslinė mokomoji laboratorija doktorantams. Tai ambicingas projektas, padėsiantis gerinti ir VU įvaizdį.“ Ekonominės ekspertizės centras dėl bendradarbiavimo tarsis ne tik su Seimu, ministerijomis, bet ir su europarlamentarais.

Prioritetinius mokslinius tyrimus planuojama finansuoti labiau centralizuotai, panaudojant dotacijų (angl. grant) sistemą. Kamieniniams padaliniams numatoma perduoti daugiau atsakomybės už finansų valdymą. Jau dabar iki 85 procentų VU biudžeto lėšų (neįskaitant struktūrinių fondų lėšų) yra administruojamos fakultetuose.

Žiniasklaidai – ekspertų sąrašas

„Dėl didelio fakultetų skaičiaus ir jų savarankiškumo nebeturime to, ką galėtume pavadinti Universiteto bendruomene. Universiteto darbuotojai dažnai nežino, kur Universitetas eina, ką jis daro, kokie administracijos planai“, – sako prof. J. R. Lazutka. Siekiant keisti šią padėtį numatyta gerinti komunikaciją tarp administracijos ir kitų Universiteto padalinių per Universiteto spaudą ir renginius.

VU ruošiamasi parengti privalomą arba pasirenkamą Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslo istorijos dalyką visų fakultetų studentams.

Pasak prof. A. Marčinsko, inicijavusio ne vieną projektą studijų kokybei ir VU įvaizdžiui gerinti, Universitetas skiria per mažai dėmesio savo įvaizdžio kūrimui: „Visuomenė reaguoja ne tik į Universiteto studijų kokybę, mokslo pasiekimus, bet ir į siunčiamus signalus. Manome, kad mūsų pasiekimai savaime reklamuoja Universitetą, bet taip nėra.“ Tam, kad visuomenė daugiau sužinotų apie VU mokslininkų pasiekimus, žiniasklaidai bus pateiktas Universiteto ekspertų įvairiose mokslų srityse sąrašas.

Planuojama, kad nuo šio rudens pradės veikti verslo ir mokslo bei studijų koordinavimo komitetas, kuriam priklausys pagrindiniai Lietuvos verslo atstovai, daugiausia Universiteto absolventai. Komitetas bus rektoriaus patariamasis organas. Tikimasi, kad tai padės verslininkams geriau suprasti, kas vyksta Universitete, o Universitetui – kas vyksta versle.

Universitetas planuoja bendradarbiauti su kitais universitetais, kolegijomis, valstybės mokslo institutais, organizuoti dėstytojų, doktorantų ir magistrantų darbą su gabiausiais Lietuvos moksleiviais, padedant jiems dalyvauti olimpiadose. Glaudesnio Universiteto ryšio su visuomene siekiama ir organizuojant viešas paskaitas, bendradarbiaujant su visuomeninėmis ir profesinėmis organizacijomis. VU turi savo Mokslo muziejų ir žada inicijuoti Nacionalinio mokslo muziejaus įsteigimą.

Siekiant palaikyti ryšius su absolventais, alumnų organizacijoms teikiama ne tik informacinė ir organizacinė pagalba, bet ir siūlomos nuolaidos perkant VU išleistas knygas ir suvenyrus, alumnai kviečiami į Universiteto renginius.

Sunkiausia – pritraukti jaunus dėstytojus

„Universitete esame praradę visą kartą žmonių, gal net dvi kartas. Didžiausias tuščias tarpas, kur nėra dėstytojų, yra tarp 30–45 metų amžiaus“, – konstatuoja strateginės plėtros prorektorius. Sunkiausias Universiteto uždavinys – atjauninti personalą. VU sieks pritraukti ne tik jaunus žmones, bet ir kitų amžiaus grupių specialistus iš valstybės institucijų, verslo. Dėstytojų iš užsienio bus siekiama prisitraukti per mainų, Europos Sąjungos finansuojamas programas, įvairius fondus, subsidijas. „Dėstytojo specialybė nepatraukli jaunimui dėl per mažo darbo apmokėjimo, lėtų karjeros galimybių. Be to, tam tikruose padaliniuose aplinka nėra palanki jaunimui, – pasakoja prof. J. R. Lazutka. – Taip yra ir dėl objektyvių priežasčių. Moksle daugeliu atvejų nieko nepasieksi, jei iš dalies nebūsi egoistas, nebūsi užsispyręs, neturėsi kitokios, kategoriškos nuomonės.“

Paklaustas, kam reikalinga personalo atjauninimo galimybių studija, jei priežastys, kodėl jauni žmonės neina dėstyti į universitetus, yra akivaizdžios, prof. J. R. Lazutka paaiškino, kad galimybių studija skirta ne vien priežastims išsiaiškinti, bet ir ieškoti būdų, kaip galima pagerinti situaciją. Pavyzdžiui, jei atlyginimo ir užtenka pragyvenimui, dažnai jo neužtenka pasiimti būsto paskolai, ir tai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl jauni žmonės ieško geriau apmokamo darbo. „Galima ne tik didinti atlyginimus, bet ieškoti ir kitų būdų, kaip padėti jauniems dėstytojams gauti būsto paskolas, pavyzdžiui, valstybės garantijomis, pasirašant sutartis su bankais dėl jaunų specialistų rėmimo“, – kalba profesorius J. R. Lazutka.

Siekiant skatinti darbuotojus, numatyta sukurti darbuotojų lojalumo programas.

Strateginiame plane rašoma, kad lygiavos nei padaliniuose, nei tarp jų neturi būti ir priduriama, kad daugiau turi laimėti tie, kurie daugiau, efektyviau ir perspektyviau dirba. VU planuojama parengti lankstų diferencijuoto apmokėjimo pagal galutinius veiklos rezultatus modelį.

Nėra galimybių pasiekti aukštų reitingų

Kodėl VU nesiekia patekti tarp geriausių Europos, pasaulio universitetų? Kodėl strateginiame plane nekalbama apie reitingus? Į šiuos klausimus atsakydamas strateginės plėtros prorektorius teigė, kad tokios galimybės nėra, o rengiant strateginį planą buvo siekta, kad iškelti tikslai turėtų bent mažą realizavimo galimybę. „Manau, kad nerealaus tikslo išsikėlimas turi priešingą poveikį – jis demobilizuoja žmones. Būtume tapę pajuokos objektu. Visi universitetai, kurie yra tarp pasaulio geriausių 100 ar 50 universitetų, neturi mažesnio nei 1 mlrd. litų metinio biudžeto. Dažniausiai jų metinis biudžetas būna apie 2–4 mlrd. Litų, – aiškina prorektorius prof. J. R. Lazutka. – Dabar VU biudžetas yra 149 mln. litų. Nėra vilčių, kad jis greitai padidės 6 ar 10 kartų. Net ir turint pakankamą finansavimą, iš karto į šimtuką nepapulsime. Tokį finansavimą reikėtų turėti ne mažiau nei 10 metų, kad jis atsipirktų pagal reitingus.“

Rengiant strateginį planą, Universiteto darbuotojai išsakė daug gerų pasiūlymų, tačiau jų kol kas negalima įgyvendinti, mat jie prieštarautų Lietuvos įstatymams. „Lietuvos teisės aktai yra itin nepalankūs aukštojo mokslo sistemai, mokslinei veiklai, universitetų inovacinei veiklai. Šia prasme esame viena labiausiai atsilikusių valstybių“, – apgailestauja prorektorius.