Mokslininkai neabejoja, kad kelias į progresyvių inovacijų kūrimą ir efektyvų visuomenės problemų sprendimą – akademinės bendruomenės ir startuolių bendradarbiavimas. Kuo ir kokiose srityse šis ryšys gali būti naudingas, pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas, VU Technologijų uosto iniciatorius prof. Tomas Davulis ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė.

Bendradarbiavimo reikšmė

Mokslininkų teigimu, būtina tiesti tiltus tarp akademinės bendruomenės ir inovatyvių verslų: „Startuoliai ir akademinė bendruomenė man yra neatsiejamos dalys, viena visuma, kuri parodo, kad mokslas gali būti ne tik teorinis, bet ir turėti inovatyvų praktinį pritaikymą. Tai yra stimulas ir jauniesiems, ir vyresniems mokslininkams pritaikyti savo teorines ir eksperimentinėje skalėje esančias žinias realiems poreikiams ir pažangai. Noriu pabrėžti, kad startuoliai – ne tik studentams“, – teigia prof. Ž. Stasiškienė.

Pasak profesorės, tarpdisciplininiai startuoliai, kūrimosi ir veikimo procese integruojantys įvairias mokslo sritis, yra ateities lyderiai, galėsiantys sistemiškai spręsti iškylančias problemas: „Kartais išnaudojama daug parako tuščiam šaudymui: mūsų startuoliams labai trūksta sistemingumo, pamatoma siaura niša ir neapgalvojama, kaip ji integruosis į realų gyvenimą.“

Tam pritaria ir prof. T. Davulis. Pasak jo, vis sudėtingėjantys technologijų panaudojimo būdai, žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveika bei kitos naujovės kuria iššūkius, kuriuos pravartu spręsti kartu. Tačiau tokios sąsajos Lietuvoje vis dar yra labiau išimtis nei taisyklė: „Pagal 2019 m. bendrą konkurencingumo indeksą, atliekant inovacijų pajėgumų srities vertinimus, tokius kaip mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros lygis, daugiašalis bendradarbiavimas, klasterių augimas, patentų išradimams išdavimas, iš 141 valstybės Lietuva užėmė 42 vietą. Per metus šioje srityje nukritome, 2018 m. buvome 37 vietoje. Vien tai rodo, kad nors verslo ir mokslo partnerystė skatinama vis labiau, jos mastai turi augti.“

Profesoriaus teigimu, pagrindinis šį ryšį stabdantis veiksnys yra informacijos trūkumas: „Turėdamas įvairios patirties tiek su verslais, tiek su mokslo atstovais, galiu teigti, kad abiem grupėms trūksta aiškios, plačiai skleidžiamos informacijos apie bendradarbiavimo galimybes, pasiūlymus, pasigendama gairių, nuo ko pradėti. O noro įsitraukti į bendras veiklas tikrai yra.“

KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė

Priežastys eiti koja kojon

Prof. T. Davulio teigimu, sanglaudos tarp startuolių ir mokslininkų nauda yra abipusė: „Verslui mokslininkai geba pasiūlyti reikalingų žinių bei technologijų, idėjų tolimesnėms įmonės veikloms. Be to, gali padėti spręsti aukštos kompetencijos technologines, žmogiškųjų išteklių ir kitas problemas. Tyrėjams taip pat pravartu eiti koja kojon su jaunais verslais, nes šie turi galimybę siūlyti turimas žinias naujiems produktams ir paslaugoms kurti, įgyti naujų kompetencijų, pagerinti asmeninius mokslo rezultatus.“

Prof. Ž. Stasiškienė įžvelgia daug sričių, kuriose būtent šiandien šis bendravimas būtų aktualus: „Mes turime daugybę idėjų, susijusių su užklupusia pandemija, pavyzdžiui, kaip užtikrinti švietimo įstaigų darbą, nuotolinį mokymąsi. Ši situacija verčia mus gyventi kitaip ir imtis pokyčių. Be to, šiuo metu matau tam tikrą nišą lietuvių mokslininkams, skatinčiau startuolius kurti darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos srityse, nes jų vis dar labai trūksta pasaulyje.“

Galimybės visoms mokslo šakoms

Pasak mokslininkų, startuolių ribojimo temomis ar mokslo sritimis nėra. „Jie gali būti ir technologiniai, ir socialiniai, ir chemijos, ir biologijos žinių reikalaujantys, taigi nuo A iki Z. Kiek teko bendrauti su pasaulio startuoliais, galima pasakyti, kad nėra mokslo srities, kurioje nebūtų veikiančio startuolio“, – sako prof. Ž. Stasiškienė.

Prof. T. Davulio teigimu, mokslo integracijos į verslą pavyzdžių yra, bet ne visose srityse: „Ypač bendradarbiavimas su mokslininkais skatinamas biotechnologijų, lazerių technologijų, aplinkosaugos, energetikos srityse. Tačiau startuoliai gali kurti inovacijas ir tokiose srityse kaip ekonomika, komunikacija, teisė, žmogiškieji ištekliai, taip pat siekti darbo rinkos, švietimo, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros. Be to, net ir aukštųjų technologijų startuolių komandoje privalo būti talentingas pardavimų specialistas, finansų kontrolierius, teisininkas, tad jų veikloje gali suklestėti ir socialinius mokslus išmanantys specialistai.“

Ar bendradarbiauti dabar?

Prof. Ž. Stasiškienės nuomone, krizė sujaukė startuolių ir mokslininkų planus. Tad į klausimą, ar dabar jiems kurtis palankus metas, vienareikšmiškai atsakyti sunku: „Startuoliams labai svarbi finansinė parama, kiek jie sugebės gauti vadinamųjų „finansinių injekcijų“. Jei finansavimas būtų užtikrintas valstybės, savivaldybių, tarptautinių organizacijų lygmeniu, tai tikrai galėtų būti jei ne aukso, tai bent sidabro amžius. Taigi stimulų kurtis yra, bet svarbu, kad būtų ir sąlygos.“

Prof. T. Davulis taip pat siūlo įžvelgti galimybes krizės metu: „Karantino laikotarpiu visos veiklos kaip niekada anksčiau persikėlė į elektroninę erdvę. Tai verta panaudoti kūrybai tiek mokslininkams, tiek verslininkams. Taip, šiandien išgyvename krizinį laikotarpį, bet išmanūs, aktyvūs ir įvairias žinias darbe integruojantys startuoliai gali net padėti iš jo prisikelti.“

Jau šį rugsėjį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektas „TechHub“ visų sričių startuolius kvies dalyvauti preakceleratoriuje, kurio metu įmonės išplėtos savo idėjas iki minimalaus produkto, turės galimybę pasipildyti komandos nariais, gauti specialistų patarimų ir pasinaudoti kitomis MITA priemonėmis. Geriausiai pasirodę startuoliai taip pat turės galimybę išvykti į užsienį ieškoti partnerių, investuotojų ar dalyvauti akceleravimo programose. Be to, visi verslai jau dabar gali registruotis į konsultacijas su projekto ekspertais, kurie nemokamai patars inovacijų diegimo, strategijos, mokesčių ir kitais klausimais.

„TechHub“ – tai MITA įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, intensyviam startuolių augimui skatinti ir tvariai verslumo ekosistemai plėtoti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus kurti ir plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviai augti aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįstam verslo segmentui Lietuvos ekonomikoje.  

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT.