Būti profesionaliu sportininku dar nereiškia, kad turi pamiršti išsilavinimą ir studijas. Viską suderinti nėra lengva, bet tikrai įmanoma, sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) kūrybos komunikacijos studijų programos pirmakursė, salės tinklininkė Rėja Toleikytė, žurnalistikos studijų programos trečiakursė, paplūdimio tinklininkė Ieva Dumbauskaitė ir VU KF alumnė, lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė.

Sporte išugdyti įpročiai praverčia moksluose

Visos sportininkės jau mokykloje tvirtai žinojo, kad nori studijuoti VU KF ir buvo pasiryžusios studijas derinti su profesionaliu sportu. Anot atlečių, sporte įgyti įpročiai pravertė ir studijuojant.

„Sportas man, kaip asmenybei, padarė didžiausią įtaką. Tapau užsispyrusi, siekianti tikslo, disciplinuota. Sportas ir studijos galbūt atrodo nesuderinami dalykai, bet manau, kad būtent sportas, treniruotės, disciplina, kurios privalo laikytis sportininkai, tikrai pravertė ir studijose“, – įsitikinusi B. Virbalytė-Dimšienė.

Tam pritaria ir tinklininkė I. Dumbauskaitė: „Net negaliu pasakyti, ką sportas mano gyvenime pakeitė, kadangi jis man itin artimas nuo pat vaikystės. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be sporto ir aktyvios veiklos. Žinoma, sportas formuoja ir atskleidžia charakterį, moko niekuomet nenuleisti rankų ir kovoti dėl savo tikslo. Tai praverčia ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, studijose. Ir dar sportas, o ypač mano sporto šaka, leidžia pamatyti pasaulį ir įvairias kultūras. O keliavimas man yra viena didžiausių gyvenimo laimių.“

VU KF alumnė, lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė.

Studijos išmokė geriau planuoti laiką

Ne tik įpročiai, susiformavę profesionaliai sportuojant, praverčia moksluose, bet ir atvirkščiai – žinios ir įgūdžiai, įgyti universitete, naudingi siekiant aukštumų sporto srityje, gyvenime.

„Studijų įtaka yra milžiniška, pradedant žiniomis, kurias gavau universitete, baigiant asmeninių gebėjimų tobulinimu. Didžiausią įtaką man padarė užduočių gausa, nes dėl darbų kiekio man reikėjo išmokti kuo efektyviau planuoti savo laiką. Negaliu sakyti, kad aš puikiai tai darau, tačiau net ir asmeniniame gyvenime pastebiu, kad dabar planuoti sekasi geriau“, – apie studijų įtaką gyvenime pasakoja R. Toleikytė.

Kad studijuojant įgytos žinios, gebėjimai praverčia ir už universiteto sienų, įsitikinusi ir I. Dumbauskaitė: „Manau, kad bet kokios studijos, ypač jei jos patinka, daro įtaką žmogaus asmenybei. Ne išimtis esu ir aš. Žurnalistikos studijos apima daugybę sričių, turėjau galimybę mokytis ir ekonomikos, ir filosofijos, ir su politologija susijusių dalykų. Tai praplėtė mano pasaulėvaizdį, nuo pirmo kurso jaučiuosi gerokai patobulėjusi įvairiapusiškai. Už tai esu dėkinga universitetui.“

B. Virbalytė-Dimšienė taip pat teigia, kad studijos turėjo įtakos jos asmenybės formavimuisi, ir džiaugiasi, kad mokslai davė daugiau nei tik žinias: „Žurnalistikos studijos ir dėstytojai tikrai suformavo tam tikras mano savybes. Iki šiol turiu tik pačius gražiausius prisiminimus iš studijų laikų: apie dėstytojus, jų profesinius ir gyvenimiškus patarimus. Studijuojant kursiokai ir dėstytojai buvome lyg šeima. Iki pat šių dienų mano kursiokai man išliko draugai, tad galiu pasakyti, kad studijos tikrai davė daug.“

VU KF kūrybos komunikacijos studijų programos pirmakursė, salės tinklininkė Rėja Toleikytė.

Derinti mokslus ir sportą – įmanoma

Pagrindinis iššūkis studijuojantiems sportininkams – paskaitų ir treniruočių derinimas. Viską suspėti ir daryti kokybiškai yra sudėtinga ir dėl laiko, ir dėl energijos stokos.

„Visko būna, nemeluosiu. Kartais tenka ateiti į treniruotę nepailsėjus, nes iš vakaro mokiausi. Kartais nukenčia paskaitų lankomumas dėl treniruočių. Anksčiau buvo tekę net stabdyti studijas dėl laiko stokos, o gal tiesiog nenoro to laiko studijoms surasti. Tačiau atrodo, kad dabar nemažai kas pasikeitė, pradėjau viską suspėti, o ir studijuoti motyvacijos atsirado gerokai daugiau. Gal tiesiog kažkiek subrendau“, – svarsto I. Dumbauskaitė.

Pertrauką studijuojant teko daryti ir jau žurnalistikos studijas baigusiai B. Virbalytei-Dimšienei, tačiau dabar ji yra įsitikinusi, kad be reikalo nepatikėjo savo jėgomis derindama mokslus ir sportą.

„Sportas ir studijų laikais užimdavo labai daug laiko. Derinti mokslus ir treniruotes pavykdavo, buvau gerai besimokanti studentė, tačiau kai galvoje užgimė olimpinė svajonė, tada supratau, kad dėl jos kažką teks paaukoti. Po trijų kursų nusprendžiau padaryti pertrauką moksluose. Didžiausia mano klaida buvo ta, kad pagalvojau, jog olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis žmogus negalės parašyti gero baigiamojo darbo ir tinkamai užbaigti studijų. Grįžimas į mokslus užtruko. Dabar manau, kad tikrai galėjau suderinti studijas ir sportą“, – pasakoja B. Virbalytė-Dimšienė.

Laiko randa ir darbui

Neretai studijuojant pradedama kopti ir karjeros laiptais. VU KF studentės I. Dumbauskaitė ir B. Virbylaitė-Dimšienė šiuo metu ne tik treniruojasi, mokosi, bet ir dirba.

„Dirbu darbo dienomis, vakarais. Kai kurios dienos būna žvėriškai sunkios. Kartais tenka 8 val. ryto išeiti iš namų ir tik 23 val. grįžti, bet kai labai nori, kažkaip susitvarkai. Žinoma, dabar kiek paprasčiau, kai dėl karantino studijos vyksta nuotoliniu būdu. Man tai labai patinka. Dirbu paplūdimio tinklinio trenere, mokau šios sporto šakos mėgėjus tinklinio subtilybių. Tai nuostabus darbas, nes visi pas mane sportuojantys žmonės labai draugiški ir malonūs, o su nemaža jų dalimi jau esame tapę draugais“, – pasakoja I. Dumbauskaitė.

Lengvaatletė B. Virbalytė-Dimšienė šiuo metu dar mokosi magistrantūroje ir jau 14 metų dirba LRT televizijoje: „Žurnalisto darbo valandos nėra įprastos nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, savo darbo dieną dėliojuosi pati. Mano diena prasideda nuo treniruotės, tada lekiu į darbą, tikrinu, ar turiu sutartų interviu, ar laukia varžybos, o dieną taip pat užbaigiu treniruote. Šiame savo gyvenimo etape daugiausia dėmesio noriu skirti sportui, todėl šiuo metu nedirbu visu tempu. Bet žinau, kad ateis etapas, kai galėsiu visiškai atsiduoti kitai savo aistrai, savo darbui – sporto žurnalistikai.“

VU KF žurnalistikos studijų programos trečiakursė, paplūdimio tinklininkė Ieva Dumbauskaitė.

Laisvalaikis ir ateities planai

Nors sportininkių gyvenimo ritmas įtemptas, laisvalaikio taip pat stengiamasi nepamiršti. Tačiau visos vieningai prisipažįsta, kad kartais pomėgiams laiko pristinga.

„Laisvalaikiui galbūt nelieka tiek laiko, kiek kitiems žmonėms, tačiau mano darbas ir sportas man yra tarytum laisvalaikis, todėl esu labai laiminga. Sporto ir žurnalistikos niekada nevadinau darbu, nes tai yra mano aistros, pomėgiai. Yra sakoma, kad laimingas tas žmogus, kurio darbas gali būti ir hobis, tad man tikrai pasisekė. Kitiems pomėgiams laiko šiuo metu nelieka, tačiau viskas dar priešaky, dar atsigriebsiu“, – įsitikinusi sportinio ėjimo profesionalė B. Virbylaitė-Dimšienė.

I. Dumbauskaitė tikina, kad nors ir gyvena įtemptu ritmu, laisvalaikį taip pat mėgsta leisti aktyviai: „Labai mėgstu riedučius, dviračius, pasivaikščiojimus. Praėjusią vasarą išbandžiau vandenlenčių parką ir jėgos aitvarus, abu labai patiko, tikiuosi atrasti tam laiko ir ateityje. Mėgstu stebėti sporto varžybas, ypač Kauno „Žalgirio“. Taip pat mėgstu filmus, dokumentiką, knygas. Pagerėjus orui stengiuosi daugiau laiko praleisti gamtoje. O kartais norisi tiesiog nieko neveikti. Žodžiu, sąrašas gana ilgas, tik duokit viskam laiko ir gerų orų“, – sako I. Dumbauskaitė.

Salės tinklininkė R. Toleikytė prisipažįsta, kad beveik visą jos laisvalaikį šiuo metu užima savanorystė: „2020 m. pradžioje pradėjau savanoriauti AIESEC organizacijoje. Ji mane sužavėjo tuo, kad yra didžiausia jaunimo valdoma organizacija pasaulyje, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos siekia užtikrinti taiką rengdama jaunimo mainus, stažuotes užsienyje. Šiuo metu ši veikla užima daug mano laisvo laiko. Na, o kai nesavanoriauju ir iš tiesų turiu laisvo laiko, labai mėgstu su draugais keliauti dviračiais po Lietuvą, pasiklysti gamtoje, žiemą mėgstu slidinėti kalnuose“, –pasakoja R. Toleikytė.

B. Virbalytė-Dimšienė sako, kad šiuo metu turi pagrindinį tikslą – išvykti į Tokijo olimpines žaidynes, kurios turėjo įvykti šių metų vasarą, bet buvo nukeltos į 2021-uosius, o I. Dumbauskaitė visų savo tikslų neatskleidžia ir prisipažįsta mėgstanti planuoti tyliai: „Į labai tolimą ateitį nesikoncentruoju, dabar noriu pabaigti studijas ir tobulėti kaip sportininkė. Žinoma, labai norėčiau tapti pasaulinio lygio paplūdimio tinklinio žaidėja, tačiau jei tai nepavyks, turiu ir planą B.“