Lietuva yra užsibrėžusi ambicingą tikslą – per kelerius artimiausius metus šalyje turėtų pradėti visu pajėgumu veikti penki integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai. Šio projekto įgyvendinimas turėtų padėti sukoncentruoti mokslinius šalies pajėgumus, sudaryti sąlygas glaudesniems verslo ir mokslo santykiams. Apie slėnių koncepciją, jų plėtros ir veiklos perspektyvas šios savaitės pradžioje buvo kalbama Pasaulio lietuvių ekonomikos forume, vykusiame Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Penkiems slėniams – daugiau nei milijardas litų

Slėniai įsteigti trijuose Lietuvos miestuose. Vilniuje kuriasi „Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai, Kaune – „Santakos“ ir „Nemuno“, Klaipėdoje – Jūrinis slėnis. Vienas iš sostinėje įsikūrusių dviejų slėnių steigėjų yra Vilniaus universitetas (VU). Dalyvavimas integruotų centrų projektuose leidžia universitetui tikėtis kokybinio proveržio ne tik mokslo, bet ir studijų srityje.

Bendra investicijų į minėtus penkis slėnius suma viršija vieną milijardą litų. Pasak Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko habil. dr. Eugenijaus Butkaus, mūsų šalyje iki šiol dar nėra buvę panašaus masto investicijų į mokslą. „Slėnis – tai kompleksinė struktūra. Labiausiai pastebima yra infrastruktūros plėtra, tačiau svarbesnis yra žmogiškųjų išteklių stiprinimas. Svarbu, kad daugiau mokslininkų, tyrėjų pradės dirbti vienoje vietoje – vieni šalia kitų. Be to, vyks jų kompetencijų ugdymas ir augimas“, – sakė E. Butkus.

Kaip vieną iš svarbiausių slėnių uždavinių LMT pirmininkas įvardijo mokslo ir verslo sąveiką. „Idėja yra paprasta – slėniuose turi bendradarbiauti mokslas ir verslas. Verslas čia turėtų gauti atvirą prieigą prie naujausių mokslo laimėjimų“, – pažymėjo E. Butkus. LTM pirmininkas taip pat tikisi, kad slėnių projektų įgyvendinimas padės sustabdyti jaunimo emigraciją iš Lietuvos. „Jauniems žmonėms reikia tiesiog parodyti, kad jie gali čia realizuoti savo potencialą“, – yra įsitikinęs E. Butkus. 

Globalių ambicijų atspindys

Vilniaus universiteto strateginės plėtros prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka pažymėjo, kad kalbėti apie tokių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų atsiradimo būtinybę pradėta jau prieš vienuolika metų. „2000 m. skirtingos politinės jėgos pasiekė Nacionalinį susitarimą, kuriame buvo išsakyta mintis, kad Lietuva galėtų remti savo ateitį mokslu. Nuo to laiko pradėjo rutuliotis ir slėnių idėja“, – sakė J. R. Lazutka.

VU strateginės plėtros prorektorius optimistiškai žiūri į slėnių suteikiamas galimybes. „Mokslininkams tai bus puiki vieta, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus, studentams – vieta studijuoti, verslininkams – vieta pasisemti idėjų, o išvykusiam gabiam jaunimui – vieta, kur grįžti“, – teigė J. R. Lazutka. Pasak jo, kurdama integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus Lietuva tikisi, kad jos mokslinis potencialas pasieks aukštą konkurencingą lygį. „Jei nesi pasaulinio lygmens, tai tavęs lyg ir nėra. Mūsų ambicijos gali būti tik tokios – globalios“, – tvirtino J. R. Lazutka.

Panašią mintį Pasaulio lietuvių ekonomikos forume išsakė ir Europos Komisijos regioninės politikos generalinis direktorius Johanas Magnussonas. Pasak jo, mokslinis ir dalykinis bendradarbiavimas turi plėtotis ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygiu. Lietuvoje kuriami slėniai turi tapti centrais, kuriuose galėtų būti įgyvendinamas toks tarptautinis bendradarbiavimas. J. Magnussonas pabrėžė, kad šiandien visam regionui tenka konkuruoti su tokiomis verslo ir mokslo milžinėmis kaip Kinija ar Indija. „Todėl socialinis, ekonominis ir mokslinis regiono vystymasis ir bendradarbiavimas tampa itin svarbus“, – pažymėjo jis.

Priemonė populiarinti tiksliuosius mokslus

Forume buvo svarstoma ir tai, kas dirbs įsteigtuose slėniuose. Pasak J. R. Lazutkos, nors slėnių projektai bus įgyvendinti artimiausioje ateityje, jie labiau yra kuriami ne šios dienos profesoriams, o tiems, kas dirbs mokslo srityje rytoj. „Iš esmės jie kuriami dabartiniams studentams ir moksleiviams. Tai yra rimta investiciją į mūsų mokslo ateitį“, – kalbėjo VU strateginės plėtros prorektorius.

Nors slėniai neretai pristatomi kaip priemonė pritraukti atgal į Lietuvą jaunimą, kuris išvyko studijuoti svetur, tai nereiškia, kad užsienyje išsilavinimą įgiję mokslininkai turės privilegijų darbindamiesi slėniuose veikiančiose laboratorijose ar įmonėse. „Šiuo atveju studijos užsienyje neturėtų būti nei pliusas, nei minusas. Pagrindiniai kriterijai paprasti – kvalifikacija, noras dirbti, entuziazmas. Iš savo patirties žinau, kad geriausi studentai būna nebūtinai tie, kurių pažymiai aukšti, o tie, kurių akys dega“, – sakė J. R. Lazutka.

VU strateginės plėtros prorektorius taip pat pažymėjo, kad slėnius galima vertinti ir kaip tam tikrą marketingo priemonę, siekiant paskatinti jaunimą rinktis tiksliuosius mokslus. Šie mokslai Lietuvoje kol kas populiarumu dar nusileidžia socialiniams mokslams.