Atvirasis mokslas tampa vis svarbesnis ir aktualesnis viso pasaulio mokslinei bendruomenei. Vilniaus universiteto (VU) strateginiame plane taip pat numatyta parengti Atvirojo mokslo politikos gairių bei jų įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama kurti atvirojo mokslo kultūrą, skatinti atvirumą, gerinti mokslinių tyrimų rezultatų ir jais pagrįstų švietimo išteklių kokybę, mokslinių tyrimų sklaidą. Daug dėmesio šiems klausimams skiria ir Europos Komisija (EK). Apie svarbiausias EK iniciatyvas, iššūkius ir rekomendacijas šalims atvirojo mokslo klausimu pasakoja EK atvirojo mokslo specialistė Silvia Bottaro.

Kas lėmė dabartinę EK mokslo politiką, palaikančią atvirojo mokslo principus?

Viskas prasidėjo nuo mokslininkų grupės, kuri šio amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje atkreipė dėmesį į bibliotekų problemas, patiriamas dėl prieigos prie mokslo publikacijų. Taip visų pirma susidomėjome atvirąja prieiga, o paskui ir platesne sritimi, kuri vėliau buvo pavadinta atviruoju mokslu. Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad atvirasis mokslas gali pagerinti mokslo ir inovacijų kokybę, efektyvumą ir poveikį, geriau atliepti visuomenės poreikius ir didinti visuomenės pasitikėjimą mokslu. Būtent tai paskatino EK atvirąjį mokslą pasirinkti politiniu prioritetu ir aktyviai remti šią sritį.

Kokios yra svarbiausios EK atvirojo mokslo iniciatyvos?

Pagrindinės iniciatyvos sutelktos ties naująja programa – tai Europos mokslinių tyrimų erdvė (angl. European Research Area, ERA). Jos tikslas – pristatyti ir palaikyti atvirosios prieigos publikavimo platformą Open Research Europe (ORE), užtikrinti moksliniams tyrimams palankią teisinę aplinką turtinių autoriaus teisių ir duomenų valdymo klausimais visoje Europos Sąjungoje, plėtoti Europos atvirojo mokslo debesį (angl. European Open Science Cloud, EOSC), taip užtikrinant FAIR prinicipais (FAIR – surandamumas, prieinamumas, pritaikomumas, pakartotinis naudojimas) grįstus duomenis ir paslaugas mokslininkams Europoje ir skatinti atvirojo mokslo praktikas gerinant mokslo vertinimo sistemą.

Be to, remdamiesi Plastiko piratų iniciatyva, planuojame kas dvejus metus organizuoti piliečių mokslo kampanijas Europos mastu. O 2021–2027 m. mokslo ir inovacijų programa Europos horizontas turės tokią išsamią atvirojo mokslo strategiją, kokios dar nematėme.

Kokias matote didžiausias kliūtis atvirajam mokslui? Kaip manote, kokiais būdais jas galime įveikti?

COVID-19 pandemija atskleidė kelis svarbius iššūkius mūsų kelyje atvirojo mokslo link. Pirmiausia, mokslo publikacijos dažnai nėra atveriamos iškart, visam laikui ir visiškai (leidžiant ne tik skaitymą, bet ir tolimesnį naudojimą, duomenų gavybą ir pan.), nors ir deklaruojama, kad jos – atvirosios prieigos. Daugelis atvirosios prieigos publikacijų (netgi COVID-19 temomis) nepateikia duomenų taip, kad jie būtų visiškai atviri, be to, neaiškios licencinės pakartotinio naudojimo sąlygos.

Mokslinių tyrimų duomenys tik iš dalies atitinka FAIR kriterijus ir kol kas neturime atvirųjų duomenų infrastruktūros, kuri būtų tvari ir sąveiki. Visa laimė, kad EOSC sparčiai artėja prie šio tikslo.

Viena didžiausių kliūčių, kurią nustatėme iškart, bet kurią sudėtinga įveikti – dabartinė mokslo vertinimo sistema. Ji vis dar skatina publikacijas prestižiniuose, vadinamuosiuose „didelio poveikio“ žurnaluose ir skiria per mažai dėmesio pačių publikacijų kokybei, poveikiui bei atvirojo mokslo praktikoms.

Būtina dirbti kartu, kad įveiktume šias kliūtis. Naujojoje ERA programoje sprendimų ieškome su visais mokslo tyrimais suinteresuotais subjektais ir ES šalimis. Kadangi mokslas neturi sienų, mes taip pat dažnai dalyvaujame tarptautiniuose dialoguose, turėdami omenyje, kad atvirasis mokslas turi būti kiek įmanoma įtraukus ir nieko nepalikti už borto, ypač besivystančiose šalyse.

Mokslininkai dažnai vengia publikuotis atvirosios prieigos žurnaluose dėl didelių straipsnių apdorojimo mokesčių. Kaip EK galvoja spręsti šią problemą?

Neseniai pastebėjome, kad kai kurie, ypač „prestižinių“ žurnalų, leidėjai nustato neįtikėtinai aukštas kainas. Bet kuriuo atveju atviroji prieiga prie publikacijų ne visada yra mokama. Atviroji prieiga suteikiama pasirinkus atvirosios prieigos leidėją, kuris gali būti tiek mokamas, tiek ne, bet taip pat ir per universitetų ar kitų mokslo institucijų valdomas talpyklas. Europos horizonto programos finansavimo gavėjų reikalausime publikacijas kelti į patikimas talpyklas – taigi neliks įpareigojimo publikuoti atvirosios prieigos žurnaluose ar net mokėti didelių mokesčių.

2021–2022 m. Europos horizonto darbo programų kontekste yra numatomas konkurencingas institucinių ir pelno nesiekiančių atvirosios prieigos iniciatyvų finansavimas visoje Europoje, kad būtų padidintas jų efektyvumas, valdymas, pagerinta kompiuterinė ir programinė įranga, užtikrinta paslaugų mokslininkams kokybė.

Taip pat sukurta Open Research Europe (ORE), mūsų atvirosios prieigos publikavimo platforma, suteikianti galimybę Horizonto 2020 ir Europos horizonto programų dalyviams gauti aukštos kokybės publikavimo paslaugas visiškai nemokamai.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami šią ORE platformą ir kas šio inovatyvaus būdo publikuotis laukia ateityje?

ORE platformoje jau publikuota daugiau nei 120 įvairių mokslo sričių straipsnių. Tai yra pirmasis EK bandymas greta mokslo produkcijos finansavimo teikti ir publikavimo, redagavimo, recenzavimo paslaugas. Tai mums visiems labai nauja, bet kiekvienas labai stengiamės sukurti aukštos kokybės, plačiai žinomos platformos reputaciją.

Ateityje planuojame didinti platformos patrauklumą įvairioms mokslininkų bendruomenėms – sukurti redaktorių prižiūrimas atrinktų straipsnių kolekcijas, teminius tinklaraščius. Prenumeruokite naujienlaiškį ir sekite ORE Twitter paskyrą – taip naujienas sužinosite pirmieji.

Kokie naujausi su atviruoju mokslu susiję reikalavimai numatomi Europos horizonto programoje? Kuo dar, be finansavimo, Europos horizonto programa bus naudinga mokslininkams?

Viskas, ką svarbu žinoti apie Europos horizonto programą, yra viešai prieinama. Mes ypač sustiprinome atvirosios prieigos teises ir įsipareigojimus. Europos horizonto programa reikalauja visoms mokslo publikacijoms atvirosios prieigos be embargo laikotarpio ir atsakingo FAIR principais grįsto mokslinių duomenų valdymo. Mokslinių tyrimų duomenys turėtų būti kiek įmanoma atviri, bet, kaip ir Horizonto 2020 programos atveju, kai būtina, juos leidžiama laikyti uždarus, saugant teisėtus tyrimo dalyvių interesus. Vis dėlto prieiga prie duomenų turės būti suteikiama trečiosioms šalims, kad šie galėtų patikrinti ar patvirtinti publikacijas.

Svarbūs Europos horizonto programos atrankos kriterijai – atvirojo mokslo praktikų kokybė ir tinkamumas. Tai apims visuomenės įsitraukimą (pvz., piliečių mokslą), atvirą bendradarbiavimą apsikeičiant žiniomis. Atvirojo mokslo praktikas vertinsime kaip projekto metodologijos dalį – vieną iš kompetencijos skyrimo kriterijų. Tai smarkiai paskatins finansavimo gavėjus praktikuoti atvirąjį mokslą.

Kodėl visa tai darome? Nes daugiau atvirumo, bendradarbiavimo ir skaidrumo suteiks naudos visiems mokslininkams ir mokslo bei inovacijų sistemai apskritai. Tai pagerins mokslo produkcijos kokybę, didins efektyvumą, mokslo poveikį ir visuomenei padarys mokslą artimesnį. Be to, užtikrins aukštesnį mokslo tyrimų atkuriamumą. Atkuriamumo trūkumas Europoje yra didelė problema, apie tai mes išsamiai kalbame apžvalgos ataskaitoje.

Ką pasakytumėte mokslininkams, nenorintiems atvirai dalytis mokslo rezultatais, kad jie nebūtų pasisavinti?

Tai dažnas nesusikalbėjimas – mokslo rezultatų atvėrimas jokiu būdu nėra jų atidavimas kitiems. Ankstyvo atvėrimo praktikos, pvz., išankstinė mokslinio tyrimo registracija ar registruotos ataskaitos kaip tik suteikia galimybę mokslininkams apsaugoti naujas idėjas, atradimus, išvadas. Tuo tarpu į talpyklas įkeltos mokslo publikacijos ir duomenų rinkiniai gauna nekintantį identifikatorių –  DOI – ir gali būti cituojami, papildo mokslinius pasiekimus.

Kas lemia atvirojo mokslo iniciatyvų sėkmę? Ar galėtumėte įvardyti valstybę, kurią laikytumėte pavyzdžiu atvirojo mokslo politikos srityje?

Mums svarbu, kad visos Europos Sąjungos šalys narės gautų atvirojo mokslo teikiamą naudą. Procesas – ilgas ir sudėtingas. Sėkmingas perėjimas prie atvirojo mokslo reikalauja didelių sisteminio, kultūrinio ir technologinio lygmens pokyčių. Reikalinga nuosekli politika, strategijos, veiksmų planai ir visų suinteresuotų šalių – politikų, finansuotojų, mokslo institucijų, mokslininkų –  įsitraukimas.

2018 m. EK rekomendacijos dėl atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos ir jos saugojimo buvo skirtos priminti ES šalims narėms įstatymus dėl atvirojo mokslo. Jei norite sužinoti, kaip kuriai šaliai sekasi, EK nuolat stebi rekomendacijų vykdymą –  naujausią ataskaitą rasite čia.

Nors pastaruoju metu daug diskutuojama dėl alternatyvių mokslo vertinimo metodų, daugelis Europos šalių naudoja išimtinai tik bibliometrinius rodiklius. Kaip manote, ką galime padaryti, kad situacija pasikeistų?

Tokiam sudėtingam iššūkiui nėra paprasto sprendimo. Bet kuriuo atveju, kad paskatintume sistemingą atvirojo mokslo praktiką, privalome tobulinti mokslo vertinimą. Atnaujinta mokslo vertinimo sistema turėtų skirti daugiau dėmesio kokybiniam mokslo projektų, mokslininkų, komandų ir institucijų vertinimui, o ne siauriems ir netinkamiems rodikliams, pvz., žurnalų cituojamumo rodikliui (angl. Impact Factor). Taip pat svarbu įvertinti mokslinės veiklos rezultatų įvairovę, skatinti atvirą bendradarbiavimą, dalijimąsi duomenimis ir žiniomis.

Europos tyrimų srities kontekste 2021 m. pradžioje konsultavomės, kaip pagreitinti mokslo vertinimo sistemos pokyčius. 2022 m. planuojame pasiekti susitarimą tarp mokslo finansuotojų ir mokslo institucijų, pasiryžusių dalyvauti keičiant mokslo vertinimo sistemą. Toks susitarimas išreikš bendrai sutartus tikslus, principus ir veiksmus ir suteiks progą pasirašiusioms institucijoms dokumentą paversti realiais pokyčiais. Tikimės, kad ši iniciatyva sulauks mokslininkų palaikymo!

Ar atviroji prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų – tiek pat svarbi kaip ir atviroji prieiga prie mokslo publikacijų?

Geras mokslinių tyrimų duomenų valdymas ilgainiui veda į didesnį jų atvirumo lygį. Atviroji prieiga tiek prie duomenų, tiek prie mokslo publikacijų yra vienodai svarbi, bet publikacijoms atvirumo galime reikalauti visais atvejais, tuo tarpu mokslinių tyrimų duomenys kartais privalo būti uždari. Europos Komisija palaiko duomenų atvirumo principą „Kiek įmanoma atviri, kiek būtina – uždari“. Laikantis šio principo, visi duomenys turi būti atviri tol, kol tai neprieštarauja teisėtiems tiriamųjų ar finansuotojų interesams.

Kodėl prieiga prie duomenų yra svarbi? Dalijimasis duomenimis prisideda prie patikimų ir atkuriamų tyrimo rezultatų, padeda išvengti dvigubo darbo ir greitina mokslo pažangą. COVID-19 pandemija įrodė dalijimosi moksliniais duomenimis svarbą – dalijimasis viruso genomų seka leido sukurti vakciną per trumpiausią laiką žmonijos istorijoje.