Vilniaus universiteto (VU) Studentų atstovybės nariai antrąjį vasaros mėnesį pasitiko užmiesčio sodyboje, dalyvaudami keturių dienų mokymuose. Tarp skirtingų veiklų ir užsiėmimų, susidomėjimo sulaukė neformalus pokalbis su universiteto dėstytojais.
Diskusijai apie grįžtamąjį ryšį ir elektroninės mokymosi erdvės galimybes prie studentų prisijungė Medicinos fakulteto Studijų prodekanė prof. dr. Vaiva Hendrixson, Chemijos ir geomokslų fakulteto dėstytojas dr. Aurimas Vyšniauskas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Jurgis Pakerys. Diskusiją moderavo Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys.
Iš studijų proceso reikėtų pašalinti žodį „gėda“
Grįžtamasis ryšys yra viena iš svarbiausių studijų sudedamųjų dalių. Kiekvienam dėstytojui turėtų rūpėti, kiek studentas išmoko, o jeigu neišmoko – kodėl? Jei studentai į paskaitas ateina motyvuoti ir nusiteikę sunkiam darbui, pedagogo pareiga jiems visapusiškai pagelbėti. Jeigu motyvacijos nėra – geras dėstytojas, turėtų įkvėpti. Šiuolaikinis jaunimas ne visada išdrįsta kalbėti, išsakyti savo pageidavimus, varžosi autoritetingos profesūros ir nesijaučia svarbia mokymosi sistemos dalimi.
Iš studijų proceso norėtųsi pašalinti žodį „gėda“ – „gėda klausti“, „gėda nežinoti“, „gėda pasakyti“. Jeigu jauni žmonės susirenka mokytis, gauti žinių ir patirties, tai „gėdai“ neturėtų likti vietos. Iš kitos pusės, nežinoti nėra „gėda“ ir profesoriui! Parodydami savo žmogiškąją pusę, dėstytojai tik paskatins labiau domėtis, diskutuoti ir suteiks viltį, kad studentas savo žiniomis gali aplenkti mokytoją. Pasak prof. V. Hendrixson, kad galėtum keistis ir tobulėti, labai svarbu žinoti ne tik geruosius, bet ir bloguosius pavyzdžius. Svarbus abipusis kontaktas ir pasidalinimas patirtimi.
„Grįžtamasis ryšys itin reikšmingas jauniems dėstytojams. Kuo daugiau atsiliepimų apie savo darbą gauni, tuo aiškiau supranti, ką galėtum tobulinti, o kiekvienas juk nori būti geru dėstytoju!“, – teigė dr. A. Vyšniauskas. Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsiliepimai neturėtų būti išsakomi kurso pabaigoje, kuomet egzaminą išlaikę studentai jau nebespės pajusti pokyčių. Jauniems žmonėms labai svarbu matyti greitus pasikeitimus, juos pajusti, todėl tikslinga būtų apklausas rengti kurso viduryje ir nedelsiant reaguoti į išsakytus pastebėjimus.
Grįžtamasis ryšys kaip kaupiamasis balas, turėtų būti renkamas viso kurso metu. Jei apklausas užpildytų dauguma studentų, jų nuomonė siųstų signalą ne tik dėstytojui, bet ir administracijai. Tokiu būdu galėtų būti renkama informacija apie įvairią patirtį. Liūdna pripažinti, bet dabartinė situacija Vilniaus universitete nėra gera. Studentų atliktas tyrimas parodė, kad, dėstytojų pagirti studentai tikrai neskuba, gal tai ir yra priežastis, kodėl gauti grįžtamąjį ryšį atsisako net 70% Vilniaus universiteto dėstytojų.
„Sėkmingų studijų formulė, susideda iš motyvacijos, darbo ir grįžtamojo ryšio (komunikacijos)“. Be šių trijų komponentų neįmanomas kokybiškas darbas universitete“, – apibendrino doc. dr. Jurgis Pakerys. Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko kad teikti grįžtamąjį ryšį dar reikia mokytis – tiek studentams, tiek ir dėstytojams.
Lektoriavimas stadionams jau seniai nebepasiteisina
Kitas svarbus diskusijos klausimas – virtuali mokymosi aplinka (VMA). Studentai vis dažniau išreiškia pageidavimą nedalyvauti bendrosiose paskaitose ir tai skatina diskusijas dėl (ne)privalomo paskaitų lankymo. Sudominti jauną žmogų darosi vis sunkiau. „Man padeda tai, kad pats esu klausęs daug nuobodžių paskaitų. Tiesiog stengiuosi jų nekartoti“, – juokavo doc. dr. J. Pakerys.
„Lektoriavimas stadionams jau seniai nebepasiteisina. Studentai atneša savo kūnus į auditorijas, bet dvasios ir toliau sklando socialiniuose tinkluose. Kodėl negalima paskaitų pateikti studentams patogiu formatu?“ – retoriniu klausimu į diskusiją įsitraukė prof. V. Hendrixson. Susitikimo dalyviai įžvelgė, kad VMA aplinka nėra draugiška vartotojui, „Trūksta informacijos kaip naudotis, studentų sąrašus rodo gerokai pavėluotai“, – teigė dr. A. Vyšniauskas.
„Nufilmuoti paskaitą yra didžiulis darbas. Nufilmuoji, peržiūri, taisai, vėl peržiūri, filmuoji. Darbą apsunkina tai, kad nesulauki greito grįžtamojo ryšio, nežinai ar studentams medžiaga bus informatyvi, aiški. Tuo metu kai filmuojiesi, gali pasitikėti tik savimi, o atsiliepimai ateina gerokai vėliau“, – kalbėjo prof. V. Hendrixson, kuri yra pirmoji VU dėstytoja, parengusi elektroninių paskaitų ciklą.
Visgi paskaitų filmavimas pasiteisino, Medicinos fakulteto studentai liko labai patenkinti nauja mokymosi patirtimi, todėl praktika bus kartojama ir ateityje. Pastebėta, kad kol kas Vilniaus universiteto dėstytojai nenaudoja vieningos platformos, taiko skirtingus mokymo metodus ir tai sukelia nepatogumų studentams. Jiems dažnai reikia perprasti ne tik studijuojamo dalyko subtilybes, bet ir informacijos pateikimo skirtumus, studentai apsunkinami informacijos gavimo ir radimo klausimais. Diskusijoje dalyvavę studentų atstovai patikino, labai laukia ir tikisi pokyčių šioje srityje, visgi VMA kokybės klausimas negali būti išspręstas vienos susitikimo metu, dideli darbai padaromi mažais žingsniais.
Susitikimą moderavęs Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys, apibendrindamas diskusiją priminė, kad visi žmonės – studentai ir dėstytojai – turi baimių ir kiekvienas savaip mokosi su jomis kovoti. Grįžtamojo ryšio vertinimas turėtų būti profesionalus ir nepaveikus asmeninėms simpatijoms ar antipatijoms. „Negalima pamiršti, kad studijų procese visi esame lygūs ir priklausomi vieni nuo kitų, todėl reikia stengti padėti nepakenkiant“, – kalbėjo K. Melys.
Komentarų nėra. Būk pirmas!