Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius buvo atliekamas tyrimas su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais. Vienos iš aštuonių tirtųjų grupių – visuomenės sveikatos – diskusijų su absolventais ir darbdavių apklausos rezultatai atskleidė, kokių žinių ir įgūdžių pasigenda jaunieji specialistai, naujai atėję į darbo rinką, ir ko iš jų tikisi priimantys darbdaviai.

Kaip svarbiausius dalykinius įgūdžius, reikalingus visuomenės sveikatos specialistams, darbdaviai nurodė gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis visuomenės sveikatos kontekste, bendradarbiauti su kolegomis sveikatos priežiūros sistemos viduje ir specialistais kituose sektoriuose bei taikyti profesinės etikos principus. Taip pat svarbios jiems pasirodė ir šios dalykinės kompetencijos – tai sugebėjimai identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas bei jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą, vertinti fizinės ir socialinės aplinkos poveikį, grėsmes, rizikos veiksnius visuomenės ir atskirų jos grupių sveikatai bei siūlyti jų kontrolės būdus. Išskirdami tai, ko reikia darbo rinkai ir tai, kaip pasiruošę pas juos ateina absolventai, darbdaviai pabrėžė sveikos gyvensenos propagavimo ir visuomenės sveikatos ugdymo svarbą.

Visuomenės sveikatos srities absolventų nuomone, darbdaviai, priimdami į darbą naujus darbuotojus, jau tikisi darbo patirties ir praktinių įgūdžių, noro mokytis ir sugebėjimo dirbti komandoje. Vertindami studijų metu įgytas žinias, visuomenės sveikatos specialistai pabrėžė, jog magistro programą baigusieji gauna platų universitetinį išsilavinimą ir „nieko nepasigenda”, nes jų studijų programa „teigiamai” perpildyta. O štai profesiniams bakalaurams dėl tos pačios priežasties (pakankamai plati programa) trūksta su konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos veikla susijusių žinių ir įgūdžių. Todėl profesiniai bakalaurai siūlytų ilginti studijų trukmę (pvz., nuo 3 iki 5 metų), anksčiau leisti pasirinkti konkrečią studijų šaką, įterpti daugiau psichologijos dalykų.

Šiame profesinės veiklos lauko tyrime naudotos darbdavių apklausos tikslas – sužinoti jų nuomonę apie gebėjimus ir įgūdžius, kurie yra svarbūs sėkmingai visuomenės sveikatos specialisto karjerai. Tyrimo metu naudotas tiesioginio interviu metodas ir apklausa internetu. Apklausai buvo atrenkamos tos įmonės ir įstaigos, kuriose dirba darbuotojai, įgiję Visuomenės sveikatos bakalauro ar magistro laipsnius aukštosiose mokyklose ne anksčiau nei prieš 5 metus. Fokusuotose diskusijų grupėse dalyvavo Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto 2008-2010 m. absolventai, profesiniai bakalaurai ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2005-2010 m. absolventai, magistrai.

Taigi Lietuvoje tokio masto profesinės veiklos lauko tyrimas buvo atliekamas pirmą kartą. Jis be visuomenės sveikatos dar apėmė tokias skirtingas studijų kryptis: mediciną (atstovavo šeimos gydytojai), anglų filologiją, dailę, muziką, informatiką, chemiją ir socialinį darbą. Viso tyrimo tikslas apėmė siekį apibrėžti dalykines ir bendrąsias kompetencijas, t. y. išskirti svarbiausius kiekvienai studijų krypčiai dalykus, kurie būtų reikalingi darbo rinkai. Toliau dirbantiems projekto ekspertams šie rezultatai padės matyti vyraujančias tendencijas darbo rinkoje. Todėl tuo pačiu jie yra stipriai orientuojantys, suteikiantys kryptį, siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių projekto tikslų – pereiti nuo labiau tradicinio, Lietuvoje kol kas įsigalėjusio, požiūrio, kuris akcentuoja žinias ir studijų programos turinį, prie tarptautinio, kuris akcentuoja orientaciją į studentą bei jo darbo krūvį tam, kad numatomi studijų programos rezultatai būtų pasiekti.