Jie gimė 1991 m. Tada, kai Sausio 13-osios įvykių aidas mūsų šalyje ir pasaulyje dar nebuvo nuslopęs. Jie gimė 1991 m. Tada, kai Lietuva jau buvo atkūrusi nepriklausomybę.
Jie gimė 1991 m. Tada, kai atkurta mūsų šalis žengė pirmuosius žingsnelius. Dabar šios kartos jaunuoliai – šiemet aukštojo mokslo diplomą Vilniaus universitete gausiantys studentai. Tad ką jiems reiškia Sausio 13-oji, Lietuvos laisvė ir kokią mūsų šalį jie regi ateityje?

Dominykas Šumskis, Teisės fakultetas, teisė:

Ką žinai apie Sausio 13-ąją? Iš kokių šaltinių sužinojai, kas tuomet vyko?
Sudėtinga konkrečiai įvardyti tai, ką žinau ir ko nežinau. Žinau, kad nors daug žmonių ir saugojo tas vietas, tačiau 1991 m. naktį iš sausio 12 į sausio 13 d. sovietų kariai užėmė televizijos bokštą Vilniuje, taip pat radijo ir televizijos pastatą. Kaip suprantu, didžioji dalis tuo metu buvo susirinkę prie parlamento ir dėl didelės žmonių masės sovietų kariai nesiryžo veržtis į Seimo rūmus. Be abejo, visi žinome ir apie tai, kad ta naktis taip pat pareikalavo aukų. Daugiausia apie tai sužinojau iš giminių ir kitų amžininkų, kurie tuo metu dalyvavo Sausio 13 d. įvykiuose. Taip pat iš per televiziją kartais rodomų dokumentinių laidų šia tema. Iki šiol su dideliu susidomėjimu jas žiūriu.

Ar Tau šiandien svarbi ši data?
Žinoma. Mano supratimu, šiuo metu žiniasklaidoje matomas didžiulis informacijos srautas ir net, sakyčiau, propagandinės atakos, kurios supriešina visuomenę, sukelia sentimentus ankstesnei santvarkai. Tai atsispindi ir politinėje situacijoje, kai tam tikri politikai, mėgindami įtikti daliai elektorato, eskaluoja susipriešinimą skatinančias problemas. Mano manymu, ši diena turėtų būti susivienijimo simbolis. Simbolis, kuris skatintų pamiršti taip dažnai dabar iš žmonių lūpų girdimą „prie ruso buvo geriau“ ir žvelgti į Lietuvą kaip į vakarietiško pasaulio dalį.

Ką Tau apskritai reiškia Sausio 13-oji?
Man Sausio 13-oji reiškia lūžio tašką Lietuvos istorijoje. Lūžio tašką, kai lietuvių tauta pakovojo už savo principus. Tai lėmė posūkį į tą kelią, kuriuo einame šiandien ir kuris mus atvedė prie to, kad Lietuva dar niekada negyveno taip gerai. Nereikia būti profesoriumi, kad suprastum, jog nei LDK, nei ATR, nei tarpukario, nei sovietmečio laikais nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien ar bus rytoj.

Kokią Lietuvos viziją matai ateityje?
Mano optimistišku įsitikinimu, Lietuvos laukia šviesi ateitis. Tai, kad 2004 m. prisijungėme prie ES ir NATO, yra didelis žingsnis pirmyn. To padarinius jusime dar labai ilgai. Šiuo metu esame aukščiausioje lygoje ir manau, kad laiko klausimas, kada galėsime pradėti lygiuotis ne tik į šios lygos vidutiniokus, bet ir į lyderius.

Kaip save, savo kartą įsivaizduoji nepriklausomoje mūsų valstybėje? Koks bus Tavo vaidmuo joje?
Manau, kad mūsų karta jau tampa pagrindine visuomenės varomąja jėga, kuriančia tokią Lietuvą, kokią ką tik nupasakojau. Nenorime likti nuošalyje ir sėdėti ant atsarginių suolo. Todėl neišvengiamai mes, laisvos Lietuvos vaikai, pradėsime (ir jau pradėjome) užimti lyderiaujančias pozicijas visose srityse, nesvarbu, ar tai būtų politika, verslas, ar visuomeninė veikla. Norime kurti tokią Lietuvą, kokią įsivaizduojame, ir tai padarysime.

Jeigu pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, kokia būtų Tavo pozicija?
Nuošalyje nelikčiau. Man to neleistų įsitikinimai. Daryčiau tai, ko reikalautų situacija. Nesvarbu, ar tai būtų stovėjimas gyvoje grandinėje ir svarbių institucijų gynimas, ar mėginimas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į tai, kas darosi.

Darius Verseckas, Komunikacijos fakultetas, žurnalistika:

Ką žinai apie Sausio 13-ąją? Iš kokių šaltinių sužinojai, kas tuomet vyko?
Nėra valstybinės šventės, apie kurią žinočiau daugiau. Paprasčiausiai tos dienos nulėmė mano kartos laisvę ir jos vis dar gyvos vyresniųjų prisiminimuose. Negalėčiau valandomis vardyti, kas kada nutiko, tačiau apie sausio įvykius daug girdėjau per istorijos pamokas, minėjimus mokykloje ir mieste. Prieš kelerius metus teko rengti reportažą jaunimo laidai apie tų dienų reikšmę ir dabartinį jų minėjimą, todėl žinau ir faktus, ir žmonių prisiminimus bei emocijas.

Ar Tau šiandien svarbi ši data?
Ši data svarbi ne tik man, bet ir visai Rytų Europai. Tai jaudinanti istorija apie tautos valstybingumo siekimą, kuria didžiuojuosi. Manau, ji galėtų tapti atramos tašku Ukrainai, siekiančiai beveik to, ką išsikovojome prieš daugiau nei porą dešimtmečių. Džiaugiuosi, kad šią žiemą, nors ir gerokai kukliau, šiai šaliai atsidėkojome tuo pačiu. Juk 1991 m. sausį Kijeve vyko mitingas už Lietuvos laisvę, todėl šio miesto Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios mūsų šalies vėliavos atrodė simboliškai ir pozityviai. Gaila, kad ukrainiečiai nebuvo tokie entuziastingi kaip mūsiškiai. Galbūt mes, sektinas pavyzdys, turėtume aktyviau pasakoti apie sausio įvykius ir geruosius jų padarinius. Tai būtų dar vienas šios datos įprasminimas.

Ką Tau apskritai reiškia Sausio 13-oji?
Laisvę ir piliečių pasižadėjimą dalyvauti valstybės reikaluose. Tik ar visi tesime tą pasižadėjimą? Norėčiau, kad šiai dienai suteiktume daugiau pozityvumo. Žinau, kad tai liūdna data mūsų istorijoje, tačiau norėčiau, kad kartais ir pasidžiaugtume tuo, jog esame išties nuostabūs ir daug pasiekiame. Žinoma, to tikiuosi iš savo kartos, nes panašu, kad sovietinis laikotarpis dalį mūsų tėvų pavertė niurzgom, kurie tokiomis dienomis bamba, kad ne už tokią Lietuvą kovojo. O mes galime ir pasidžiaugti, nes juk mums gera šioje Lietuvoje, kurią iškovojo mūsų tėvai.

Kokią Lietuvos viziją matai ateityje?
Valstybė, kurią smalsu palikti, bet sunku pamiršti. Visada sunku viziją sudėti į vieną sakinį, bet manau, kad šis apima meilę, norą kurti čia ir kuo geresnių rezultatų visose srityse siekį. O smalsumą stebėti pasaulį irgi turime skatinti, juk reikia gyventi su juo.
Nesvaičiosiu apie tai, kokių norėčiau ekonominių rodiklių Lietuvoje, kokio universiteto ar politikos, juk svarbiausia ne tai, o kaip čia jaučiamės ir ką norime nuveikti.

Kaip save, savo kartą įsivaizduoji nepriklausomoje mūsų valstybėje? Koks bus Tavo vaidmuo joje?
Bendrauju su intelektualiais ir iniciatyviais bendraamžiais, dalis jų yra įvairių nevyriausybinių organizacijų vadovai ar visuomenininkai, tad galbūt matau smarkiai iškreiptą vaizdą. Vis dėlto manau, kad sovietmečio neužnuodytos mūsų galvos įneš daugiau modernumo ir darnos. Mano karta šiuo metu studijuoja visame pasaulyje, tik pagalvokime, koks didelis intelektinis potencialas bus sukauptas, jei visi susitiksime Lietuvoje ir pradėsime veikti. Smagu, kad kartais jau pasvarstoma, ar reikia šturmuoti Seimą jau 2016 m., ar palaukti 2020 m. rinkimų. Beje, kils mažiau svarstymų dėl santykių su Rusija, nes atsiremsime ne į 1986 m. dešros kainas, o būtent į Sausio 13-osios įvykius.

Jeigu pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, kokia būtų Tavo pozicija?
Bandau įsivaizduoti tą milžinišką minią žmonių, kurioje stovėčiau prie LRT.

Daina Habdankaitė, Filosofijos fakultetas, filosofija:

Ką žinai apie Sausio 13-ąją? Iš kokių šaltinių sužinojai, kas tuomet vyko? Ar Tau šiandien svarbi ši data? Ką Tau apskritai reiškia Sausio 13-oji?

Sausio 13-oji turbūt ne man vienai yra neatsiejama nuo tokių sąvokų kaip laisvė, pasipriešinimas, drąsa ir bendrystė. Pagarbų santykį su šia data ir anuometiniais įvykiais veikiausiai suformavo dar ankstyvieji mokyklos metai. Kita vertus, tie patys ankstyvieji susidūrimai su Sausio 13-osios įvykių reikšme Lietuvos istorijai mano atmintyje taip ir liko persmelkti šiokios tokios pompastikos bei orios rimties prie uždegtų žvakelių tądien žuvusiems. Atsiminti, be abejo, reikia, klausimas – kaip. Man, nepriklausomybės vaikui, laisvė yra duotybė, su kuria pirmiausia susiduriu. Todėl nepriklausomybės kovos vaizdiniai gali nesunkiai tapti šiek tiek mitiniais, epiškai herojiniais. Galbūt galima manyti, kad valstybės projektas turėtų remtis istoriniu pasakojimu – taip žiūrint, Sausio 13-oji įrašytina vienon greton su tarpukario pasipriešinimo kovomis ir, labai norint ir turint lakią vaizduotę, greta LDK ekspansinių žygių. Tačiau valstybės gyvastis palaikytina ne konservuotais praeities vaizdiniais, o veikiau jos įvykių suaktualinimu. Suaktualinimą suprantu dvejopai: kaip nuostatą ir kaip veiksmą. Sakydama, kad laisvė man yra duotis, turiu pridurti ir štai ką: laisvė tampa tikrai mano, tikrai aktuali, kai ją įprasmina sąmoninga nuostata reikšmingas datas prisiminti, suprasti ir į visa tai atsižvelgti šiandienos veiksmuose. Tad apie Sausio 13-ąją esu linkusi ne tiek galvoti kaip apie Įvykį, kiek laikyti jos įvykius kiekvieno savo visuomeninio veiksmo pagrindu ir prielaida.

Kokią Lietuvos viziją matai ateityje? Kaip save, savo kartą įsivaizduoji nepriklausomoje mūsų valstybėje? Koks bus Tavo vaidmuo joje?

Kai kalbama apie šalies viziją ar įvaizdį, man visuomet šiek tiek keista, nes šie terminai įprasčiau skamba verslo (ir nebūtinai) organizacijų veiklos kontekste. Vizijai reikia tą viziją projektuojančiojo – individo ar grupės. Ar įmanoma sukurti valstybės projektą, kuris išreikštų „tautos valią-viziją“? Kažin. Valstybė, kaip dinamiška struktūra, be abejo, apibendrintai juda, vystosi, kinta, tačiau vieno mechanizmo, juolab mechaniko, turbūt nerasime. Tad ir savo vaidmenį struktūriškai sudėtinga apibrėžti, nes struktūra taki. Kol kas žinau tiek, kad noriu kurti Lietuvoje, kad matau čia daug įvairių nišų, kurios arba atviros, arba dar net neišskobtos. Mano kartos šviesiausi žmonės, kuriuos tenka pažinti, atrodo turintys labai daug potencialo, sąmoningumo ir drąsos. Neturėdami gyvosios nelaisvos valstybės patirties, iš dalies esame priversti savo laisvę nuolat aktualinti semdamiesi patirčių svetur ir kurdami nuosavus projektus ir vizijas. Galima apgailestauti, kad Lietuvoje nėra vieno ar kito dalyko tradicijų, o galima džiaugtis laisvų sintezių galimybe. Pastaroji nuostata man atrodo prasmingesnė.

Jeigu pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, kokia būtų Tavo pozicija?

Sunku pasakyti, nes istorija ta pačia forma niekuomet nesikartoja. O jei ir suka ratą, tai mikrolygmeniu, kiekvieno individo sprendimo mastu, vis viena esama naujos patirties. Įvykis, kuris vėliau galbūt bus vadinamas istoriniu, yra didele dalimi spontaniškas dalykas. Man sunku būtų patikėti, kad Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto stovėję žmonės aiškiai žinojo (jautė – galbūt) įsirašą istorijon. Kai reikia priimti sprendimą, privalai tai padaryti. Iš anksto tam paruošti niekas – net ir tu pats – negali.

Mikas Stankevičius, Ekonomikos fakultetas, tarptautinė ekonomika:

Ką žinai apie Sausio 13-ąją? Iš kokių šaltinių sužinojai, kas tuomet vyko?

Man atrodo, kad žinau didžiąją dalį to, kas ten vyko, kaip įvykiai rutuliojosi ir kokie buvo padariniai. Sužinojau, be abejo, mokykloje, per istorijos pamokas. Taip pat girdėjau daug pasakojimų iš tėvų, artimųjų ir netgi iš žmonių, buvusių parlamento viduje. Išties įdomu išgirsti, kaip niekam nenurodinėjant visi žinojo, ką daryti ir kur būti.

Ar Tau šiandien svarbi ši data?
Pakankamai svarbi ir kelia įdomius prisiminimus iš mokyklos laikų, kai visą dieną tik apie tai ir būdavo kalbama, languose degdavo žvakutės. Iš tiesų tai tokie paslaptingi prisiminimai.

Ką Tau apskritai reiškia Sausio 13-oji?
Tai diena, kai dar kartą buvo įrodyta, kad mažas varžtelis tikrai gali sugriauti didelį mechanizmą.

Kokią Lietuvos viziją matai ateityje?
Atviros, dinamiškos ir protingos valstybės viziją. Juk be pastarosios savybės nelabai kokį pranašumą ir turime. Tikiuosi, kad Lietuvos nepančios jokie nepagrįsti priešlaikiniai įsitikinimai ar neapykantos apraiškos.
Progresas per kiek daugiau nei 20 metų įspūdingas ir, manau, sėkmingai vejamės taip ilgai mūsų tėvų lauktus Vakarus. Viskas turėtų būti gerai.

Kaip save, savo kartą įsivaizduoji nepriklausomoje mūsų valstybėje? Koks bus Tavo vaidmuo joje?
Nemanau, kad mūsų karta išskirtinė vien dėl to, kad gimėme „kalendorinės“ nepriklausomybės metais. Tiesa, tai mus šiek tiek įpareigoja ir gautą laisvę turime įrodyti savo darbais. Turime būti tie, kurie parodo, kad naujovių bijoti nereikia, reikia siekti racionalumo ir kokybės visose srityse, nes apribojimų, kaip ir pasiteisinimų, nelabai begali būti. Taip stengiuosi gyventi ir aš – supratimas, kad vienintelė riba esi pats sau, gana įkvepia.

Jeigu pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, kokia būtų Tavo pozicija?
Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes nė vienas toks įvykis nėra toks pat. Vienareikšmiškai teigti, kad griūčiau po tanku – naivoka, taigi neteigsiu šito.

Anastasija Kolesnikova, Ekonomikos fakultetas, vadybos informacinės sistemos:

Ką žinai apie Sausio 13-ąją? Iš kokių šaltinių sužinojai, kas tuomet vyko?
Sausio 13-oji man – diena, kai žuvo nekalti žmonės visiškai be priežasties. Kam to reikėjo – iki šiol tikriausiai niekas tiksliai ir nepasakys. Pati apie šią dieną sužinojau iš šeimos. Jos nariai visad pasakodavo, kas dėjosi mūsų šalyje, kai iki mano gimimo buvo likę mažiau nei mėnuo, ir kaip tuo metu buvo baisu tiek dėl šalies ateities, tiek dėl mūsų pačių.

Ar Tau šiandien svarbi ši data?
Manau, kad ši data iki šiol gana svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, ypač tiems, kas atsimena tos dienos įvykius. Aš to nemačiau, tačiau stebėdama laidas, klausydama pasakojimų suprantu, kad tai buvo nors skaudi, bet mūsų laisvės ir nepriklausomos šalies istorijos pradžia.

Ką Tau apskritai reiškia Sausio 13-oji?

Tai skaudi diena, dėl kurios užjaučiu visus, kurie tądien prarado savo artimuosius, mylimus žmones. Tačiau tai buvo tautos stiprybės diena. Diena, kai skambėjo tautiškos dainos, kai žmonių akyse žibėjo laisvės troškimas.
Nesu visiška lietuvė, tačiau esu šios šalies dalis. Lietuva yra mano namai, taigi džiaugiuosi ja tokia, kokia yra dabar.

Kokią Lietuvos viziją matai ateityje?
Dar tik augame ir stiprėjame, tačiau jau dabar matome, kaip puikiai tobulėja mūsų informacinių technologijų sritis, kaip stiprėja pati šalis. Tikiu, kad dar po dešimtmečio Lietuva bus ta valstybė, į kurią atvykstama, o ne išvykstama.

Kaip save, savo kartą įsivaizduoji nepriklausomoje mūsų valstybėje? Koks bus Tavo vaidmuo joje?
Mes – nepriklausomos šalies vaikai. Ši karta veržli, nepatyrusi priespaudos, ieškanti kelių į tobulėjimą, siekianti padaryti kažką, kas išgarsintų ją ir pačią šalį. Tikiu, kad būtent dabar yra tas laikas ir ta karta, kuri gali palikti didelį pėdsaką šalies istorijoje. Savo tikslaus vaidmens dar įvardyti negalėčiau, tačiau manau, kad jį būtinai atrasiu.

Jeigu pasikartotų Sausio 13-osios įvykiai, kokia būtų Tavo pozicija?
Laisvai širdimi tautai – laisva šalis.