Vilnius kūrybiškai pažymėjo svarbų mokslo atradimą – prie Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro atidengta menininkės Eglės Žvirblytės sukurta spalvinga genų žirklių instaliacija, skirta sostinėje vykstantiems gyvybės mokslų atradimams įprasminti. Kone svarbiausio atradimo autorius – Vilnių pasiekimais garsinantis mokslininkas profesorius Virginijus Šikšnys, vienas CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologijos pradininkų pasaulyje, už savo atradimus apdovanotas prestižinėmis premijomis. Sostinėje iškilusi laikina skulptūra kvies į itin perspektyvią ir sudėtingą mokslo sritį pažvelgti kūrybiškai.

Gyvybės mokslų sėkmės istorija

2020 m. Nobelio chemijos premija už CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodo („genų žirklių“ technologijos) išplėtojimą apdovanotos mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna. VU Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas V. Šikšnys kartu su komanda yra vieni šios srities pradininkų, reikšmingai prisidėjusių prie šio atradimo ir jo plėtros.

„Gyvybės mokslų sektorius Vilniuje ir Lietuvoje auga bene sparčiausiai visoje Europoje. Čia gimsta pasaulinio lygio atradimai, kuriamos technologijos, kurios turės didžiulę reikšmę ateityje. Svarbu, kad Vilniaus mokslininkų pasiekimai neliktų nepastebėti, o žinia apie juos į mūsų miestą viliotų tyrėjus ir investicijas iš viso pasaulio“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas įsitikinęs, kad VU Gyvybės mokslų centras yra gera tyrėjų mokykla, puikus Lietuvos mokslo pažangos ir laiku atliktos investicijos į jos infrastruktūrą pavyzdys, kuris užtikrino proveržį srityje, reikšmingoje ne tik akademiniu požiūriu. „Valstybė elgsis teisingai, jei toliau investuos į mokslą, užtikrins sąlygas tęsti ir plėtoti tyrimus. Iškovotas pozicijas tarptautiniu lygiu sunku išlaikyti ir lengva prarasti. Bet aš tikiu tolesne gyvybės mokslų sėkmės istorija universitete ir Lietuvoje“, – kalbėjo VU vadovas.

„Pasaulio gyvybės mokslų žemėlapyje Vilnius turi svarią vietą. Tam didžiulę reikšmę turi mūsų mieste dirbantis V. Šikšnys ir jo kolegos“, – sako projektą inicijavusios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė. Ji tiki, kad ši šiuolaikiška instaliacija ne tik įprasmins profesoriaus darbus, bet ir sugriaus mitą, kad mokslas įdomus tik mokslininkams, leis pažiūrėti į jį kitomis akimis – mokslas gali būti kūrybiškas, smagus ir spalvingas. Menininkės E. Žvirblytės sukurta spalvinga instaliacija, simbolizuojanti proveržį mokslo srityje sukūrus CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologiją, pristatyta Saulėtekyje, šalia VU Gyvybės mokslų centro. Šiuo meno kūriniu siekiama populiarinti mokslą kaip kiekvienam prieinamą ir aktualią sritį, skatinti smalsumą ir įkvėpti naujus atradimus.

„Abu mano tėvai – Lietuvoje žinomi biotechnologai, o tėtis kurį laiką net dirbo kartu su prof. V. Šikšniu. Aš taip pat rimtai svarsčiau stoti į tiksliuosius mokslus, tačiau galiausiai pasukau meno keliu. Tad dabar labai džiaugiuosi, kad ratas apsisuko, kad vėl turiu galimybę grįžti prie mokslo pasaulio ir sukurti miestui labai svarbią skulptūrą, kurioje susipina mano šaknys Vilniuje ir tėvų istorija“, – sako instaliacijos autorė E. Žvirblytė.

Paskatinimas jauniesiems talentams

Instaliacijos pristatyme dalyvavęs prof. V. Šikšnys džiaugiasi tokiu mokslininkų darbo įprasminimu. „Malonu sulaukti pripažinimo iš miesto, kuriame mokslininkams suteikiamos galimybės aktyviai vykdyti savo veiklą ir daryti tokius atradimus. Į šią instaliaciją galime žvelgti ne tik kaip į mūsų su komanda nuveikto darbo simbolį, bet ir kaip į iniciatyvą, skatinančią ir įkvepiančią jaunus mokslininkus atskleisti savo talentus būtent Vilniuje“, – sako mokslininkas.

Prof. Virginijus Šikšnys. „Go Vilnius“ nuotr.

Pasak VU Gyvybės mokslų centro direktoriaus prof. Gintaro Valinčiaus, instaliacija galės pasigrožėti ir akademinė bendruomenė, ir visi miestiečiai bei miesto svečiai. „Tikimės, kad ši instaliacija tiek jaunąją mokslininkų kartą, tiek plačiąją visuomenę skatins kelti naujus, į atradimus vedančius klausimus ir taps jaukia skirtingų sričių specialistų susibūrimo vieta“, – tikina profesorius.

Vilnius vis labiau atsiskleidžia kaip vienas pasaulio lyderių gyvybės mokslų srityje. Sostinė garsėja ne tik V. Šikšnio CRISPR-Cas9 technologijos atradimu ir plėtojimu, bet ir kitais pasiekimais. Veiklą mieste vykdo tokios garsios tarptautinės biotechnologijų kompanijos kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“ ir visai neseniai Lietuvoje įsisteigusi JAV bendrovė „Biogen“. Vilniuje vyksta didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“, o VU Gyvybės mokslų centre netrukus įsikurs prestižinės Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės institutas, kuriame bus plėtojamos genų redagavimo technologijos.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje kasmet auga vidutiniškai 22 proc. – bene sparčiausiai Europoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) informuoja, kad valstybė eksportuoja net 90 proc. savo produkcijos į daugiau nei šimtą pasaulio šalių.

Įsteigta ir stipendija

Siekiant įamžinti prof. V. Šikšnio pasiekimus, 2020 m. gruodį Vilniuje buvo įsteigta tarptautinė profesoriaus vardo stipendija, kasmet siekianti 10 tūkst. eurų. Vilniaus miestas įsipareigojo šią stipendiją finansuoti bent penkerius metus. Į ją pretenduoti gali gabiausi aukštesniųjų studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje.

Už vadinamųjų „molekulinių genų žirklių“ atradimą profesorius V. Šikšnys jau yra apdovanotas Harvardo universiteto Warreno Alperto premija, taip pat prestižine Kavli premija, kurią skiria Norvegijos mokslų akademija. Be to, dar 2017 m. profesoriui įteikta Danijos fondo „Novo Nordisk“ įsteigta „Novozymes“ premija.

„Genų žirklės“ yra kryptingas DNR sekos, koduojančios gyvųjų organizmų veiklą lemiančius molekulinius procesus, keitimo metodas, kuriame dalyvauja CRISPR-Cas9 baltymo ir RNR molekulių kompleksas.

Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti ne tik paveldimas kraujo ar akių ligas, bet ir raumenų distrofiją, paveldimas širdies ydas. Šis genomo redagavimo metodas gali padėti išgydyti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS ir yra svarbus kuriant inovatyvius vėžio gydymo būdus. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje kuriant naujas augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms klimato sąlygoms.