Saulės žybsnių pavojus kosminėms misijoms žinomas jau seniai. Su jo realumu susidūrėme ir mes – vos tik susiruošus pirmųjų nanopalydovų paleidimui, šią džiugią akimirką teko atidėti. Saulės vėjas veikia elektroninius prietaisus, trikdo radijo ryšį, sunkina radarų, navigacijos sistemų veiklą. Kiekvienas šių prietaisų pats kuria savo elektrinį ir magnetinį lauką, tad papildomas poveikis gali jį kiek pakeisti, o jei prietaisas jautrus – darbas sutriks. Gana didelis poveikis būna kosmonautams, nes jie silpniau apsaugoti Žemės magnetiniu lauku ir visai neapsaugoti atmosferos.

Saulės paviršiuje šiuo metu susiformavusi gana didelė dėmių grupė. Buvo tik laiko klausimas, kada prasidės stiprūs žybsniai. Priminsiu, kad Saulės žybsnių stipris žymimas A, C, M ir X raidėmis ir kiekvienas iš jų yra dešimt kartų stipresnis už kitą. Taigi jau sausio 7-osios vidudienį aktyvusis regionas (AR1944) gana stipriai sužibo M7.2 klasės žybsniu, o vakare jau ir stipriausios kategorijos X1.2 žybsniu. Sausio 8 d. ryte dar kartą  dešimčiai minučių sužibus M3.6 žybsniu AR1944 dėmė lyg ir rimsta, tačiau vakare planuotas raketos, turėjusios į kosmosą iškelti lietuviškuosius nanopalydovus, skrydis įvykti dar negalėjo. Tenka laukti, nes minėtasis X1.2 žybsnis tęsėsi daugiau nei valandą, o jo metu Saulė paskleidė ne tik rentgeno ir gama spindulius, bet ir didelį kiekį savo medžiagos (daugiausia įelektrintų dalelių – protonų ir elektronų). Net 1064 km/s greičiu nuo Saules paskleistos dalelės Žemės atmosferą pasieks lėkdamos 700 km/s greičiu ir pradės bombarduoti sausio 9 d. ryte.

X1.2 žybsnis priskiriamas prie silpnesniųjų. Jis patenka tik į dabartinio Saulės aktyvumo ciklo trisdešimtuką. Stipriausias šio 24-ojo ciklo žybsnis X6.9 įvyko 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nors jis nebuvo nukreiptas į Žemę, gana stipri spinduliuotė vis tiek atskriejo ir iki mūsų. Prieš vienuolika metų praėjusio Saulės aktyvumo maksimumo metu buvo net ir dvidešimt kartų stipresnis X28 žybsnis. Tokių stiprių žybsnių dabartiniame cikle kažin ar patirsime, Saulės aktyvumas dvigubai silpnesnis. Kiekvieno Saulės aktyvumo ciklo metu astronomai kruopščiai analizuoja žybsnių pasikartojimo dažnį ir pobūdį. Saulės audros yra įprastas, tačiau sunkiai prognozuojamas reiškinys.

Aktyvi dėmė gali sukelti net ir pusšimtį įvairaus stiprumo žybsnių ir vainiko medžiagos išmetimų. Kiek ir kokio galingumo reiškinių gali sukelti kiekviena dėmių grupė, analizuoja specialūs mokslo institutai, tuo tikslu į kosmosą paleisti specialūs palydovai. Užfiksavus Saulės žybsnį, su kosmose esančiais prietaisais pirmiausia nustatomas atskrendančių dalelių srauto tankis, greitis ir įvertinamas pavojus.

Saulės aktyvumo stebėjimo tarnybos kiekvienai šaliai turėti nebūtina, nes tai globalus reiškinys ir jį galima stebėti specializuotuose centruose. Tačiau informacinė tarnyba turėtų veikti kiekvienoje šalyje. Dabar Lietuvoje apie Saulės audras dažniausiai prabylama tada, kai internetas pradeda mirgėti pranešimais ir kai audra jau būna praėjusi.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija turėtų rūpintis ne tik nuolatiniu hidrometeorologinės informacijos ir su tuo susijusių pavojų skelbimu. Žmonės turėtų būti sistemingai informuojami ne tik apie vėjo, bet ir apie Saules audras. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai taip pat galėtų prie to prisidėti, tačiau nuolatiniam kasdienės informacijos teikimui apie Saulės aktyvumą turėtų būti sudaryta specialiai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos finansuojama nors ir nedidelė darbuotojų grupė. Kol kas mūsų, kaip mokslininkų, darbas yra šviesti visuomenę straipsniais ar paskaitomis VU Planetariume ir Molėtų astronomijos observatorijoje, kur kasmet žiniomis pasidalijame su beveik 40 tūkst. žmonių.

Saulė turi didžiulę įtaką Žemei ir žmonių civilizacijai. Tiesiogine prasme esame Saulės spindulių jūroje, kuri turi apsaugoti mūsų planetą nuo kosmoso negandų Saulei (kartu ir mums) skriejant per Paukščių Tako galaktikos erdvę 220 km/s greičiu. Saulės spindulių sferoje esame kaip inkubatoriuje ir visiškai nuo jos priklausome.