Dažnas kardelius prisimena artėjant rugsėjo 1-ajai. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja dr. Gitana Štukėnienė vaikščiodama po didžiulius plotus užimančią kardelių kolekciją pasakoja tai apie vieną, tai apie kitą kardelių veislę, apie jų kilmę ir pavadinimus.

Dr. G. Štukėnienės mokslinių interesų sritis – vienos rudeniškiausių, spalvingiausių ir labiausiai mokyklą primenančių gėlių – kardeliai. Lotyniškai šios gėlės vadinamos Gladiolus, o gladus reiškia špagą – iš to ir kilęs lietuviškas vienos iš populiariausių skinamųjų gėlių pasaulyje pavadinimas. Mokslininkė yra viena iš tų žmonių, kurių darbas mums padeda kasmet iki pat šalnų grožėtis margaspalviais kardelių žiedais, nors retas pagalvojame, kad prie šio grožio prisideda ne tik rūpestingo sodininko, bet ir mokslininko rankos. Todėl ekspertės klausiame: kodėl kardeliai tokie populiarūs Lietuvoje? Kokios kardelių „mados“ vyrauja?

Net neabejoju, kad daugeliui kardeliai yra neatsiejamas rugsėjo 1-osios atributas. Nieko čia keista, juk seniau gėlių pasirinkimas buvo daug mažesnis nei dabar, tik kardeliai, jurginai, rožės ar gvazdikai. Tačiau kur tam mažam pirmokui, vos nuo žemės atsiplėšusiam, nešti didžiulę puokštę gėlių, juk tai net fiziškai sunku. O štai vienas kardelis ir atrodo gražiai, ir vaikui lengva nešti.

Kardelių tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurinė Azija, kur žinomos 255 jų rūšys. Laikui bėgant, iš savaime paplitusių bei kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės, pasaulyje jų yra keliolika tūkstančių.

Lietuvoje natūraliai auga tik dviejų rūšių kardeliai: paprastasis ir pelkinis, o kiti auginami kaip dekoratyviniai augalai. Bene pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadindamas juos kardylais, 1930 m. rašė J. Strazdas – taigi tai buvo ne taip ir seniai. Vis dėlto manau, kad kardelių tradicija pas mus atėjo iš sovietinių laikų. Jau nuo senų laikų Rusijoje kardelių svogūnėliai būdavo labai paklausūs, tad verslūs lietuviai šį poreikį patenkindavo, taip prisidurdami prie atlyginimo: gumbasvogūnius (svogūnėlius) parduodavo į Rusiją ir kitas Sovietų Sąjungos šalis, o žiedus nešdavo į turgelius ir parduotuves.

Šiuo metu sėkmingiausiai kardelių selekcija vykdoma Slovakijoje, Čekijoje, Olandijoje, Rusijoje, Izraelyje ir Baltijos šalyse. Nors pas mus šių gėlių selekcija prasidėjo prieš penkiasdešimt metų, esame sukūrę per 1000 naujų veislių ir hibridų. Tuo metu turėjome tik kelis specialistus, buvo sunku susižinoti, kas vyksta už Sovietų Sąjungos ribų, nebuvo kaip keistis svogūnėliais, tad ir rezultatai buvo menkesni. Atsivėrus sienoms, supaprastėjus bendravimui, Lietuvoje atsirado daug daugiau kardelių selekcija užsiimančių žmonių – jų dabar yra apie 30. Vieniems tai laisvalaikio užsiėmimas, kitiems – pragyvenimo šaltinis, treti nori garbės, nes juk malonu žinoti, kad tavo sukurtos gėlės tavo paties sugalvotais pavadinimais žydi tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

Gėlių rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje, galioja ir „paskutinės naujienos“ taisyklė. Tai, kas naujausio modelio, kad ir kas tai būtų, automobilis, kompiuteris, drabužis ar gėlė – visada yra daug brangiau nei „senesnės kolekcijos“. Kuo naujesnė kardelio veislė, tuo ji brangesnė. Nuėję į turgelį galite įsigyti svogūnėlių už kelis litus, tačiau jei domitės kardelių naujovėmis, ieškote kuo retesnių veislių, už vieną svogūnėlį paklosite ir ne vieną dešimtį litų, ir tai dar ne riba. Juo labiau kad žmonės, įsigiję retą egzempliorių, stengiasi išlaikyti jo vertę: juk kuo mažiau tokių gėlių, tuo jos vertingesnės, todėl retas kuris pasidalys naujos veislės kardelio svogūnėliais su kaimynu.

Kardeliai yra skirstomi į 12 spalvinių grupių: nuo baltos spalvos iki vadinamosios dūminės, kone juodos su raudonu atspalviu. Nedaug baltų kardelių veislių, retai aptinkami žali; gamtoje mažiausiai yra mėlynos spalvos, tad ir mėlynų kardelių yra nedaug. Tam, kad gėlių specialistai iš viso pasaulio susikalbėtų, kardelių veislės yra žymimos skaičiais: jais žymimas maksimalus žiedų skaičius, dydis, žydėjimo laikas ir spalva. Skaičių kalbą supranta visi.

Botanikos sodas kviečia „Tyrėjų naktį“ patiems pasigaminti augalų klonų, susipažinti su rudens vaisius brandinančiais medžiais ir net pasijusti tikrais mokslininkais, išskiriant augalų DNR. Kadangi kasmet sulaukiame labai daug lankytojų, į visus renginius būtina registracija, kuri prasidės rugsėjo 20 d.

Daugiau apie „Tyrėjų nakties“ renginius.