Vilniaus universiteto Statutas – pagrindinis universiteto gyvenimą reglamentuojantis dokumentas. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymą Vilniaus universiteto rektoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginės plėtros prorektoriaus prof. J. R. Lazutkos, parengė Vilniaus universiteto Statuto projektą.

Su šiuo projektu buvo supažindinta akademinė bendruomenė, ji iki gegužės 1 d. galėjo teikti darbo grupei savo pasiūlymus (projektas buvo paskelbtas intranete, apie tai informuoti VU bendruomenės nariai, sukurtas specialus el. pašto adresas ir elektroninis diskusijų forumas). Gegužės 25 d. Senate įvyko pirmasis VU statuto naujosios redakcijos projekto pristatymas. Projekto rengimo grupės ir bendruomenės narių pasiūlymus pristatė šios darbo grupės narys akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis.

„U. V.“ vyr. redaktorė Liana Binkauskienė paprašė prorektoriaus pakomentuoti aktualius Statuto pristatymo metu kilusius klausimus.

Ar bendruomenė aktyviai dalyvavo svarstant naujojo Statuto projektą? Ar buvo atsižvelgta į bendruomenės siūlymus?

Bendruomenės dalyvavimas buvo nemažas. Iki šiol užfiksuota apie 160 komentarų, pastabų, siūlymų, pasisakymų. Visi VU bendruomenės komentarai buvo peržiūrėti ir bus svarstomi specialiai tam sudarytos darbo grupės posėdžiuose. Darbo grupės vardu dėkoju išsakiusiems savo nuomonę!

Kokie esminiai siūlymai, pakeitimai naujojo Statuto projekte, palyginti su senuoju VU Statutu?

Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad kiekvieno šalies universiteto statutas turi būti koreguojamas, nes tai įpareigoja daryti 2009 m. balandžio 30 d. priimto Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, ypač dėl aukštųjų mokyklų valdymo. Antra, nuo VU Statuto galiojančios redakcijos patvirtinimo Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 22 d. įstatymu praėjo nemažai laiko. Šalyje, kartu ir universitete keitėsi socialinė, kultūrinė, ekonominė ir kt. padėtis. Taigi natūralu, kad kai ką pertvarkyti kviečia pats gyvenimas. Šiuo metu projektuojamos esminės naujovės pirmiausia orientuojamos į universiteto valdymą, iš dalies ir į struktūrą, taip pat daug dėmesio skiriama kokybiškam universiteto veiklos įgyvendinimui ir tam reikiamų procedūrų ir priemonių užtikrinimui.

Senatas priėmė sprendimą, kad VU Statutas turi būti priimtas kaip įstatymas (iki šiol tik VU Statutas buvo tvirtinamas įstatymu, o kitų aukštųjų mokyklų statutai buvo tvirtinami kaip Seimo nutarimai). Gal galėtumėte pakomentuoti šį sprendimą?

VU Senatas žengė šį žingsnį, nes turėjo tam pagrindo – VU nėra naujai steigiama mokslo ir studijų institucija (galiojantis VU Statutas buvo patvirtintas 1990 m. birželio 12 d. Seimo priimtu įstatymu), todėl jam negali būti taikomi Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) 28 str. reikalavimai ta apimtimi, kiek tai yra susiję su naujai steigiamo valstybinio universiteto statuto patvirtinimo forma (Seimo nutarimu). Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintas galiojantis VU Statutas nustato, kad jo nuostatos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Aukštojo mokslo įstatymui (nuo 2009-05-12 – MSĮ). Kadangi MSĮ nustato, kad iki 2011-12-31 visos valstybinės aukštosios mokyklos (t. y. ir VU) pagal MSĮ reikalavimus turi būti pertvarkytos į viešąsias įstaigas, VU Statutas taip pat turi būti atitinkamai pakoreguotas, t. y. turi būti parengti įstatymo, kuriuo buvo patvirtinta šiuo metu galiojanti VU Statuto redakcija, pakeitimai. Būtent šį darbą ir atlieka darbo grupė.

Projekto redakcijoje yra įvesta kanclerio pareigybė – tai naujas dalykas universiteto valdyme. Pakomentuokite šios pareigybės įvedimo /būtinumo aplinkybes.

Darbo grupės parengtame projekte iš tiesų yra tam skirtas straipsnis: „Universiteto kancleris organizuoja universiteto finansinę veiklą, lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais. Universiteto kanclerį skiria ir atšaukia rektorius. Universiteto kanclerio kadencija pasibaigia išrinktam rektoriui paskyrus naują kanclerį.“ Tačiau ar šis straipsnis tikrai išliks toje projekto redakcijoje, kurią Senatas teiks Seimui – nedrįsčiau prognozuoti.

Ką manote dėl studentų atstovų skaičiaus išplėtimo padalinių tarybose iki 20 proc.? Studentai pristatyme motyvavo, kad jų interesams iki šiol buvo atstovaujama neproporcingai mažai.

Manau, kad reikėtų gerinti studentų galimybes dalyvauti kamieninių akademinių padalinių tarybų darbe. VU Studentų atstovybė dėl to jau pateikė pastabų. Darbo grupė jas gavo, tad tikrai svarstys šį klausimą.

Esminis dalykas Statuto projekte – valdymo organų formavimas. Prof. Evaldas Nekrašas siūlo Senatui ir rektoriui suteikti didesnes teises, o darbo grupė kelia klausimą dėl Tarybos formavimo principo, kuris prieštarauja MSĮ (kaip pristatyta Senato posėdyje – buvo gauta pastaba iš ŠMM teisininkų). Kaip šią situaciją pakomentuotumėte? Ar gali būti, kad prieštaraujantis įstatymui projektas bus patvirtintas VU Senato?

VU Senato 2010 m. gegužės 25 d. posėdyje nutarta, kad VU Statuto projekto forma neturi kisti – jis vėl turi būti tvirtinamas Seime kaip įstatymas. Šio nutarimo argumentai jau buvo pateikti atsakant į trečiąjį klausimą.

Padaliniai iškėlė jų teisių ribojimo klausimą renkant ar skiriant padalinio vadovą pagal naująją Statuto redakciją. MSĮ leidžia pačiai aukštajai mokyklai nusistatyti tą tvarką. Kokie buvo tokio siūlymo motyvai ir ar nematote čia prieštaravimo – siekiant didesnės autonomijos darbo grupė stengėsi suteikti didesnes galias Senatui, o kartu ir akademinei bendruomenei, tačiau kai skiriami dekanai – akademinė bendruomenė pastumiama šiek tiek į šalį? Ar nemanote, kad ignoravus padalinių teisę į valdymą yra kuriama labai centralizuota valdymo struktūra?

Tame pačiame VU Senato 2010 m. gegužės 25 d. posėdyje darbo grupės, rengiančios VU Statuto projektą, vadovas prof. J. R. Lazutka pažymėjo, kad rengiant projektą į Vilniaus universitetą buvo žvelgiama kaip į vieningą organizaciją. Todėl darbo grupė, jokiu būdu neatsisakydama universiteto kaip bendruomenės idėjos, laisvo ir kritiško universiteto akademinės bendruomenės narių požiūrio į kiekvieną universiteto gyvenimo dalelę (beje, tai įteisinta VU akademinės etikos kodekse), siekė viso universiteto valdymo sąrangą projektuoti pagal tuos pačius ar bent jau panašius principus, t. y. dekanus ne rinkti, bet skirti, tačiau atsižvelgiant į padalinio tarybos nuomonę, kuri būtų išreiškiama teikimo rektoriui forma. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Senate ir pačioje darbo grupėje yra ir kitai nuomonei (kad būtų palikta dabartinė dekano rinkimų tvarka) atstovaujančių kolegų, todėl beveik neabejoju, kad projekto svarstymo Senate metu balsavimui bus pateikta alternatyva.