Televizijoje – kaip fantastinėje knygoje: nespecialistų komanda įsodinama į „nurašytą“ kosminį laivą ir laukiama, kas bus, žinoma, truputį parežisuojant. Tai patyrė Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros dėstytojas dr. docentas Algirdas Budrevičius, išgarsėjęs kaip televizijos projekto „Ledo žvaigždės“ dalyvis, čiuožėjas vienišius.

Tikrieji vertinimai – ne komisijos, o vaikų

Docentas stebėjo panašų į TV3 „Ledo žvaigždžių“ projektą Rusijos pirmuoju kanalu. A. Budrevičius nuolat čiuožia „Akropolyje“ ir prisipažįsta laukęs kvietimo į projektą.

Dėstytojas A. Budrevičius ant ledo šoko vienas. Mokslininkas pasakoja, kad projekto rengėjai jam siūlė šokio partneres, tačiau jis sako norėjęs, kad partnerė arba mokėtų gerai čiuožti, arba galėtų išmokti. Televizijos žiūrovai būtų išvydę A. Budrevičių šokantį poroje, jeigu pati pirmoji rengėjų pasiūlyta partnerė, gera čiuožėja, būtų galėjusi dalyvauti visuose pasirodymuose, tačiau ji turėjo išvykti.

Dėstytojas aiškina, kad televizija jį pristatė kaip profesionalų čiuožėją, todėl ir vertinimo komisija kartelę užkėlė per aukštai: „Buvo kritikuojama, kad poroje nepavyktų atlikti tokių judesių, kuriuos dariau vienas. Tokia kritika neteisinga. Komisijai galėčiau atsakyti, kad chore dainuoti yra lengviau, negu solo, kur visas dėmesys yra nukreiptas į vieną žmogų.“

Komisija A. Budrevičių kritikavo ir už tai, kad jis dažniausiai sukasi į vieną pusę. „Vieni žmonės sriubą valgo laikydami šaukštą kaire ranka, kiti – dešine. Suktukai irgi daromi arba į kairę, arba į dešinę, bet yra žmonių, kurie gali valgyti abiem rankom. Galiu suktis ir į kitą pusę, bet man, kaip ir daugeliui, patogiau suktis į kairę pusę, ir jeigu šokis nereikalauja suktis į priešingą pusę, aš to nedarau“, – teisinasi dėstytojas.

Tikraisiais vertinimais docentas laiko vaikų vertinimus. Maža mergaitė, čiuožianti „Akropolio“ ledo arenoje, pasakė: „Kaip gražu!” Kai vienas berniukas paklausė dėstytojo: „Kaip jums tai pavyksta?“, šis atsakė: „Vaikystėje manęs niekas nepagaudavo.“

Kaip skrendant į kosminę kelionę

Projektą „Ledo žvaigždės“ galima pavadinti realybės šou, o A. Budrevičius siūlytų šį renginį vadinti „Žaidžiame žvaigždes“. Mokslininkas prisimena vaikystėje skaitęs fantastinę knygą, kurioje pasakojama, kaip į kosminę kelionę renkama nespecialistų komanda, jiems duodami „nurašyti“, nuolat gendantys kosminiai laivai, bet jie turi galimybę kažką laimėti.

A. Budrevičius treniravosi individualiai, tuo tarpu kiti dalyviai turėjo trenerius. Dėstytojas save lygina su minėtos fantastinės knygos herojais: „Televizija sugalvojo sukurti ekstremalias sąlygas ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Realybės šou yra žaidimas. Nemanau, kad tai blogai. Žinojau, kad bus žaidžiama, ir priėmiau žaidimo taisykles.“

Docentas žiūrovams pasirodė du kartus. Pasirodyti trečiąjį kartą A. Budrevičiui sutrukdė bronchitas ir aukšta temperatūra. Mokslininkas pasakoja skambinęs prodiuseriams, iš jų gavęs SMS žinutę su pažadu paskambinti, bet prodiuserių skambučio taip ir nesulaukė. „Per televiziją staiga išgirstu, kad manęs iki paskutinės minutės laukė pasirodant. Tarsi būtų nežinoję, kad manęs nebus… Po to diskvalifikavo iš žaidimo neva dėl to, kad nepateikiau motyvuoto paaiškinimo, kodėl neatvykau į filmavimą“, – televizijos užkulisius atskleidžia docentas.

Dėstytojas sako „Akropolio lede“ dažnai sutinkantis studentų, dėl to santykiai su jais tapo šiltesni, ir mano, kad dalyvaudamas „Ledo žvaigždėse“ „įsiderino į jaunatvišką studentišką lygį“.

Dėstytojas išvedė čiuožimo formulę

„Esu sugalvojęs formulę, kas turėtų atsispindėti čiuožiant: „Fizika + muzika + choreografija“. Čiuožime fizikos dėsniai valdo viską, muzika valdo tuos dėsnius, tai sukuria natūraliąją choreografiją. Choreografija yra mano silpniausia vieta, šokti niekur nesimokiau. Jeigu pavyksta kūnu perprasti dinamikos, masės, greičio, inercijos ir kitus fizikinius dėsnius, judesiai tampa plastiški“, – pasakoja dėstytojas.

Dailusis čiuožimas dar vadinamas figūriniu, nes anksčiau privalomose programose reikėjo labai tiksliai ant ledo nubrėžti tam tikras figūras, pavyzdžiui, aštuoniukę. Dėstytojas tikina, kad kiekvienas, kuris čiuožia ne pagal taisykles, gali surasti unikalių figūrų, ir pats tokias figūras kuria.

Docentas savo čiuožimo stilių vadina laisvuoju. „Lėktuvų konstruktoriai sako, kad negražus lėktuvas skristi negali. Aš sakau: „Negražus suktukas nesisuka.“ Jeigu jis yra negražus, žmogus sustoja, griūva. Jeigu suktukas gražus, jis ir taisyklingas. Tik tos taisyklės fizikos, o ne žmonių sukurtos“, – apie čiuožimo techniką kalba docentas.

Vaikystėje stebino profesionalų fotografą

Docentas A. Budrevičius čiuožti, kaip ir fotografuoti, pradėjo vaikystėje. Tada jis žaidė Marijampolės ledo ritulio komandoje, jį kviesdavosi lengvosios atletikos, šuolių į tolį treneriai. Su intelekto tyrimais susijusias disciplinas dėstantis docentas intensyviai – po kelias valandas per savaitę – čiuožti pradėjo, kai atsirado „Akropolio ledas“. Trys ligos savaitės – ilgiausias laikotarpis per 5 metus, kai docentas nebuvo apsiavęs pačiūžų.

O fotografuoti A. Budrevičius pradėjo 11–12 metų, pats ryškino juosteles, su klasės draugu ryškalams gaminti pirkdavo chemikalus. Kaimynystėje gyvenęs fotografas nepatikėjo, kad vaikas daro spalvotas nuotraukas, nes tuo metu spalvota fotografija Lietuvoje dar buvo naujovė.