Šį pavasarį oficialiai atidaryta restauruota Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir joje įrengtas muziejus. Universiteto muziejaus direktorius – mokslo istorikas dr. Ramūnas Kondratas puoselėja idėją turėti didesnį universiteto istorijos muziejų, pristatantį turtingą jo istoriją, ryšius su pasauliu. Prieš kelerius metus R. Kondratas interviu universiteto laikraščiui kalbėjo apie tai, kokį universiteto muziejų norėtų matyti, ką planuoja. Nutarėme pakalbinti direktorių dabar, kai jau galima aplankyti tegul ir nedidelę, bet moderniai įrengtą ekspoziciją, ir sužinoti, kokie tolimesni planai, ką bus galima pamatyti, parodyti universiteto svečiams ir studentams.

Kalbintas „U. V.“ prieš kelerius metus sakėte, kad muziejus Jums labiau svajonė negu realybė. Kaip yra dabar?

Šiandien svajonė po truputį tampa realybe ir aš dėl to labai džiaugiuosi. Esu dėkingas rektoriui ir visai jo komandai, kuri tikrai padeda kurtis muziejui. Kaip visada, būna sunkumų su viešaisiais pirkimais, bet tai nieko naujo. Ir su finansavimu kiek sudėtingiau, nes turime išsilaikyti iš savo lėšų. Dabar, kuriant tikrą muziejų, labai svarbios yra tinkamos saugyklos. Lietuvoje žodis „muziejus“ vartojamas labai laisvai. Jei turi keletą senų daiktų, įdedi į stendą, padarai aprašą – jau ir muziejus. Liūdna ir pamokoma Tytuvėnų istorija, kai muziejumi vadinama net tinkamai neapsaugota kolekcija. Nors senasis VU Mokslo muziejus veikė kaip muziejus ir daiktai buvo registruoti, tačiau nebuvo tinkamos įrangos jiems saugoti, nebuvo priešgaisrinės apsaugos, o dabar jau įsigijome tinkamus stelažus, baigiame montuoti, sudėsime daiktus tinkamai ir tada galėsime pradėti rinkti. Tai universiteto istorijos muziejus, profilis skiriasi nuo buvusio mokslo muziejaus, bet norint surinkti kolekciją reikia turėti tinkamas patalpas.

Taigi tikram muziejui reikia saugyklų ir didesnių patalpų?

Muziejui labai svarbu turėti kur parodyti savo turimus daiktus. Bandau kuo tinkamiau panaudoti turimas patalpas universiteto istorijai pateikti. Mums labai padės tai, kad jau rudenį atsidarys naujoji biblioteka Saulėtekyje ir dalis čia saugotų knygų bus iškelta. Turėsime keletą gražių skliautuotų kambarių su įėjimu iš Didžiojo kiemo. Tai labai gera, patogi vieta, galės patekti ir neįgalieji, bet patalpa vis tiek maža. Turiu idėją, panaudojant architektūrą, sukurti kunstkamerą. Tai – senienų rinkinys ar kolekcija, kuri buvo visų muziejų pradžia. Tam ypač tiktų mūsų gamtos muziejus, čia galėtų būti rodomi ir krokodilai, ir kriauklės. Vakaruose buvo bandoma atkurti kunstkameras kaip laikinąsias parodas. Manau padaryti truputį kitaip. Noriu, kad būtų galima pamatyti, kaip tie gamtos istorijos objektai buvo studijuojami XVII–XIX a. ir kaip tie patys objektai studijuojami dabar. Dar nesu matęs, kad koks muziejus tai būtų padaręs, todėl tai būtų įdomu ir nauja.

Kokio universiteto muziejus Jums yra geriausias pavyzdys?

Prieš atvažiuodamas į Lietuvą su universitetų muziejais daug reikalų neturėjau. Dirbau Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje, Smithsonian institute. Kai buvo organizuojamas tarptautinis universitetų muziejų komitetas, vienas kolega mane pakvietė. Tada apsilankiau Utrechto universiteto muziejuje. Dar buvau Krokuvos universiteto muziejuje. Praėjusiais metais lankiausi Tartu universiteto muziejuje. Jiems labiau pavyko, nes turi atskirą pastatą, kurio yra net penki aukštai. Ir jų kolekcijų kur kas daugiau išliko negu mūsų. Jūs žinote, koks likimas ištiko mūsų turtingas kolekcijas XIX a., kai buvo uždarytas universitetas. Kitas pavyzdys, kurį dabar seku – Koimbros universitetas Portugalijoje. Tai labai senas universitetas. Prieš kelerius metus iš Europos Sąjungos pinigų jie buvo sumanę įkurti mokslo muziejų. Atskirus geologijos, mineralogijos muziejus suplanavo sukelti į vieną pastatą. Aš irgi turiu tokią idėją, kad kai po kiek laiko išsikraustys Gamtos ir Medicinos fakultetai, įkursime ekspoziciją M. K. Čiurlionio gatvėje. Manau, kad ten būtų galima įkurti Mokslo muziejų, kuriame būtų demonstruojami ne tik seni istoriniai daiktai, bet ir moderni įranga, kur vaikams būtų galima įdomiai papasakoti apie mokslą. Panašus dabar yra Technikos muziejus Vilniuje.

Kasdien pėsčias praeinu pro Planetariumą, kuris mums dabar taip pat priklauso. Man kilo mintis, kad Lietuvoje dar nėra IMEX teatro. IMEX – tai tokia technologija, kuri turi 4 ar net 5 aukštų ekraną, taip pat galingą garso sistemą. Vašingtono nacionaliniame oro erdvės muziejuje ir planetariume IMEX labai populiarus. Tam reikia didelės erdvės, todėl manau, kad planetariumas labai tiktų. Ta technologija ypatinga, nors dabar jau nebe tokia nauja, bet negirdėjau, kad kur nors būtų Baltijos šalyse. Amerikoje vis daugiau filmų kuriama šiai technologijai.

Kokios, Jūsų manymu, didžiausios universiteto muziejinės vertybės, palyginti su kitais Lietuvos muziejais?

Mūsų turimų kolekcijų vertė tikrai didžiulė. Turime ir rankraščių, ir grafikos, medalių, tapybos, knygų, numizmatikos. Kiekvienoje kategorijoje yra labai svarbių vertybių.

Lietuvos muziejai – kitokie. Dabar mūsų muziejaus misija šiek tiek keičiasi. Mokslo muziejus buvo įkurtas, kai universitetas šventė 400 metų jubiliejų. Tuometinis direktorius V. Žilėnas matė, kiek nedaug vertybių išliko. Tuo metu buvo sunku padaryti kopijas, dabar skaitmenine technologija tai padaryti labai paprasta. Turiu mintį surinkti ir XX a. žymių žmonių portretus, taip pat jų daiktų. Tarkime, prof. J. Kubiliaus, poeto Just. Marcinkevičiaus. Dabar yra galimybė tai padaryti. Tikiuosi, kad greit turėsime tam tinkamas patalpas. Noriu koncentruotis ties universiteto istorija. Kitoms vertybėms yra Nacionalinis ir kiti muziejai.

Noriu paklausti dėl muziejaus strategijos. Ar Jūs daugiau orientuojatės į užsienio svečius, į Lietuvos gyventojus, ar į universiteto bendruomenę?

Aš manau, kad reikia orientuotis į visus. Tas kaupimas ir saugojimas labai svarbus universiteto bendruomenei, bet mūsų universitetas turi ilgą ir garbingą istoriją, susijusią su viso krašto ir Vilniaus istorija. Taigi per universiteto istoriją labai lengva pateikti ir Vilniaus, ir Lietuvos istoriją.

Dabar prisijungsime prie kuriamos LIMIS sistemos, skirtos muziejų paveldo skaitmeninimui. Tada mūsų kolekcijos bus plačiau žinomos.

Kiemeliuose besilankantiems svečiams pritaikome QR kodų sistemą. Žmonės su išmaniaisiais telefonais gali perskaityti tekstus apie kiemelius lietuvių ir anglų kalbomis. Planuojame pritaikyti ir audioprogramas turintiesiems išmaniuosius telefonus.

Turiu dar vieną idėją. Šv. Jonų bažnyčia – vienas svarbiausių mūsų objektų, o mes ją per mažai pristatome. Galvoju, kaip pritaikyti naujas technologijas, GPS sistemą, kad žmonės galėtų pamatyti altorius, statulas, vitražus su aprašymais. Idėjų ir projektų daug, bet tam reikės ir žmonių, ir lėšų.