Pažintinį intelektą (kuris dažniausiai vadinamas tiesiog intelektu) mokslininkai tyrinėja jau seniai. Savo IQ (intelekto koeficientą) atitinkamais intelekto testais galime nusistatyti ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorija yra adaptavusi jau klasikiniais tapusius Davido Wechslerio intelekto testus vaikams ir suaugusiesiems (6–89 metų žmonėms).

Tuo tarpu pastaruoju metu pasidarė labai madinga kalbėti apie emocinį intelektą (EQ), lavinti jį, tobulinti savo emocijų valdymą. Ypač rekomenduojama taikyti jo lavinimą karjeros srityje.

Sakoma, kad aukštą, gerai išlavintą emocinį intelektą turintys žmonės yra empatiški, sugeba suprasti kito žmogaus jausmus, įsisąmoninti ir suvaldyti savo emocijas, jų veikla paremta pozityviomis emocijomis.

Kai kurie psichologai teigia, kad žmogaus darbo (ir asmeninę) sėkmę 80 proc. lemia jo emocinis intelektas ir tik 20 proc. – pažintinis intelektas (IQ). Dar dažnai priduriama, kad emocinis intelektas toks svarbus yra būtent tokiose darbo srityse, kurios susijusios su žmonėmis (pardavimo vadybininkai, vadovai, verslininkai, žurnalistai, politikai ir pan.).

Ar tikrai pelnytai aukštinamas emocinis intelektas ir ar jis karjeros srityje gali būti svarbesnis už pažintinį intelektą (IQ), klausiame Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedrosprofesoriaus Albino Bagdono.

Žmogaus psichika sudaryta iš kelių ar net keliolikos subsričių. Tų subsričių, arba žmogaus psichinio funkcionavimo aspektų, gebėjimus kartais ir vadina atskiromis intelekto rūšimis: pažintinis, socialinis, muzikinis, emocinis, kinestezinis (savo kūno kaulų ir raumenų sistemos valdymo gebėjimai), praktinis (kasdienio gyvenimo gebėjimai), verbalinis (kalbos gebėjimai), neverbalinis (erdviniai konstrukciniai gebėjimai). Taigi tokių intelektų galima priskaičiuoti daugiau nei 10. Visi jie sudaro darnią nedalomą visumą, kurią tik didaktiniais, mokymo ar kitokiais sumetimais suskaidome į atskiras rūšis.

Dėl populiariai vadinamojo IQ, arba tiesiog intelekto, pažįstame pasaulį, galime nustatyti įvairius dėsningumus, suvokiame priežasties ir padarinio ryšius, nuo mąstymo ir kitų pažinimo procesų lankstumo priklauso, kaip greitai apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.

Psichikos istorinės raidos (evoliucijos) požiūriu emocinis intelektas – žmogaus emocinės reakcijos ir gebėjimas jas reguliuoti – yra vienas seniausių. Emocijų raiška yra pagrindinis gyvūnų tarpusavio santykių reguliavimo mechanizmas. Vėliau civilizacijos priešaušryje žmogui šalia barbariškų emocijų atsirado aukštesni jausmai, civilizuotos emocijos (kaip paveldėtas psichologinis santykių reguliavimo ir adaptyvaus elgesio mechanizmas). Dėl evoliucinio prisitaikymo žmonių visuomenėje atsirado altruistinės tendencijos. Automatiškai turėjo atsirasti ir mechanizmas, kuris stabdo nuo nealtruistinės veiklos (pvz., gėdos, kaltės emocijos). Intereso (smalsumo, noro pažinti) emocijos skatina naujovių paiešką, t. y. pažinimą paverčia aktyviu ir taip jį plėtoja. Pažinimas, susijungęs su emocijomis, ir daro mus socialiai adaptyvius, t. y. gebančius bendrauti su kitais, užmezgančius draugystės, meilės, bendradarbiavimo ir kitokius santykius.

Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas, adaptyviai elgtis savęs ir kitų atžvilgiu, kontroliuoti savo emocijas ir adekvačiomis emocijomis reaguoti į įvairias situacijas ir yra emocinis intelektas. Emocinis užtaisas lemia žmogaus kryptingumą ir motyvaciją siekti tikslų. Taip per emocijas ateina vidinis pastiprinimas siekti artimų ir tolimų gyvenimo tikslų.

Emocinis intelektas nėra vienas atskiras gebėjimas, tai – gebėjimų visuma. Tie smulkesnieji emociniai gebėjimai yra nevienodai išvystyti. Todėl psichologai kalba apie intelekto, taip pat ir emocinio intelekto, gebėjimų profilį. Emocinio intelekto negalima atskirti nuo visų kitų intelektų, ypač nuo pažintinio. Jie būna kartu. Juk tam, kad pažintum save, savo emocijas, kad valdytum jas, kad pažintum kitus žmones ir jų emocijas, reikalingas žinojimas: gebėjimas suvokti savo būsenas, numatyti galimus savo ir kitų elgesio padarinius.

Dažnai emocinio intelekto lavinimo ar koučingo kursuose mokoma per emocijas manipuliuoti kitais žmonėmis. Nes emocijos yra jautriausia psichinio gyvenimo sritis. Sakyti, kad emocinis intelektas svarbesnis ir jis labiau nulemia karjeros sėkmę, yra neteisinga. Žinoma, jis gali lemti daug tokiose darbo srityse, kur verslo sėkmė priklauso nuo mokėjimo manipuliuoti kliento emocijomis. Bet ne mažesnę reikšmę turi pažintinis intelektas. Ir išmatuoti, kuris intelektas labiau nulemia žmogaus gyvenimo ar karjeros sėkmę, neįmanoma (nors kartais psichologai tokio ne visai sąžiningo uždavinio ir imasi). Sėkmę lemia darnus visų gebėjimų kompleksas. Svarbu, kad tie gebėjimai derėtų su žmogaus moralinėmis nuostatomis.

Štai gebėjimas manipuliuoti kitų žmonių jausmais rodo lyg ir didesnį emocinį intelektą, t. y. gebėjimą suprasti, kokios emocijos kokį žmogaus elgesį paskatins. Bet ar visokios manipuliacijos kitais per jų emocijas ir jausmus yra socialiai pageidautinos? Prisiminkime telefoninius sukčius, banko ar socialiniais darbuotojais apsimetusius manipuliatorius, politikų ir jų grupių manipuliacinių gebėjimų demonstravimą per rinkimus. Manipuliacijos vykdomos pasitelkus ne vien emocinį intelektą, bet ir visus intelektinius žmogaus resursus. Vienas emocinis intelektas būtų aklas.

Realiame gyvenime rasime visokių atvejų: yra žmonių, kuriems būdingas aukštas pažintinis intelektas, bet emocinėje srityje jiems sunkiai sekasi. Yra atvejų, kai visi intelektai puikūs, bet šlubuoja moralė. Tokius žmones vadiname ne protingais, o gudriais. Kaip žmogus panaudos savo intelektinius resursus, priklauso ir nuo to, kaip jis buvo auklėtas vaikystėje. Emocijos ir jomis grįsti santykiai su kitais lengviausiai formuojami vaikystėje, vyresnio amžiaus jau nelengva pakeisti emocinių gebėjimų struktūrą (kuri ir vadinama emociniu intelektu). Daug lemia ir paveldėjimas, t. y. naujagimio, o vėliau vaiko smegenų specializavimas žmogiškajai patirčiai. Daug kas priklauso ir nuo to, kas lavinama. Būsimas moksliukas, matematikas, programuotojas labiau lavina pažintinius procesus, jam knygų skaitymas, naršymas kompiuteryje ar internete, programavimas teikia didžiausią emocinį pasitenkinimą ir nebelieka laiko kitoms patirtims įgyti. Tas pats su būsima balerina: jei ji didesnę laiko dalį skirs judesiui – lavins savo kinestezinį intelektą.

Nors esama nuomonių, kad emocinį intelektą galima vystyti ir suaugus, mano nuomone, jis formuojasi ir intensyviausiai vystosi vaikystėje (kai yra tam tikra smegenų parengtis, tinkamas smegenų mediatorinių sistemų formavimosi laikas). Jei vaikas nuolat ar dažnai atsiduria tokioje situacijoje, kai netenkinami jo prieraišumo, globos, saugumo poreikiai, kai psichologinė atmosfera šeimoje bloga, besivystančiose smegenyse paliekami negrįžtami pėdsakai, kurie vėliau ir tampa socialiai nepageidautino elgesio priežastimi.

Emocinis intelektas priklauso nuo besiformuojančių smegenų ir artimiausios emocinės aplinkos sąveikos. Net ir toje pačioje šeimoje gali būti, kad vienas vaikas puikiai kontroliuoja savo emocijas, o kitam to nepavyksta padaryti. Bet tai gali lemti ir smegenų struktūra, ir vaiko gimimo eiliškumas šeimoje, ir motinos ar tėvo santykis su vaiku, ir daug kitų dalykų.

Geriausias raidos variantas būna tada, kai visi žmogaus gebėjimai ir gebėjimų sritys koreliuoja viena su kita. Pažintinis intelektas reikalingas visiems kitiems intelektams. Galioja ir atvirkštinė taisyklė: kuo geriau išvystyti žmogaus emociniai, motoriniai, socialinių santykių ar praktiniai gebėjimai, tuo žmogus bus ir didesnio bendro proto. Svarbu, kad visa ta gebėjimų visuma būtų pritaikoma socialiai pageidautinu būdu.