Vykstant priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, vis dažniau kyla diskusijos apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas. Kokius studentus ir būsimus specialistus rengsime ir kokiais rengimo principais vadovausimės priklauso ir nuo beįsibėgėjančio nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“, įsitikinęs jo vadovas, Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.

Kokio studento tikisi aukštasis mokslas?

Pasak docento, viena pagrindinių šio projekto ašių – prielaidų paradigmos kaitai sukūrimas, kuris skatintų tradicinio į dėstytoją ir jo dėstomus dalykus orientuoto studijų programos modelio virsmą į studentą ir studijų rezultatus orientuoto aukštojo mokslo modelį. Tačiau čia atsiranda lengva grėsmė „paslysti“ į kitą kraštutinumą. Todėl, projekto vadovo manymu, svarbiausia – studento ir dėstytojo partnerystė. „Aukštojo mokslo studijos – tai ne tik tylus sėdėjimas ir klausymasis, konspektavimas, to kas išgirsta. Tikros, normalios studijos – tai ne vienos krypties, o su grįžtamuoju ryšiu, dalyvavimu, įsitraukimu susijęs procesas. Vis dėlto tam, kad nebijotume klausti ir klausytis, išgirsti atsakymų, nebijotume diskutuoti, abejoti ir kritiškai priimti abejones, reikia dar ruošti, ugdyti ir mūsų visuomenę, kultūrinę jos aplinką,“ – įsitikinęs doc. dr. J. Galginaitis.

Todėl ir ECTS projektas, ir juo skatinama kaita iš šiandienos stojančiojo tikisi daugiau – būsimas specialistas pirmiausia turi būti reiklesnis sau ir kitiems, nekonformistinio, neprisitaikančio, bet pagarbiai ir pasvertai kritiško mąstymo, turintis individualiai diskusijai su dėstytoju reikalingą žinių bagažą. Tik tada galimas komandinis dėstytojo ir studentų darbas. Todėl tiek vieni, tiek kiti turi būti pasiruošę dirbti ir studijuoti studijų proceso dalyvių nuolatinį dialogą skatinančioje ir konstruktyvią akademinę diskusiją puoselėjančioje aplinkoje. Tokios aplinkos sukūrimas – kiekvienos aukštosios mokyklos neatidėliotinas rūpestis, o universitetui tai – tiesiog „garbės reikalas“!

 „Šiuo projektu propaguojami pokyčiai – tai lėtas procesas. Visos švietimo sistemos negalima pakeisti taip paprastai – per vieną du metus, kol formaliai truks mūsų projektas, bet pati sistema, gairės, kurios bus paruoštos, argumentai ir metodika jau šiandien verčia mus, dalyvaujančius projekte, į studijų procesą žiūrėti kitaip. Aš netvirtinu, kad kaita nevyktų be ECTS, tačiau procesai truktų ilgiau ir būtų daug sudėtingiau. Čia mums padeda ir visas kompleksas netiesioginių priemonių – tokių, kaip užsienio patirtis, būtinybė kalbėtis viena kalba bendroje Europos mokslo erdvėje ir pan.,“ – privalumus vardija projekto vadovas.

ECTS siūlomos galimybės ir ribos

Todėl jau ir šiandien į aukštojo mokslo įstaigą ateinantis jaunas žmogus turi būti dar labiau suvokęs, ko jis nori, kaip jis mato savo būsimą kelią, karjerą, o universitetas ar kolegija turi gebėti pasiūlyti jo lygį atitinkančias studijas. „Juk, jeigu studijas lygintume su kūno lavinimu, tai tam, kad skeletą „aplipdytume“ raumenimis, kiekvienam reikia ir skirtingo krūvio, ir nevienodo praleisto laiko treniruojantis. Su vienokiais svarmenimis ir vienokį laiką dirbs iš prigimties atletiškas jaunuolis, ir visai kitokį – silpnesnis. Mes negalime jiems liepti studijuoti pagal tokią pat programą – taip žlugdytume ir vieną, ir kitą. Turime sudaryti galimybes jaunuoliui rinktis ir išreikšti savo kūrybiškumą tinkamiausiu būdu,“ – vaizdžiai studijų sistemos ypatumus dėstė doc. dr. J. Galginaitis.

Vis dėlto docentas sutinka, kad per didelis liberalizmas taip pat blogai. Todėl tokie projektai, kaip ECTS jau turi patirties kitose šalyse ir numatę būdus, kaip geriausiai padėti studijų dalyviams realizuoti save ir neužgožti kitų. Viena vertus, projektas nėra panacėja – visų nacionalinės švietimo sistemos problemų nesutvarkys ir visų atsakymų automatiškai nesuteiks. Kita vertus, galima ir būtina numatyti tam tikrus rėmus ir taisykles, nubrėžti gaires. Viskas priklauso tik nuo to, kiek detaliai. Net ir didžiausiam entuziastui, ruošiančiam studijų programą, yra labai sunku neturint orientyrų.

Taigi neatsitiktinai Lietuvoje vykdomas nacionalinis ECTS įvedimo projektas pirmiausia susijęs su kultūros, požiūrio pokyčiais. „Aš labai pergyvenčiau, jei projektas liktų tik biurokratinis aprašas. Todėl labai noriu ir sieksiu, kad Lietuvoje dirbantys profesoriai pamatytų jo naudą,“ – sako nacionalinio ECTS projekto vadovas. Doc. dr. J. Galginaičio nuomone, viena didžiausių tokių naudų – tai galimybė lygiavertiškai dalyvauti bendroje Europos mokslo erdvėje, susikalbėti ir suprasti vienas kitą, nepaisant to, kokia kalba bekalbėtum, dalintis ir dalyvauti didžiuosiuose pasauliniuose mokslo atradimuose.