Šią vasarą, kai dalis studentų ilsėjosi ištiesę kojas prie jūros ar negailėdami sveikatos dirbo svečiose šalyse, Studentų gamtininkų mokslinės draugijos (SGMD), įsikūrusios VU Gamtos mokslų fakultete (GMF), nariai dalyvavo projekte „Sparnai virš vandens: Lietuva– Švedija“. Projektas, pradėtas 2006 m. kovą ir truksiantis 8 mėnesius, įtraukė per 20 aktyvių dalyvių, dar keliasdešimt buvo filmuojama ar kitaip dalyvavo jo veikloje, o rezultatus pamatys šimtai. „Sparnai virš vandens“ – tai tarptautinis projektas, kurio tikslas – skatinti dvišalį bendradarbiavimą, pažinti Lietuvos–Švedijos pajūrio kultūras bei rūpintis jaunimo užimtumu.

SGMD – kas tai?

Projekto iniciatyvinė grupė – Studentų gamtininkų mokslinė draugija. Tai aktyvių, mokslu ir pasauliu besidominčių studentų organizacija, veikianti Gamtos mokslų fakultete. Draugijos nariai (ne tik GMF studentai) nebijo sušlapti kojų, įsiropšti į aukščiausią kalną ar nusidanginti į pasaulio pakraštį… SGMD organizuojamose ekspedicijose paskaitas skaito ne tik žymūs lektoriai, bet ir patys studentai. Ekspedicijų tikslai įvairūs: pažinti Lietuvos dvarus ir jų kultūrą, identifikuoti raudonosios knygos rūšis ir pan. SGMD organizuoja įvairių nekomercinių kino filmų pristatymą GMF, protmušio žaidimą (intelektualią protų dvikovą), renginį „GMF visiems“ (pristato GMF Lietuvos mokykloms), mokslinių darbų konkursą ir kt. (plačiau skaitykite www.sgmd.gf.vu.lt). Tarp tokios gausybės veiklos krypčių atsirado vietos, laiko ir noro sukurti filmą.

Projektas

Projekto dalyviai – jaunimas iki 26 metų, 12 lietuvių ir 10 švedų, dalyvavo darbo stovyklose Lietuvos ir Švedijos Baltijos jūros pakrantėse, aktyviai domėjosi vietos kultūra, grožėjosi gamta. Stovyklose Kintuose ir Umeå (Švedija) buvo kuriamas filmas, renkama medžiaga fotoparodai. Projekto dalyviai dirbo pasiskirstę į grupes (siužeto, filmavimo, montavimo, foto, atributikos, informacijos sklaidos). Po pavasarį ir žiemą išklausytų paskaitų apie siužeto kūrimą, fotografijos meną, filmo montažą, kiekvienas skubėjo parodyti ką išmokęs. Nuveikta tikrai daug: sukurtas internetinis tinklalapis, Gamtos mokslų fakultete atidaryta fotoparoda, baigiamas montuoti filmas. Ieškant tinkamiausių filmavimui vietų ir aktorių nuriedėta 4500 km Švedijoje ir keletas tūkstančių km Lietuvoje. Pasak projekto koordinatorės Dovilės Makarevičiūtės, visi projekto dalyviai buvo labai draugiški, kūrybingi ir smalsūs, stengėsi kuo geriau atlikti visas užduotis ir leido bemieges naktis (darbo tikrai daug). Juk daugumai tai galbūt vienintelė proga patiems kurti filmą ar jame vaidinti.

Lietuviai Švedijoje ir švedai Lietuvoje

Pirmieji į svečią šalį išvyko lietuviai: 12 projekto dalyvių ir 2 savanoriai (kurių įnašas į projektą buvo ne menkesnis nei projekto dalyvių). Švedijoje keliauta nuosavais automobiliais, ir, nors pasitaikė gedimų, sėkmingai įveiktas visas numatytas maršrutas. Norint apžvelgti Švedijos platybes, įlipta į aukščiausią Švedijos kalną Kebnekaise (sakoma, kad nuo jo matosi net 9 proc. Švedijos ploto), o tai padaryti nėra lengva. Ne vienas lietuvis stebėjosi paprastų Švedijos žmonių nuoširdumu ir nuolat skambančiu pasisveikinimu „hey“. Filmuojant sceną apie švedų tradicinę vasaros šventę paragauta nemažai tradicinių patiekalų (tarp jų stipriai dvokiančios raugintos silkės), susipažinta su vietos buitimi. Dalis projekto dalyvių žiedavo paukščius vos 1 km skersmens Stora Fjäderägg saloje, kurioje aptikta ne tik paukščių, bet ir kalnų ožių. Kiti, filmavę atskiras filmo dalis, prie šios gamtininkams įdomios veiklos prisidėjo vėliau.

Keliaujant ir dirbant į akis krito švediška tvarka: jokių šiukšlių (Lietuvoje vaizdas kartais kraupus), nauji pastatai, geri keliai. Kelionė truko 14 dienų, darbai nuvargino, tačiau grįžus neteko ilgai ilsėtis, nes po kelių dienų į darbo stovyklą atskrido švedai.

Švedų jaunimui buvo labai keista, kad Lietuvoje automobilių galinėse sėdynėse niekas nesisega saugos diržų. Stebėtasi, kad Lietuvoje tiek mažai vegetarų (mėsėdžių tauta), ir kad tiek daug jaunų žmonių, vos baigę mokyklą, įstoja į aukštąsias mokyklas. Gėrėtasi Kuršių Nerijos gamta, išgirtas Kryžių kalnas ir Vilniaus senamiestis. Švedai, ypač vaikinai (sukluskit, merginos) noriai įsitraukė į filmo kūrimo darbus, net padėjo pasiūti reikalingą aprangą vaikams (mažieji išdykėliai juos tiesiog pakerėjo). Stovyklos Lietuvoje uždarymo išvakarėse niekas nenorėjo išsiskirti, žadėjo tęsti projektą savo šalyse.

Filmas ir fotoparoda

Šiuo metu filmas dar montuojamas. Filmo „Laiko lašai“ kūrėjai – menui ir senųjų papročių, mitologijos išsaugojimui neabejingi studentai. Galbūt todėl filme tiek daug jaunatviškos energijos, vaidybos ir saulės. Lietuvoje filmuota daugelyje vietų: Kuršių Nerijoje, Rusnėje, Ventės rage, Vilniuje, Dzūkijoje, Žemaitijoje, kartais ypač sudėtingomis sąlygomis: merkiant lietui, svilinant saulei, taškantis bangoms. Nors neturėta modernios įrangos, bet išnaudotos visos galimybės: plaukta laivu, filmuota iš mašinos ar iš medžiotojo bokštelio, pasilipus ant kopėčių, bėgant mišku. Filme vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet paprasti žmonės, kurie nuoširdžiai įsitaukė į projektą ir dovanojo savo laiką. Dublį po dublio prakaitą liejo ir senas, ir jaunas. Įtraukta nemažai Vakarų Lietuvoje gyvenančių vaikų – jiems filmavimas buvo ne tik pramoga, bet ir puiki galimybė aplankyti žymias vietas Rusnės saloje, pasimokyti kantrumo ir susikaupimo. Filmavimo grupės vadovo Mindaugo Mitkaus (ekologija, IV k.) nuomone, šis filmas galbūt nebus tobulai sudėliotas, bet žavus gausiomis detalėmis, trijų filme skambančių kalbų (lietuvių, švedų ir anglų) deriniu, įtemptu ir verčiančiu susimąstyti (kol kas laikomu paslaptyje) siužetu. Tai filmas apie pajūrio žmones, jų gyvenimą, papročius, giliai įsišaknijusius tautų pasąmonėje mitus. Tai kelionė per laiką, amžinai sruvenantis vandens (pagrindinės gyvybės jungties) ciklas. Visus kviečiame apsilankyti šio filmo premjeroje spalio mėn. pabaigoje Gamtos mokslų fakultete – informaciją rasite www.sgmd.gf.vu.lt.

Iš geriausių vasaros stovyklų fotografijų sudaryta fotoparoda šiuo metu jau eksponuojama Gamtos mokslų fakultete. Ją sudaro trys minčių kryptys: gamta, žmogus, kelionės akimirka. Tai 12 stendų dviejų tautų atstovų sukurtų gyvai kalbančių „laiko lašų“.

Planuojama filmą ir fotoparodą pristatyti Lietuvos ir Švedijos mokyklose, muziejuose, kultūros centruose, paskatinti vaikų domėjimąsi Baltijos pajūrio istorija, kultūra, ten gyvenančiais žmonėmis.

Projektą „Sparnai virš vandens“ remia ES programa „Jaunimas“. Daugiau galite sužinoti adresu www.europa.eu.int/comm/youth/.

Jūratė Mažeikytė