Balandžio 28–29 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Informacijos ir komunikacijos teorijos ir praktikos raiškos 2022“, kurioje bus galima išgirsti ne tik mokslo srities atstovų pranešimų, bet ir pristatyti savuosius. Konferencijos organizatoriai kviečia dalyvauti atrankoje ir teikti straipsnius, susijusius su informacijos ir komunikacijos tyrimų kryptimis.

Šią tarptautinę mokslinę konferenciją rengia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Organizacijų informacinės ir komunikacinės veiklos tyrimų katedra. Konferencijos tikslas – skatinti mokslininkus ir praktikus pristatyti teorinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus, inicijuoti mokslines diskusijas aktualiomis informacijos ir komunikacijos temomis.

Konferencijoje dalyvaus ir išskirtinis svečias – profesorius Isto Huvila iš Upsalos universiteto (Švedija). Profesorius sutiko papasakoti apie savo tyrimų sritis ir pranešimą, kurį skaitys konferencijoje.

Kokia yra pagrindinė jūsų tyrimų sritis?

Mano tyrimai yra susijęs su daugybe dalykų, tačiau man įdomiausia, kaip žmonės sužino, ką jie turi žinoti savo darbe ir kasdienybėje – kaip įvairios technologijos daro įtaką žmonių informavimui, informacijos gavimui ir gebėjimui tą informaciją perduoti kitiems ir kaip galima valdyti informaciją, duomenis ir žinias, kad būtų maksimaliai pasiekti įvairūs užsibrėžti žmonių tikslai. Pats daug dirbu su archeologais ir archeologinės informacijos valdymu, taip pat su informacija apie sveikatą, bibliotekomis, archyvais, muziejais ir privačiomis įmonėmis.

Kodėl ir kuo jūsų tyrimai, studijos yra svarbios?

Tai labai sudėtingas klausimas. Kokia mano darbo įtaka ir aktualumas? Didžioji dalis to, ką darau, yra siekis suprasti ir paaiškinti, ką žmonės galvoja apie informaciją, informacines sistemas, įrankius ir šaltinius, su kuriais jie dirba, kodėl jie pasirenka tam tikrus būdus informacijai sužinoti, o kitus laiko mažiau naudingais – tai mano darbe yra orientacinė perspektyva. Pagrindinis mano darbo tikslas yra atrasti, patarti kažką naudingo, kas padėtų žmonėms efektyviau dirbti su informacija: ją tvarkyti, saugoti, dalytis, dokumentuoti, jos ieškoti, ją gauti, ką reikėtų daryti, kad ji būtų geriau prieinama bet kuriuo metu. Tai taikoma bet kokios srities informacijai, nesvarbu, ar tai archeologiniai darbų duomenys, ar medicininių įrašų tekstai, archyviniai įrašai ar muziejaus kolekcijos.

Kodėl, jūsų nuomone, organizuojama konferencija yra svarbi? Koks jos pagrindinis tikslas?

Manau, kad konferencijos apskritai yra labai naudingos ir svarbios. Informacijos, žinių keitimasis tarp mokslininkų yra labai svarbus informacijos ir komunikacijos mokslo pažangai, kaip ir visoms kitoms mokslo sritims. Šių metų konferencijos temos man ypač patinka, nes čia daug dėmesio skiriama informacijos vadybos problemoms. Susiklosčius pandeminei situacijai, turbūt bene visi pajutome, koks svarbus informacijos ir žinių valdymas bei komunikacija yra kiekvienam asmeniui, komandai, organizacijoms. Išryškėjo, kaip vis dėlto yra svarbu tai, kaip ir kokia informacija yra perduodama.

Apie ką jūs, kaip pranešėjas, kalbėsite konferencijoje?

Kalbėsiu apie informacinio darbo dokumentavimą – kaip informacija yra aprašoma, gaminama, valdoma ir naudojama. Tai klausimas, kuris ne visada aptariamas itin išsamiai, palyginti su tuo, kiek daug triukšmo kyla dėl žinių ir informacijos dokumentavimo teikiant tinkamus metaduomenis, kad būtų galima suprasti, kas yra informacija. Akivaizdu, kad svarbu žinoti, apie ką yra informacija, tačiau daugeliu atvejų ne mažiau svarbu žinoti ir kaip informacija buvo sudaryta, kokie sprendimai buvo priimti, kokios priemonės buvo naudojamos, kaip buvo apdorota informacija ir pan.

Kodėl svarbu kalbėti jūsų pranešimo tema?

Turime žinoti ne tik iš kur gaunama informacija, kuria remiamės, ir apie ką ji yra, bet ir kaip, kodėl ir ar turėtume ja pasitikėti. Lygiai taip pat svarbu suprasti ir žinoti, kaip galėtume kuo geriau valdyti mūsų pačių sukurtą informaciją, kad ji būtų naudinga ir patikima kitiems.

Konferencijos organizatoriai kviečia teikti šių mokslinių tyrimų krypčių pranešimus:

• Informacijos ir žinių valdymas organizacijoje.
• Komunikacijos valdymas organizacijoje.
• Lyties raiška komunikacijoje ir kituose sociokultūriniuose kontekstuose.

Konferencija vyks anglų ir lietuvių k. nuotoliniu būdu.
Kviečiame teikti pranešimų santraukas anglų arba lietuvių k. iki 2022 m. vasario 15 d.
Apie atrinktus pranešimus informuosime iki 2022 m. kovo 1 d.
Dalyvių registracija vyks iki 2022 m. balandžio 15 d.

Dalyvių registracijos formą galite rasti ČIA.